Skip to main content

TEXT 1

VERŠ 1

Tekstas

Verš

dhṛtarāṣṭra uvāca
dharma-kṣetre kuru-kṣetre
samavetā yuyutsavaḥ
māmakāḥ pāṇḍavāś caiva
kim akurvata sañjaya
dhṛtarāṣṭra uvāca
dharma-kṣetre kuru-kṣetre
samavetā yuyutsavaḥ
māmakāḥ pāṇḍavāś caiva
kim akurvata sañjaya

Synonyms

Synonyma

dhṛtarāṣṭraḥ uvaca — karalius Dhṛtarāṣṭra tarė; dharma-kṣetre — šventoje vietoje; kuru-kṣetre — vietovėje, kuri vadinasi Kurukṣetra; samavetāh — susirinkę; yuyutsavaḥ — trokštantys kautis; māmakāḥ — manoji pusė (sūnūs); pāṇḍavāḥ — Pāṇḍu sūnūs; ca — ir; eva — tikrai; kim — ką; akurvata — darė; sañjaya — o Sañjaya.

dhṛtarāṣṭraḥ uvāca — kráľ Dhṛṭarāṣtra riekol; dharma-kṣetre — na pútnom mieste; kuru-kṣetre — nazývanom Kuru-kṣetra; samavetāḥ — zhromaždení; yuyutsavaḥ — túžiaci bojovať; māmakāḥ — moji synovia; pāṇḍavāḥ — Pāṇḍuovi synovia; ca — a; eva — istotne; kim — čo; akurvata — urobili; sañjaya — ó, Sañjaya.

Translation

Překlad

Dhṛtarāṣṭra tarė: O Sañjaya, ką veikė susirinkę į šventą Kurukṣetros lauką trokštantys kautis mano ir Pāṇḍu sūnūs?

Dhṛtarāṣtra riekol: „Ó, Sañjaya, čo urobili moji a Pāṇḍuovi synovia, keď sa v bojovnej nálade zhromaždili na pútnom mieste Kuruovcov?“

Purport

Význam

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītā“ – tai plačiai skaitomas teistinio mokslo tekstas, apibendrintas „Gitā-māhātmyoje“ („Gītos pašlovinime“). Šis kūrinys „Bhagavad-gītą“ pataria skaityti labai atidžiai, padedant Śrī Kṛṣṇos bhaktui ir mėginant suvokti ją be subjektyvių interpretacijų. Beje, pačioje „Bhagavad-gītoje“ parodyta, kaip teisingai suvokti ją Arjunos, kuris Gītą išgirdo iš Paties Viešpaties, pavyzdžiu. Kam pavyks suvokti „Bhagavad- gītą“ tokia mokinių sekos dvasia, savaip jos neinterpretuojant, tas patirs daug daugiau, negu išstudijavęs visą Vedų išmintį ir visus pasaulio šventraščius. „Bhagavad-gītoje“ galima rasti viską, kas yra kituose šventraščiuose, ir ne tik tai; skaitytojas aptiks joje ir tas žinias, kurių niekur kitur nėra. Tai specifinis Gītos bruožas. Teistinis mokslas, kurį ji perteikia, yra tobulas, nes jį Savo lūpomis ištarė Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viešpats Śrī Kṛṣṇa.

Bhagavad-gītā je jedno z najčítanejších teistických diel, ktoré je zhrnuté v epose Gītā-māhātmya (Chválospev na Gītu). Dočítame sa v ňom, že Bhagavad-gītā musí byť študovaná veľmi dôkladne a pod vedením človeka oddaného Śrī Kṛṣṇovi. Musíme sa snažiť pochopiť Bhagavad-gītu bez akýchkoľvek subjektívnych výkladov. Príklad, ako správne porozumieť Bhagavad-gīte, nájdeme v diele samotnom: Arjuna prijal učenie Bhagavad-gīty priamo od Kṛṣṇu a hneď ho pochopil. Keď má niekto také šťastie, že spoznal Bhagavad-gītu prostredníctvom postupnosti duchovných učiteľov a vyhol sa subjektívne motivovaným výkladom, možno ho pokladať za človeka, ktorý preštudoval všetky vedske písma a zároveň aj všetky písma na svete. Bhagavad-gītā obsahuje nielen všetko, čo sa dá nájsť v iných knihách, ale aj veci úplne jedinečné. Gītā ma osobitné postavenie. Je to dokonalá teistická veda, lebo je podaná priamo Najvyššou Božskou Osobnosťou, Śrī Kṛṣṇom.

Dhṛtarāṣṭros ir Sañjayos dialogas „Mahābhāratoje“ sudaro šios didžios filosofijos branduolį. Ji išaiškinta Kurukṣetros mūšio lauke, kuris vediškoje visuomenėje nuo neatmenų laikų laikytas šventa vieta. Ją išsakė Viešpats, nužengęs mūsų planeton grąžinti žmoniją į doros kelią.

Rozhovor medzi Dhṛtarāṣṭrom a Sañjayom, tak ako ho nájdeme v Mahābhārate, dáva základ tejto vznešenej filozofii. Túto filozofiu predniesol samotný Pán v čase, keď bol osobne prítomný na Zemi, aby viedol ľudstvo. Stalo sa tak na bojisku nazývanom Kuru-kṣetra, ktoré bolo už od nepamäti považované za posvätné miesto.

Žodis dharma-kṣetra (vieta, kurioje atliekamos religinės apeigos) reikšmingas tuo, kad Kurukṣetros mūšio lauke Aukščiausiasis Dievo Asmuo buvo Arjunos pusėje. Dhṛtarāṣtra, Kauravų tėvas, labai abejojo savo sūnų galimybe laimėti. Dvejodamas jis teiraujasi savo patarėjo Sañjayos: „Ką jie veikia?“ Jis įsitikinęs, kad ir jo, ir jaunesniojo brolio Pāṇḍu sūnūs susirinko į Kurukṣetros mūšio lauką nusiteikę kautis. Ir vis dėlto jo klausimas yra daug reiškiantis. Jis nepageidauja jokio kompromiso tarp pusbrolių ir brolių, nori aiškiai žinoti, kas lemta jo sūnums mūšio lauke. Kadangi kautynėms buvo pasirinktas Kurukṣetros laukas, kurį Vedos vadina garbinimo vieta, verta net ir dangaus gyventojų, Dhṛtarāṣṭṛa labai baiminosi dėl galimos šventos vietos įtakos kautynių baigčiai. Jisai neabejojo, kad Arjunai ir Pāṇḍu sūnums ši aplinkybė turės teigiamos įtakos, nes jie doro būdo. Sañjaya – Vyāsos mokinys, todėl, Vyāsos malone, Sañjaya galėjo regėti Kurukṣetros mūšio lauką iš Dhṛtarāṣṭros menių. Tai žinodamas Dhṛtarāṣṭra klausia jo apie padėtį mūšio lauke.

Slovo dharma-kṣetra (miesto, kde sa vykonávajú náboženské obrady) je významné, lebo Najvyšší Pán bol na Kuruovskom bojisku na Arjunovej strane. Dhṛtarāṣṭra, otec bratov Kuruovcov, veľmi pochyboval o tom, že jeho synovia vyjdú z tohto boja víťazne. Vo svojich pochybnostiach sa pýtal svojho tajomníka Sañjayu: „Čo urobili moji a čo Pāṇḍuovi synovia?“ Dhṛtarāṣṭra bol presvedčený, že jeho synovia i synovia jeho mladšieho brata Pāṇḍua sa zišli na Kuruovskom poli, aby tu odhodlane bojovali. Napriek tomu je jeho otázka veľmi významná. Dhṛtarāṣṭra dohode bratancov neprial, ale želal si poznať osud svojich synov na bojisku. Bál sa, že posvätné miesto by mohlo mať rozhodujúci vplyv na výsledok boja. Kuru-kṣetra je totiž vo Vedach opísaná ako miesto, ktoré by mali uctievať aj nebeskí polobohovia. Dhṛtarāṣṭra si veľmi dobre uvedomoval, že by to prinieslo výhody Arjunovi a Pāṇḍuovcom, pretože všetci vynikali cnostnými vlastnosťami.

Sañjaya bol Vyāsovým žiakom a vďaka jeho milosti získal schopnosť vidieť na Kuruovské bojisko, aj keď sa nachádzal v Dhṛtarāṣṭrovej komnate. Preto sa ho Dhṛtarāṣṭra pýtal na situáciu na bojisku.

Dhṛtarāṣṭros klausimas atskleidžia jo kėslus, mat, tiek Pāṇḍavai, tiek ir Dhṛtarāṣtros sūnūs yra iš tos pačios giminės, o jis sąmoningai Kuru ainiais pavadina tiktai savo sūnus, tuo atskirdamas Pāṇdu sūnus nuo giminės paveldo. Tad išaiškėja ypatinga Dhṛtarāṣṭros pozicija, kurią jis buvo užėmęs santykiuose su savo sūnėnais, Pāṇdu sūnumis. Taigi, jau nuo pasakojimo pradžios juntama, kad šventame Kurukṣetros lauke, dalyvaujant pačiam religijos tėvui Śrī Kṛṣṇai, it piktžolės ryžių lauke su šaknimis bus išrauti kenksmingi augalai – tokie, kaip Dhṛtarāṣṭros sūnus Duryodhana bei kiti į jį panašūs, ir Viešpačiui padedant jų vietą užims tikrai religingi žmonės su Yudhiṣṭhira priešakyje. Tokia žodžių dharma-kṣetre bei kuru-kṣetre svarba, nenagrinėjant jų reikšmės istorijos ir vediškosios kultūros atžvilgiu.

Pāṇḍuovci i Dhṛtarāṣṭrovi synovia pochádzali z jedného rodu — tu sú však odhalené Dhṛtarāṣṭrove myšlienky. Za Kuruovcov úmyselne považoval iba svojich synov, zatiaľ čo synov svojho brata Pāṇḍua vydedil. Chápeme teda Dhṛtarāṣṭrov zvláštny vzťah k synom svojho brata Pāṇḍua. Dá sa už od začiatku očakávať, že tak ako sa burina vytrháva z ryžového poľa, tak budú aj z posvätnej pôdy Kuru-kṣetry za prítomnosti otca náboženstva Śrī Kṛṣṇu vytrhané nežiadúce rastliny, ako napríklad Dhṛtarāṣṭrov syn Duryodhana a jemu podobní, a že úprimným zbožným ľuďom vedeným Yudhiṣṭhirom sa od Pána dostane zadosťučinenia. Taký je zmysel slov dharma-kṣetre a kuru-kṣetre, nehovoriac o ich historickom a vedskom význame.