TEXTS 16-18

Tekstas

Text

anantavijayaṁ rājā
kuntī-putro yudhiṣṭhiraḥ
nakulaḥ sahadevaś ca
sughoṣa-maṇipuṣpakau

kāśyaś ca parameṣv-āsaḥ
śikhaṇḍī ca mahā-rathaḥ
dhṛṣṭadyumno virāṭaś ca
sātyakiś cāparājitaḥ

drupado draupadeyāś ca
sarvaśaḥ pṛthivī-pate
saubhadraś ca mahā-bāhuḥ
śaṅkhān dadhmuḥ pṛthak pṛthak

Synonyms

ananta-vijayam — kriauklę, vadinamą Anantavijaya; rājā — karalius; kuntī- putraḥ — Kuntī sūnus; yudhiṣṭhiraḥ — Yudhiṣṭhira; nakulaḥ — Nakula; sahadevaḥ — Sahadeva; ca — ir; sughoṣa-maṇipuṣpakau — kriaukles Sughoṣą ir Maṇipuṣpaką; kāśyaḥ — Kāśio (Vārāṇasio) karalius; ca — ir; parama- iṣu-āsaḥ — didysis lankininkas; śikhaṇḍī — Śikhaṇḍis; ca — taip pat; mahā- rathaḥ — galintis kautis vienas prieš tūkstančius karių; dhṛṣṭadyumnaḥ — Dhṛṣṭadyumna (karaliaus Drupados sūnus); virāṭaḥ — Virāṭa (karalaitis, suteikęs Pāṇḍavams prieglobstį jiems besislapstant); ca — taip pat; sātyakiḥ — Sātyakis (Viešpaties Kṛṣṇos vežėjas, dar vadinamas Yuyudhāna); ca — ir; aparājitaḥ — nenugalimasis; drupadaḥ — Drupada, Pāñcālos karalius; draupadeyāḥ — Draupadī sūnūs; ca — taip pat; sarvaśaḥ — visi; pṛthivī-pate — o valdove; saubhadraḥ — Abhimanyu, Subhadros sūnus; ca — taip pat; mahā-bāhuḥ — tvirtarankis; śaṅkhān — kriaukles; dadmuḥ — ėmė pūsti; pṛthak pṛthak — kiekvienas atskirai.

ananta-vijayam — das Muschelhorn namens Anantavijaya; rājā — der König; kuntī-putraḥ — der Sohn Kuntīs; yudhiṣṭhiraḥ — Yudhiṣṭhira; nakulaḥ — Nakula; sahadevaḥ — Sahadeva; ca — und; sughoṣa- maṇipuṣpakau — die Muschelhörner namens Sughoṣa und Maṇipuṣpaka; kāśyaḥ — der König von Kāśī (Vārāṇasī); ca — und; parama-iṣu-āsaḥ — der große Bogenschütze; śikhaṇḍī — Śikhaṇḍī; ca — auch; mahā-rathaḥ — jemand, der allein gegen Tausende kämpfen kann; dhṛṣṭadyumnaḥ — Dhṛṣṭadyumna (der Sohn Drupadas); virāṭaḥ — Virāṭa (der König, der den Pāṇḍavas Zuflucht gewährte, als sie sich verbergen mußten); ca — auch; sātyakiḥ — Sātyaki (auch Yuyudhāna genannt, der Wagenlenker Śrī Kṛṣṇas); ca — und; aparājitaḥ — die niemals zuvor besiegt worden waren; drupadaḥ — Drupada, der König von Pāñcāla; draupadeyāḥ — die Söhne Draupadīs; ca — auch; sarvaśaḥ — alle; pṛthivī-pate — o König; saubhadraḥ — Abhimanyu, der Sohn Subhadrās; ca — auch; mahā- bāhuḥ — starkarmig; śaṅkhān — Muschelhörner; dadhmuḥ — bliesen; pṛthak pṛthak — jeder für sich.

Translation

Karalius Yudhiṣṭhira, Kuntī sūnus, papūtė savąją kriauklę Anantavijayą, Nakula ir Sahadeva – Sughoṣą ir Maṇipuṣpaką. Didysis lankininkas Kāśio karalius, grėsmingas karys Śikhandis, Dhṛṣṭadyumna, Virāṭa bei nenugalimasis Sātyakis, taip pat Drupada, Draupadī sūnūs ir kiti didvyriai, tokie kaip puikiai apsiginklavęs Subhadros sūnus – visi, o valdove, ėmė pūsti savo kriaukles.

König Yudhiṣṭhira, der Sohn Kuntīs, ließ sein Muschelhorn, das Anantavijaya, ertönen, und Nakula und Sahadeva bliesen das Sughoṣa und das Maṇipuṣpaka. Der König von Kāśī, ein großer Bogenschütze, der große Kämpfer Śikhaṇḍī, Dhṛṣṭadyumna, Virāṭa und der unbezwingbare Sātyaki, Drupada, die Söhne Draupadīs, und die anderen, o König, wie der starkarmige Sohn Subhadrās, ließen ebenfalls ihre Muschelhörner erschallen.

Purport

KOMENTARAS: Sañjaya labai taktiškai užsimena Dhṛtarāṣṭrai, kad neišmintinga karaliaus politika – bandymas apgauti Pāṇḍu sūnus ir iškelti į karalystės sostą savo sūnus – toli gražu neverta pagyrų. Ženklai aiškiai rodo visos Kuru dinastijos pražūtį didžiajame mūšyje. Nuo prosenio Bhīṣmos iki anūko Abhimanyu ir kitų karžygių, įskaitant daugelio pasaulio kraštų valdovus – visi buvo čia ir visi buvo pasmerkti. Kalčiausias dėl šios tragedijos – karalius Dhṛtarāṣṭra, kurstęs savo sūnų politiką.

ERLÄUTERUNG: Sañjaya gab König Dhṛtarāṣṭra auf sehr taktvolle Weise zu verstehen, daß seine unkluge Politik, die Söhne Pāṇḍus zu betrügen und sich darum zu bemühen, die eigenen Söhne auf den Thron des Königreichs zu bringen, nicht sehr lobenswert war. Die Vorzeichen deuteten schon jetzt klar darauf hin, daß in dieser großen Schlacht die gesamte Kuru-Dynastie vernichtet werden würde. Angefangen mit dem Ahnherrn, Bhīṣma, bis hinab zu den Enkeln, wie Abhimanyu und anderen – einschließlich der Könige aus vielen Reichen der Welt –, waren alle dort Anwesenden dem Untergang geweiht. Die ganze Katastrophe war die Schuld König Dhṛtarāṣṭras, weil er die Pläne seiner Söhne unterstützte.