TEXT 2

Tekstas

Text

sañjaya uvāca
dṛṣṭvā tu pāṇḍavānīkaṁ
vyūḍhaṁ duryodhanas tadā
ācāryam upasaṅgamya
rājā vacanam abravīt

Synonyms

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; dṛṣṭvā — apžvelgęs; tu — bet; pāṇḍava- anikam — Pāṇḍavų karius; vyūdham — išsirikiavusius falangomis; duryodhanaḥ — karalius Duryodhana; tadā — tada; ācāryam — prie mokytojo; upasaṅgamya — prieidamas; rājā — karalius; vacanam — žodžius; abravīt — pasakė.

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya sagte; dṛṣṭvā — nachdem er gesehen hatte; tu — jedoch; pāṇḍava-anīkam — die Soldaten der Pāṇḍavas; vyūḍham — in militärischer Ordnung aufgestellt; duryodhanaḥ — König Duryodhana; tadā — zu dieser Zeit; ācāryam — dem Lehrer; upasaṅgamya — sich nähernd; rājā — der König; vacanam — Worte; abravīt — sprach.

Translation

Sañjaya tare: O valdove, apžvelgęs kariuomenę, kurios dalinius išdėstė Pāṇḍu sūnūs, karalius Duryodhana prisiartino prie savo mokytojo ir prabilo į jį tokiais žodžiais.

Sañjaya sagte: O König, nachdem König Duryodhana über die Armee geblickt hatte, die von den Söhnen Pāṇḍus in Schlachtordnung aufgestellt worden war, ging er zu seinem Lehrer und sprach die folgenden Worte.

Purport

KOMENTARAS: Dhṛtarāṣṭra buvo aklas nuo gimimo. Deja, jis neturėjo ir dvasinio matymo. Karalius gerai žinojo, kad tokie pat akli religijos reikaluose ir jo sūnūs; jis buvo įsitikinęs, kad jie niekada neras bendros kalbos su dorovingos prigimties Pāṇḍavais. Jam vis nedavė ramybės mintis dėl šventos vietos įtakos. Sañjaya suvokė motyvus, paskatinusius Dhṛtarāṣṭrą domėtis padėtimi mūšio lauke. Norėdamas padrąsinti prislėgtą karalių, Sañjaya patikina, jog jo sūnūs nesirengia daryti jokių nuolaidų, nepaisant šventos vietos įtakos. Todėl Sañjaya ir pasakoja karaliui, kaip jo sūnus Duryodhana apžvelgė Pāṇḍavų karines pajėgas ir tučtuojau nuskubėjo pas kariuomenės vadą Droṇācāryą pranešti apie tikrąją padėtį. Nors, kaip sako posmas, Duryodhana – karalius, tačiau padėties rimtumas verčia jį kreiptis į kariuomenės vadą. Ši aplinkybė rodo jį esant gerą politiką. Tačiau išorinis diplomato šaunumas negalėjo nuslėpti baimės, kuri apėmė Duryodhaną išvydus išdėstytas Pāṇḍavų karines pajėgas.

ERLÄUTERUNG: Dhṛtarāṣṭra war von Geburt an blind, und unglücklicherweise mangelte es ihm auch an spiritueller Sicht. Er wußte sehr wohl, daß seine Söhne in bezug auf Religion gleichermaßen blind waren, und er war sicher, daß sie sich niemals mit den Pāṇḍavas einigen konnten, die alle von Geburt an fromm waren. Dennoch hegte er Zweifel, als er an den Einfluß der Pilgerstätte dachte, und Sañjaya verstand, aus welchem Grund er nach der Lage auf dem Schlachtfeld fragte. Sañjaya wollte daher den verzagten König ermutigen und versicherte ihm, daß seine Söhne nicht daran dachten, unter dem Einfluß der heiligen Stätte irgendeinen Kompromiß einzugehen. Sañjaya teilte dem König weiter mit, daß sein Sohn Duryodhana, gleich nachdem er die Streitkräfte der Pāṇḍavas betrachtet hatte, zu seinem Oberbefehlshaber Droṇācārya ging, um ihn über die Lage auf dem Schlachtfeld zu unterrichten. Obwohl Duryodhana hier als König bezeichnet wird, mußte er dennoch, aufgrund des Ernstes der Lage, zu seinem Befehlshaber gehen. Er war daher durchaus geeignet, Politiker zu sein. Aber Duryodhanas äußerliches diplomatisches Verhalten konnte nicht die Furcht verbergen, die er verspürte, als er die militärische Aufstellung der Pāṇḍavas sah.