Skip to main content

TEXT 12

VERSO 12

Tekstas

Texto

tasya sañjanayan harṣaṁ
kuru-vṛddhaḥ pitāmahaḥ
siṁha-nādaṁ vinadyoccaiḥ
śaṅkhaṁ dadhmau pratāpavān
tasya sañjanayan harṣaṁ
kuru-vṛddhaḥ pitāmahaḥ
siṁha-nādaṁ vinadyoccaiḥ
śaṅkhaṁ dadhmau pratāpavān

Synonyms

Sinônimos

tasya — jo; sañjanayan — augantis; harṣam — džiugesys; kuru-vṛddhaḥ — seniausias iš Kuru dinastijos (Bhīsma); pitāmahaḥ — senolis; siṁha-nādam — garsą, primenantį liūto riaumojimą; vinadya — skleisdamas; uccaiḥ — labai garsiai; śaṅkham — kriauklę; dadhmau — papūtė; pratāpa-vān — narsusis.

tasya — dele; sañjanayan — aumentando; harṣam — alegria; kuru-vṛddhaḥ — o patriarca da dinastia Kuru (Bhīṣma); pitāmahaḥ — o avô; siṁha-nādam — som de rugido, como de um leão; vinadya — vibrando; uccaiḥ — bem alto; śaṅkham — búzio; dadhmau — soprou; pratāpa-vān — o valente.

Translation

Tradução

Tada narsusis Kuru dinastijos senolis Bhīṣma griausmingai papūtė savo kriauklę, kuri suriaumojo it liūtas ir labai nudžiugino Duryodhaną.

Então Bhīṣma, o grande e valente patriarca da dinastia Kuru, o avô dos combatentes, soprou seu búzio bem alto, produzindo um som parecido com o rugido de um leão, dando alegria a Duryodhana.

Purport

Comentário

KOMENTARAS: Kuru dinastijos protėvis suvokė vidinį savo vaikaičio Duryodhanos nusiteikimą ir iš gilios užuojautos, norėdamas jį padrąsinti, labai garsiai sutrimitavo savo kriaukle, tarsi patvirtindamas, jog neveltui yra lyginamas su liūtu. Netiesiogiai, pasinaudodamas kriauklės garso simbolika, jis duoda ženklą savo prislėgtam vaikaičiui Duryodhanai, kad šis neturi jokių šansų nugalėti, nes Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa yra priešininko pusėje. Tačiau nepaisant visko, jo, kaip kario, pareiga reikalauja grumtis, negailėti jėgų.

O patriarca da dinastia Kuru podia entender o que se passava no interior do coração de seu neto Duryodhana, e, por sua compaixão natural por ele, tentou animá-lo, soprando bem alto seu búzio, fazendo jus à sua posição de leão. Indiretamente, pelo simbolismo do búzio, ele informou a seu deprimido neto Duryodhana que este não tinha nenhuma chance de ganhar a batalha, porque o Supremo Senhor Kṛṣṇa estava do outro lado. Mesmo assim, era seu dever conduzir a luta, e, com relação a isso, não pouparia nenhum esforço.