TEXT 2

Tekstas

Tekst

sañjaya uvāca
dṛṣṭvā tu pāṇḍavānīkaṁ
vyūḍhaṁ duryodhanas tadā
ācāryam upasaṅgamya
rājā vacanam abravīt

Synonyms

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; dṛṣṭvā — apžvelgęs; tu — bet; pāṇḍava- anikam — Pāṇḍavų karius; vyūdham — išsirikiavusius falangomis; duryodhanaḥ — karalius Duryodhana; tadā — tada; ācāryam — prie mokytojo; upasaṅgamya — prieidamas; rājā — karalius; vacanam — žodžius; abravīt — pasakė.

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya sagde; dṛṣṭvā — efter at have set; tu — men; pāṇḍava-anīkam — Pāṇḍavaernes soldater; vyūḍham — opstillet i militær slagorden; duryodhanaḥ — Kong Duryodhana; tadā — på det tidspunkt; ācāryam — læreren; upasaṅgamya — idet han nærmede sig; rājā — kongen; vacanam — ordene; abravīt — talte.

Translation

Sañjaya tare: O valdove, apžvelgęs kariuomenę, kurios dalinius išdėstė Pāṇḍu sūnūs, karalius Duryodhana prisiartino prie savo mokytojo ir prabilo į jį tokiais žodžiais.

Sañjaya sagde: O Konge, efter at have skuet over hæren, der var opstillet af Pāṇḍus sønner i militær slagorden, gik Kong Duryodhana til sin lærer og talte følgende ord.

Purport

KOMENTARAS: Dhṛtarāṣṭra buvo aklas nuo gimimo. Deja, jis neturėjo ir dvasinio matymo. Karalius gerai žinojo, kad tokie pat akli religijos reikaluose ir jo sūnūs; jis buvo įsitikinęs, kad jie niekada neras bendros kalbos su dorovingos prigimties Pāṇḍavais. Jam vis nedavė ramybės mintis dėl šventos vietos įtakos. Sañjaya suvokė motyvus, paskatinusius Dhṛtarāṣṭrą domėtis padėtimi mūšio lauke. Norėdamas padrąsinti prislėgtą karalių, Sañjaya patikina, jog jo sūnūs nesirengia daryti jokių nuolaidų, nepaisant šventos vietos įtakos. Todėl Sañjaya ir pasakoja karaliui, kaip jo sūnus Duryodhana apžvelgė Pāṇḍavų karines pajėgas ir tučtuojau nuskubėjo pas kariuomenės vadą Droṇācāryą pranešti apie tikrąją padėtį. Nors, kaip sako posmas, Duryodhana – karalius, tačiau padėties rimtumas verčia jį kreiptis į kariuomenės vadą. Ši aplinkybė rodo jį esant gerą politiką. Tačiau išorinis diplomato šaunumas negalėjo nuslėpti baimės, kuri apėmė Duryodhaną išvydus išdėstytas Pāṇḍavų karines pajėgas.

FORKLARING: Dhṛtarāṣṭra var blind fra fødslen af. Desværre var han også blottet for åndeligt syn. Han vidste udmærket, at hans sønner var lige så blinde med hensyn til religion, og han var således overbevist om, at de aldrig ville komme overens med Pāṇḍavaerne, der alle var fromme fra fødslen af. Han var dog stadig urolig over, hvilken indflydelse pilgrimsstedet ville have på dem, og Sañjaya forstod godt hans motiv til at forhøre sig om situationen på slagmarken. Sañjaya ville derfor gerne opmuntre den mismodige konge og forsikre ham om, at hans sønner intet kompromis ville indgå under indflydelse af det hellige sted. Derfor fortalte Sañjaya kongen, at efter at have set Pāṇḍavaernes militære styrker gik hans søn Duryodhana med det samme til den øverstbefalende, Droṇācārya, for at underrette ham om situationen. Skønt Duryodhana blev tiltalt som konge, var han på grund af situationens alvor alligevel nødt til at henvende sig til den øverstbefalende. Han var derfor ganske kvalificeret til at være politiker. Men Duryodhanas diplomatiske fernis kunne ikke skjule den frygt, han følte, da han så Pāṇḍava-brødrenes militære opstilling.