Skip to main content

ANTRAS SKYRIUS

제2장

Išsigelbėjimas mirties akimirką

죽는 순간의 상승

Egzistuoja įvairių rūšių transcendentalistai: haṭha-yogai, jnāna- yogai, dhyāna-yogai ir bhakti-yogai – ir visi jie nusipelno patekti į dvasinį pasaulį. Žodis yoga reiškia jungtį; yogos sistemos nutiesia mums kelią į transcendentinį pasaulį. Kaip jau kalbėta ankstesniame skyriuje, mus visus sieja prigimtinis ryšys su Aukščiausiuoju Viešpačiu, bet šiuo metu esame susitepę materija. Mūsų tikslas sugrįžti į dvasinį pasaulį, o yoga yra metodas, kuris leidžia šį tikslą įgyvendinti. Žodis yoga taip pat reiškia pliuso ženklą. Dabar mes esame būsenoje „minus Dievas, ar minus Aukščiausiasis“, bet kai Kṛṣṇa – Dievas įeina į mūsų gyvenimą, mūsų gyvenimas žmogaus pavidalu tampa tobulas.

이 세상에는 요가행자라고 불리는 여러 종류의 초월주의자가 있고, 그 종류는 하타 요가행자(haṭha-yogīs), 갸나 요가행자(jñāna-yogīs), 댜나 요가행자(dhyāna-yogīs,) 그리고 박띠 요가행자(bhakti-yogīs)이다. 이 모든 요가행자는 영적 세계로 이동할 자격이 있다. 요가(yoga)는 ‘연결하다’라는 뜻이고 요가 체계는 우리를 초월적인 세계로 연결될 수 있게 함을 의미한다.  앞 장에서 언급했듯이 원래 우리는 절대신과 연결되어 있었으나 현재 물질적 영향으로 오염되었다. 따라서 영적 세계로 돌아가야 하고 돌아가게 하는 이 연결 과정을 요가라고 한다. 요가의 다른 의미는 ‘플러스’, 즉 ‘더하기’라는 뜻이다. 지금 이 순간 우리는 절대신을 빼고 있다. 끄리쉬나 혹은 절대신을 우리 삶에 더할 때 인간 형태의 삶은 완벽해진다.

Mirties akimirką mes užbaigiame tobulumo siekimo procesą. Visą gyvenimą turime praktikuoti metodą, priartinantį mus prie tobulumo, kad mirties valandą, atėjus laikui palikti savo materialų kūną, tobulumo siekis būtų įgyvendintas.

죽음의 순간, 이 완성의 과정을 끝내야만 한다. 인생을 사는 동안 완성에 다가가는 방법을 실천하면 죽음의 순간, 이 육신을 버려야 할 때 그 완성을 실현할 수 있다.

prayāṇa-kāle manasācalena
bhaktyā yukto yoga-balena caiva
bhruvor madhye prāṇam āveśya samyak
sa taṁ paraṁ puruṣam upaiti divyam
쁘라야나-깔레 마나사짤레나 prayāṇa-kāle manasācalena
박땨 육또 요가-발레나 짜이바 bhaktyā yukto yoga-balena caiva
브루보르 마뎨 쁘라남 아베샤 삼약 bhruvor madhye prāṇam āveśya samyak
사 땀 빠람 뿌루샴 우빠이띠 디뱜 sa taṁ paraṁ puruṣam upaiti divyam

„Kas mirties akimirką sutelkia gyvybės orą tarp antakių ir yogos galia neblaškomo proto ir visiškai atsidavęs Viešpačiui mintyse išlaiko Jo paveikslą, tas tikrai ateis pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį [„Bhagavad-gītā“ 8.10].“

“생명의 기를 미간에 집중하고 요가의 힘으로 흔들리지 않는 마음을 유지하여 완전한 봉헌으로 지고한 주를 기억하는 데 전념하는 자는 반드시 죄고인격신에 이를 것이다.” 《바가바드 기따 8.10》

Gyvenimo tobulumo siekimas – tai tarsi studijos universitete. Studentas ketverius ar penkerius metus studijuoja pasirinktą dalyką, o vėliau laiko egzaminą ir gauna diplomą. Taip ir studijuojant tobulumo siekimo mokslą, jei mokomės visą gyvenimą ir mirties akimirką išlaikome egzaminą, mums atsiveria kelias į dvasinį pasaulį. Mirties akimirka yra viso mūsų gyvenimo egzaminas.

학생이 4, 5년간 전공 공부를 하여 시험을 치른 후 학위를 받는 것처럼 삶이라는 과목을 인생 전반에  걸쳐 실행하고 죽음의 순간 그 시험에 통과하면 영적 세계에 이를 수 있다. 인생은 죽음의 순간에 시험받게 된다.

yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
tyajaty ante kalevaram
taṁ tam evaiti kaunteya
sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ
얌 얌 바삐 스마란 바밤 yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
땨자띠 안떼 깔레바람 tyajaty ante kalevaram
땀 땀 에바이띠 까운떼야 taṁ tam evaiti kaunteya
사다 딷-바바-바비따하 sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ

„Kokį būties būvį atmins paliekantis kūną žmogus, o Kunti sūnau, į tokį jis būtinai ir pateks [„Bhagavad-gītā“ 8.6].“

“현생의 몸을 버리는 순간에 기억하는 어떠한 것이든 다음 생에 틀림없이 얻게 될 것이다.” 《바가바드 기따 8.6》

Anot vieno bengalų posakio, mirtis parodys, kaip žmogus siekė tobulumo gyvenime. „Bhagavad-gītoje“ [8.11–12] Kṛṣṇa paaiškina, kaip reikia elgtis paliekant kūną. Dhyana-yogui (praktikuojančiajam meditaciją) Kṛṣṇa skiria šiuos posmus:

완성을 위해 한 어떤 행위든 죽음의 순간에 시험받을 것이다.” 라는 벵골 속담이 있다. 바가바드 기따에서 끄리쉬나는 육신을 버릴 때 무엇을 해야 할지 설명하신다. 댜나 요가행자(명상가)들에게 스리 끄리쉬나가 다음과 같은 말씀을 하신다.

yad akṣaraṁ veda-vido vadanti
viśanti yad yatayo vīta-rāgāḥ
yad icchanto brahmacaryaṁ caranti
tat te padaṁ saṅgraheṇa pravakṣye
얃 악샤람 베다-비도 바단띠 yad akṣaraṁ veda-vido vadanti
비샨띠 얃 야따요 비따-라가하 viśanti yad yatayo vīta-rāgāḥ
얃 잇찬또 브라흐마짜리암 짜란띠 yad icchanto brahmacaryaṁ caranti
땃 떼 빠담 상그라헤나 쁘라박셰 tat te padaṁ saṅgraheṇa pravakṣye
sarva-dvārāṇi saṁyamya
mano hṛdi nirudhya ca
mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam
āsthito yoga-dhāraṇām
사르바-드바라니 삼얌야 sarva-dvārāṇi saṁyamya
마노 흐리디 니루댜 짜 mano hṛdi nirudhya ca
무르드니 아댜뜨마나하 쁘라남 mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam
아스티또 요가-다라남 āsthito yoga-dhāraṇām

„Vedas išmanantys, pasaulio atsižadėję ir omkarą kartojantys didieji išminčiai įžengia į Brahmaną. Siekiantis šio tikslo laikosi skaistos įžadų. Dabar Aš tau glaustai paaiškinsiu, kaip patirti išvadavimą. Yogos būvis – tai atsiribojimas nuo bet kokios juslinės veiklos. Užvėrus visus juslių vartus ir sutelkus protą į širdį, o gyvybės orą viršugalvyje, panyrama į yogą [„Bhagavad-gītā“ 8.11“12].“

“베다에 능통하고 옴까라(oḿkāra)를 발성하고 유행기의 삶에 있는 위대한 성인들은 브라흐만(Brahman)에 들어가느니라. 그러한 완성의 경지를 바라며 독신 수행을 한다. 이제 너에게 구원을 얻을 수 있는 이 과정에 대해 간략히 설명해 줄 것이다. 요가의 경지란 모든 감각적 활동에서 초연한 상태이다. 모든 감각의 문을 닫고 마음을 가슴에 집중하며 생기를 머리 꼭대기에 둠으로써 요가의 경지에 도달하느니라.” 《바가바드 기따 8.11~12》

Yogos sistemoje šis metodas vadinamas pratyāhāra („visiška priešybė“). Gyvendamas materialiame pasaulyje žmogus mato ir gėrisi žemišku grožiu, o mirties akimirką jis turi atitraukti jusles nuo materialių objektų ir regėti vidinį grožį. Ausys įpratusios prie įvairiausių žemiškų garsų, o mirties akimirką yogas turi girdėti transcendentinį omkarą viduje.

요가 과정 중 이것을 쁘라땨하라(pratyāhāra)라고 하며 이는 “정반대로”라는 의미이다. 사는 동안 눈이 비록 세속적 아름다움을 보는 데 전념했다 하더라도 죽음의 순간에는 대상을 향한 감각을 원위치로 돌려 내면의 아름다움을 봐야 한다. 마찬가지로 귀가 세상의 다양한 소리에 익숙하더라도 죽음의 순간에는 자신의 안에서 초월적인 옴까라를 들어야 한다.

oṁ ity ekākṣaraṁ brahma
vyāharan mām anusmaran
yaḥ prayāti tyajan dehaṁ
sa yāti paramāṁ gatim
옴 이띠 에깍샤람 브라흐마 oṁ ity ekākṣaraṁ brahma
비야하란 맘 아누스마란 vyāharan mām anusmaran
야하 쁘라야띠 땨잔 데함 yaḥ prayāti tyajan dehaṁ
사 야띠 빠라맘 가띰 sa yāti paramāṁ gatim

„Tas, kuris praktikuoja šią yogą ir taria tobulą raidžių junginį, šventąjį skiemenį oṁ, o atsiskirdamas nuo kūno galvoja apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tas tikrai pasieks dvasines planetas [„Bhagavad-gītā“ 8.13].“

“이 요가 수행을 한 후 신성한 음절 옴(om), 곧 문자 가운데 최상의 결합을 소리 내며 최고인격신을 생각하며 육신을 떠나면 반드시 영계(靈界)에 이를 것이다.” 《바가바드 기따 8.13》

Taigi, jusles būtina atitraukti nuo išorinės veiklos ir sutelkti į viṣṇu-mūrti – Dievo pavidalą. Protas yra labai neramus, tačiau jį reikia sutelkti į širdyje glūdintį Viešpatį. Kai protas yra sutelktas į širdį, o gyvybės oras – viršugalvyje, pasiekiamas yogos tobulumas.

이런 식으로 모든 감각은 외적 행위를 멈추고 비쉬누-무르띠(viṣṇu-mūrti), 즉 절대신의 형상에 집중해야 한다. 마음이 몹시 동요하겠지만 가슴 속에 있는 절대신을 향해 집중해야 한다. 마음이 가슴에 집중하고 생기가 정수리로 옮겨가면 요가의 완성을 이룰 수 있다.

Tą akimirką yogas apsisprendžia kur keliaus. Materialiame pasaulyje egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė planetų, o anapus materialaus pasaulio plyti dvasinis pasaulis. Kaip atrodo įvairios planetos yogas sužino iš Vedų šventraščių. Kaip ir žmogus, besirengiantis keliauti, pavyzdžiui, į Ameriką, ieško apie ją informacijos knygose, taip ir yogas pasisemia žinių apie dvasines planetas iš Vedų raštų. Yogas turi žinių apie visas planetas, ir jis gali persikelti į kokią nori planetą be jokio erdvėlaivio. Kosminės kelionės mechaninėmis priemonėmis nėra labai geras būdas pasiekti kitas planetas. Galbūt keliems žmonėms pavyks materialiomis priemonėmis (erdvėlaiviais, skafandrais ir t.t.) įgyvendinti tokią kelionę, bet tam prireiks daugybės laiko, pastangų ir lėšų. Tai tikrai sudėtingas ir visai nepraktiškas metodas. Šiaip ar taip, mechaninių priemonių pagalba neįmanoma išsiveržti už materialaus pasaulio ribų.

이 시점에 요가행자는 어디로 갈지 결정한다. 물질계에는 수없이 많은 행성이 있고 이 우주를 넘어선 곳에 영적 세계가 있다. 요가행자들은 베다 문헌을 통해 이 영계에 대한 지식을 습득했다. 미국에 가려는 사람이 미국 관련 서적들을 보며 미리 어느 정도의 정보를 얻는 것처럼 베다 문헌을 읽음으로써 영계에 대한 지식을 얻을 수 있다. 요가행자들은 이 모든 정보를 알고 있고 우주선의 도움 없이 자기가 원하는 어떤 행성으로든 이동할 수 있다. 어떤 기계적 수단을 통한 우주여행은 다른 행성으로 상승하는 공인된 과정이 아니다. 어쩌면 아주 오랜 시간이 지난 후 엄청난 노력과 돈으로 기계적 수단을 이용해 몇몇 사람들이 다른 행성에 도달할지도 모르나 이 방법은 몹시 성가지고 비현실적이다. 어떤 경우에라도 기계적인 수단을 이용해 물질계를 초월할 수는 없다.

Tinkamu persikėlimo į aukštesniąsias planetas metodu laikoma meditacinės yogos sistemos praktika, kitaip – dhyana-yoga. Bhakti-yoga šiuo tikslu nepraktikuojama. Kṛṣṇos – Aukščiausiojo Viešpaties tarnų nevilioja jokios šio materialaus pasaulio planetos, nes jie žino, jog kad ir kur keliautum, visur materialiame pasaulyje galioja keturi principai – čia gimstama, senstama, sergama ir mirštama. Aukštesniosiose planetose gyvenimo trukmė ilgesnė nei Žemėje, bet ir jose mirtis neišvengiama. Sakydami „materialusis pasaulis“ turime omenyje visas planetas, kuriose karaliauja gimimas, senatvė, ligos ir mirtis, o „dvasinis pasaulis“ – planetas, kuriose negimstama, nesenstama, nesergama ir nemirštama. Išmintingieji nešvaisto jėgų, kad persikeltų į aukštesnę materialaus pasaulio planetą.

더 높은 행성에 도달하는 방법으로 널리 인정되는 것 중의 하나가 갸나 요가, 즉 명상적 요가 수행이다. 하지만 박띠 요가는 어떤 물질적인 행성에 도달하는 것도 목표로 삼지 않는다. 끄리쉬나, 곧 절대신의 종들은 물질적 하늘에 있는 어떤 종류의 행성이든 출생과 늙음, 질병, 그리고 죽음의 네 원칙이 존재한다는 사실을 알기에 이런 행성들에 관심이 없다. 이 지구보다 더 높은 차원의 행성에서는 수명이 좀 더 길지만 그곳에도 여전히 죽음이 존재한다. ‘물질계’라 함은 생로병사가 있는 곳을 의미하고 ‘영계’라 함은 생로병사를 겪지 않는 곳을 의미한다. 현명한 사람이라면 물질계 내에 있는 어떤 행성으로도 올라가고 싶어하지 않을 것이다.

Jei žmogus bando patekti į aukštesnes planetas mechaninių priemonių pagalba, jo laukia neišvengiama mirtis, nes jo kūnas tiesiog nepritaikytas prie radikalių atmosferos pokyčių. Tačiau tas, kuris siekia patekti į aukštesnes planetas praktikuodamas yogą, įgis toje planetoje gyventi tinkamą kūną. Taip yra ir Žemėje: mes žinome, kad negalime gyventi vandenyje, o vandens gyviai negali gyventi sausumoje. Net šioje planetoje gyvajai būtybei reikalingas gyventi konkrečioje vietoje pritaikytas kūnas, lygiai taip atitinkamas kūnas reikalingas ir norint gyventi kitose planetose. Aukštesnėse planetose fizinio kūno egzistavimo trukmė gerokai ilgesnė negu Žemėje, nes pusė metų Žemėje prilygsta vienai dienai aukštesniosiose planetose. Vedose rašoma, kad gyvos būtybės aukštesniosiose planetose gyvena mažiausiai dešimt tūkstančių Žemės metų. Ir vis dėlto, nepaisant tokios ilgos gyvenimo trukmės, jų visų laukia mirtis. Net jei gyvai būtybei skirta gyventi dvidešimt penkerius, penkiasdešimt tūkstančių ar net dešimt milijonų metų, materialiame pasaulyje mūsų gyvenimo metai yra suskaičiuoti ir galų gale ateina mirtis. Kaip nuo jos išsigelbėti? To moko „Bhagavad-gītā“.

만약 기계적 수단을 통해 더 높은 행성에 들어가려 한다면 몸이 대기권의 급격한 변화를 감당하지 못해 순식간에 죽고 만다. 그러나 요가를 통해 더 높은 행성에 가려 한다면 그곳에 적합한 몸을 얻게 될 것이다. 이 지구 상에서도 인간은 바다나 수생환경에서 살 수 없고 수생동물 또한 지상에서 살 수 없다는 사실을 알 수 있다. 이처럼 이 지구 상에서조차 그 환경에 적합한 몸을 가져야 하고, 따라서 다른 행성에서 살려면 거기에 적합한 특정한 몸을 가져야만 한다. 지구의 6개월이 더 높은 행성에서의 하루와 같으므로 그런 행성의 생명체들은 지구의 육신들보다 더 오래 산다. 그러므로 베다는 더 높은 행성에서는 지구의 시간으로 만 년 이상을 살 수 있다고 기술한다. 그러나 수명이 아무리 길다고 해도 죽음은 모두를 기다리고 있다. 2만 년 혹은 5만 년, 심지어 백만 년을 더 산다고 해도 물질계에는 그런 햇수를 모두 헤아릴 수 있고 결국 죽음의 순간이 온다. 어떻게 이런 죽음의 굴레에서 벗어날 수 있을까? 그것이 바가바드 기따가 주는 교훈이다.

na jāyate mriyate vā kadācin
nāyaṁ bhūtvā bhavitā vā na bhūyaḥ
ajo nityaḥ śāśvato ’yaṁ purāṇo
na hanyate hanyamāne śarīre
나 자야떼 므리야떼 바 까다찐 na jāyate mriyate vā kadācin
나얌 부뜨바 바비따 바 나 부야하 nāyaṁ bhūtvā bhavitā vā na bhūyaḥ
아조 니땨하 샤스바또 '얌 뿌라노 ajo nityaḥ śāśvato 'yaṁ purāṇo
나 한야떼 한야마네 샤리레 na hanyate hanyamāne śarīre

„Siela negimsta ir nemiršta. Ji niekada neatsirado, niekada neatsiranda ir niekada neatsiras. Ji – negimusi, amžina, visada esanti, pirminė. Ji nežūva nužudžius kūną [„Bhagavad-gītā“ 2.20].“

 “어느 때에도 영혼에 생과 사란 존재하지 않는다. 영혼은 과거에 태어난 것이 아니며 현재에 태어나는 것도 아니며 미래에 태어나지도 않을 것이다. 그것은 태어나는 것이 아니라 영원하고 항구적이며 원초적이다. 육신이 다할 때 영혼은 절대 죽지 않는다.” 《바가바드 기따 2.20》

Mes – sielos, todėl esame amžini. Jei taip, kodėl esame priversti gimti ir mirti? Tas, kuris savęs to paklausia, yra išmintingas žmogus. Kṛṣṇą įsisąmoninusieji yra iš tiesų išmintingi, nes jų nedomina gyvenimas planetose kur karaliauja mirtis. Jie atsisakys ilgo gyvenimo, kad gautų panašų į paties Dievo kūną. Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ. Sat čia reiškia „amžinas“, cit – „visažinantis“ ir ānanda – „spinduliuojantis palaimą“. Kṛṣṇa yra malonumo šaltinis. Jei palikę šį kūną mes keliausime į dvasinį pasaulį – Kṛṣṇaloką ar kitą dvasinę planetą, įgysime tokį pat sac-cid-ānanda kūną. Taigi Kṛṣṇos tarnų tikslas skiriasi nuo tikslo tų, kurie siekia pakilti į aukštesnes šio materialaus pasaulio planetas.

우리는 영원한 영혼이다. 그런데 왜 삶과 죽음을 맞이해야 하는가? 이런 질문을 하는 자는 총명한 자이다. 끄리쉬나 의식을 가진 자들은 죽음이 존재하는 어떤 행성에도 들어가고 싶어하지 않으므로 매우 총명하다. 그들은 절대신과 같은 몸을 얻기 위해 더 긴 수명을 거절할 것이다. 이스바라 빠라마 끄리쉬나 삿-칫-아난다-비그라하(Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ,브라흐마 삼히따 5.1). 삿(sat)은 영원함을, 칫(cit) 은 완전한 지식, 그리고 아난다(ānanda)는 완전한 행복을 의미한다. 끄리쉬나는 모든 즐거움의 저장소이다. 만일 이 육신이 끝난 후  끄리쉬나의 행성인 끄리쉬나로까(Kṛṣṇaloka)나 다른 영계로 들어갈 수 있다면 삿-칫-아난다 같은 육신을 얻게 된다. 따라서 끄리쉬나 의식에 있는 사람들의 목표는 이 물질계 내에 존재하는 더 높은 행성으로 들어가고자 하는 사람들의 목표와 다르다.

Gyvosios būtybės „aš“, siela, yra maža dvasinė kibirkštis. Yogos tobulumas yra šią dvasinę kibirkštėlę pakelti į viršugalvį. Jei yogui tai pavyksta, jis gali persikelti į bet kokią trokštamą materialaus pasaulio planetą. Jei yogui maga sužinoti, koks yra Mėnulis, jis gali keliauti į Mėnulį, jei jį domina aukštesniosios planetos, jis gali keliauti į aukštesniąsias, – lygiai kaip mes Žemėje keliaujame iš miesto į miestą – Iš Niujorko į Londoną ir t.t. Kad ir kur nukeliautume Žemėje, visur veikia ta pati vizų bei muitinės sistema, lygiai taip visose materialaus pasaulio planetose veikia keturi gamtos dėsniai: gimimas, senatvė, ligos ir mirtis.

개별 자아, 혹은 영혼은 미세한 영적 불꽃이다. 요가의 완성은 이 영적 불꽃을 정수리에 두는 것에 달려 있다. 이를 달성한 요가행자들은 자기가 원하는 물질계의 어떤 행성에도 들어갈 수 있다. 여행자들이 뉴욕, 캐나다 또는 지구 상의 여러 다른 도시에 가는 것처럼 요가행자는 달이 궁금하면 달에 갈 수 있고, 그보다 더 높은 행성에 관심이 있으면 그곳으로 갈 수 있다. 지구 상의 어디를 가든 비슷한 비자와 출입국 심사가 있듯이 모든 물질적 행성에는 생로병사라는 원칙이 있다.

Oṁ ity ekākṣaraṁ brahma: mirties akimirką yogas ištaria oṁ, oṁkārą, glaustą transcendentinio garso formą. Jei yogui pavyksta ištarti šį garsą ir tuo pačiu metu prisiminti Kṛṣṇą, Viṣṇu (mām anusmaran), jis pasiekia aukščiausiąjį tikslą. Yogos tikslas – sutelkti mintis į Viṣṇu. Impersonalistai įsivaizduoja tam tikrą Aukščiausiojo Viešpaties pavidalą, o personalistams nieko nereikia įsivaizduoti – jie mato Viešpatį. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar žmogus įsivaizduoja Viešpatį, ar iš tiesų Jį regi, jis turi sutelkti savo mintis į asmeninį Kṛṣṇos pavidalą.

옴 이띠 에깍샤람 브라흐마(Oṁ ity ekākṣaraṁ brama). 죽음의 순간에 요가행자는 초월적 소리의 간결체인 옴, 옴까라를 발성할 수 있다. 요가행자가 이 소리를 낼 수 있고 동시에 끄리쉬나 혹은 비쉬누(Viṣṇu)를 기억하면(맘 아누스마란: mām anusmaran) 가장 높은 목표를 달성할 수 있다. 이것이 비쉬누에 마음을 집중하는 요가 과정이다. 비인성주의자들은 절대신의 어떤 형상을 상상하지만 인성주의자들은 그런 상상을 하지 않는다. 그들은 실제로 절대신을 본다. 실제로 당신을 보든 상상하든 반드시 마음을 스리 끄리쉬나의 인격적 형상에 집중해야 한다.

ananya-cetāḥ satataṁ
yo māṁ smarati nityaśaḥ
tasyāhaṁ sulabhaḥ pārtha
nitya-yuktasya yoginaḥ
아난야-쩨따 사따땀 ananya-cetāḥ satataṁ
요 맘 스마라띠 니땨샤하 yo māṁ smarati nityaśaḥ
따샤함 술라바 빠르타 tasyāhaṁ sulabhaḥ pārtha
니땨-육따샤 요기나하 nitya-yuktasya yoginaḥ

Lengva Mane laimėti tam, kuris visada atmena Mane ir negalvoja apie nieką kitą, nes jis, o Pṛthos sūnau, be paliovos su atsidavimu Man tarnauja [„Bhagavad-gītā“ 8.14].“

“흔들림 없이 항상 나를 기억하는 자는 나를 쉽게 얻을 수 있다. 이는 그들의 계속되는 봉헌 덕분이니라, 오 쁘리타의 아들이여.” 《바가바드 기따 8.14》

Tie, kurie tenkinasi laikinu gyvenimu, laikinais malonumais ir laikinu būstu, nėra išmintingi, bent jau „Bhagavad-gītos“ požiūriu. Anot „Gītos“, laikini dalykai rūpi tik tiems, kurie negali pasigirti dideliu protu. Mes esame amžini – tai kodėl turėtume vaikytis laikinų dalykų? Niekam nepatinka laikinumas. Jei nuomojame butą ir buto savininkas paprašo mūsų išsikraustyti, mes labai nusimename, tačiau tikrai neliūdėsime, jei kraustomės į geresnį būstą. Mes esame amžini, todėl troškimas turėti amžiną būstą mums yra natūralus. Mes nenorime mirti, nes iš tiesų esame nemirtingi. Mes nenorime pasenti ir sirgti, nes tai išorinė ir laikina būsena. Karščiavimas mums yra nenatūrali būsena, tačiau kartais ją patiriame ir turime vartoti vaistus bei imtis visų priemonių, kad jis praeitų. Keturių rūšių kančios panašios į karščiavimą; jos egzistuoja, nes egzistuoja materialus kūnas. Jei ištrūksime iš materialaus kūno, išsivaduosime ir iš kančių, kurios nuo kūno neatsiejamos.

적어도 바가바드 기따에 따르면 일시적인 삶과 즐거움에, 그리고 일시적인 편의에 만족하는 자는 총명하지 못한 자이다. 기따에 의하면 뇌가 매우 작은 자들이 일시적인 것에 흥미를 느낀다고 한다. 우리가 영원한 존재인데도 왜 일시적인 것에 관심을 둬야 하는가? 아무도 영원하지 않은 상황을 원치 않는다. 만일 집주인이 당장 방을 비우라고 한다면 처량하겠지만 만일 더 나은 집으로 이사한다면 별로 슬프지 않을 것이다. 우리는 본래 영원하므로 영원한 보금자리를 원한다. 또한 영원한 존재이므로 죽고 싶어하지 않는다. 늙고 병드는 것은 모두 표면적이고 영원하지 못한 상태이기 때문에 이를 원치 않는다. 원래 우리는 고열을 앓지 말아야 하는 존재인데도 가끔 열병에 걸리게 되고 그러면 처방을 받아 조심스레 건강을 회복해야 한다. 네 겹의 고통도 고열과 같고 이 모든 것은 물질적 육신 때문에 생겨난다. 어떻게 해서든 이 물질적 육신에서 벗어날 수 있다면 육신에 늘 따라다니는 고통을 피할 수 있다.

Išsivaduoti iš laikino kūno trokštantiems impersonalistams Kṛṣṇa pataria kartoti skiemenį oṁ. Taip jie užsitikrins galimybę persikelti į dvasinį pasaulį. Ir nors impersonalistai įžengia į dvasinį pasaulį, į čia esančias dvasines planetas jie nepatenka, jie lieka brahma-jyotir. Brahma-jyotir galima palyginti su saulės šviesa, o dvasines planetas – su saulės rutuliu. Į dvasinį pasaulį patekę impersonalistai, pasineria į Aukščiausiojo Viešpaties švytėjimą, brahma-jyotir. Čia jie tampa dvasinėmis kibirkštimis, taigi brahma-jyotir yra mirijadai tokių dvasinių kibirkščių. Tai ir yra „susiliejimas su dvasine būtimi“. Susiliejimas su dvasine būtimi nėra ištirpimas joje; dvasinė kibirkštis išsaugo individualumą, tačiau kadangi impersonalistai nenori turėti jokio asmeninio pavidalo, jie plauko švytėjime kaip dvasinės kibirkštys. Brahma-jyotir sudaro nesuskaičiuojama daugybė dvasinių kibirkščių, kaip saulės šviesą sudaro daugybė atomų.

이 일시적 육신에서 벗어나도록 끄리쉬나는 비인성주의자들에게 음절 옴을 발성할 것을 권유하신다. 이런 식으로 영계로의 이주를 보장받게 된다. 하지만 그들이 영계에 들어가더라도 그곳에 있는 어떤 행성에도 들어갈 수 없다. 브라흐마죠띠(brahma-jyotir) 외부에 남아있을 뿐이다. 브라흐마죠띠는 태양 광선에, 영적 행성들은 태양 자체에 비유할 수 있다. 영적 하늘에서 비인성주의자들은 브라흐마죠띠, 즉 절대신의 광채에 머물게 된다. 비인성주의자들은 브라흐마죠띠에서 영적 불꽃으로 자리 잡게 되고 이런 식으로 브라흐마죠띠는 영적 불꽃으로 꽉 차게 된다. 이것이 영적 존재에 합쳐진다는 뜻이다. 그러나 그들이 브라흐마죠띠와 하나가 된다고 생각해서는 안 된다. 각 영적 불꽃의 개별성이 유지되지만 비인성주의자들은 인격을 갖춘 형태로 되고 싶어하지 않기 때문에 그 광채 속의 영적 불꽃으로 남는다. 태양광선이 무수한 원소입자로 이루어진 것처럼 브라흐마죠띠는 수많은 영적 불꽃으로 이루어져 있다.

Tačiau, kaip gyvosios esybės, mes trokštame patirti džiaugsmą. Vien egzistavimo juk nepakanka, dar norime patirti ir palaimą (ānanda), ne tik amžinatvę (sat). Gyvoji esybė yra suverpta iš trijų savybių: amžinatvės, žinojimo ir palaimos. Įžengusieji į brahma-jyotir kurį laiką egzistuoja jame, suvokdami, kad jie susiliejo su Brahmanu ir įgavo Jo kokybę, tačiau jie nepatiria amžinosios anandos (palaimos), nes neturi šios savybės. Žmogus gali kuriam laikui užsidaryti namuose ir patirti džiaugsmą, skaitydamas knygą ar pasinėręs į apmąstymus, bet neįmanoma būti užsisklendus metų metais, o juo labiau visą amžinybę. Todėl susiliejus su beasmene Aukščiausiojo Viešpaties būtimi visada išlieka pavojus vėl nupulti į materialų pasaulį, nes poreikis bendrauti niekur neišnyksta. Taip teigiama „Śrīmad-Bhāgavatam“. Astronautai gali nukeliauti erdvėlaiviais tūkstančių tūkstančius kilometrų, bet, jei neras tinkamos planetos, kur galėtų nusileisti, jie grįš į Žemę. Jiems reikia pasiilsėti. Egzistuojant beasmeniu pavidalu poilsio sąvoka yra labai neaiški. Todėl „Śrīmad-Bhāgavatam“ pasakyta, kad net tada, kai impersonalistas įžengia į dvasinį pasaulį ir įgyja beasmenį pavidalą, o tai reikalauja didelių pastangų, jis vėl grįžta į materialų pasaulį, nes iš praleidžia vieną labai svarbų dalyką – tarnystę Viešpačiui su meile ir atsidavimu. Kol gyvename Žemėje, turime mokytis pamilti Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Viešpatį ir Jam tarnauti. Jei to išmoksime, mums atsivers kelias į dvasines planetas. Impersonalisto padėtis dvasiniame pasaulyje nėra amžina, nes vienatvė privers jį ieškoti bendravimo. Kadangi impersonalistas neužmezga asmeninių santykių su Aukščiausiuoju Viešpačiu, jam belieka ieškoti sąlygotų gyvųjų būtybių bendrijos materialiame pasaulyje.

그러나 생명체로서 우리는 즐거움을 원한다. 그저 존재하는 것만으로는 부족하다. 존재(삿)와 더불어 더없는 행복(아난다)을 원한다. 완전한 상태에서의 생명체에게는 세 가지 본성이 있다. 영원함, 지식 그리고 더할 수 없는 행복이다. 비인성적으로 브라흐마죠띠에 들어간 자들은 브라흐만(Brahman)과 같은 완전한 지식을 얻은 채 그곳에서 어느 정도 머물지만 영원한 아난다, 즉 더할 수 없는 행복은 얻을 수 없다. 왜냐하면, 그 부분이 결핍되어 있기 때문이다. 빈방에 혼자 남아 몇 시간 책을 본다거나 생각에 잠겨 즐길 수 있을지는 몰라도 몇 년, 틀림없이 평생을 그렇게 있기란 불가능하다. 따라서 비인성적으로 최상의 존재 속에 합쳐졌다고 하더라도 결국 어떤 교류를 갈구하기 때문에 매 순간 물질계로 다시 떨어질 가능성이 있다. 이것이 스리마드 바가바땀이 말하는 결론이다. 우주 비행사가 몇천 마일이나 여행할 수는 있겠지만 쉴 수 있는 행성을 찾지 못하면 결국 지구로 돌아와야 한다. 어떤 경우에도 휴식을 취할 필요가 있다. 비인성적인 형태로 휴식은 불안정하다. 그러므로 스리마드 바가바땀은 숱한 인내와 노력 끝에 영계에 들어가 비인성적 형상을 갖게 되더라도 사랑과 헌애(devotion)로 절대신을 섬기는 의무를 게을리하는 까닭에 비인성주의자들은 물질계로 다시 되돌아가게 된다. 우리가 이 지구 상에 있는 한 끄리쉬나를 사랑하고 섬기는 법을 배워야 한다. 이것을 배우면 영적 행성으로 들어갈 수 있게 된다. 영계에서의 비인성주의자들의 위치는 영구적이지 못하고 외롭기 때문에 어떤 관계를 만들려고 한다. 절대신과 개인적으로 교제하지 않는 탓에 그들은 세상으로 되돌아와 거기서 속박된 다른 생명체들과 교류한다.

Todėl be galo svarbu išsiaiškinti, kokia mūsų tikroji prigimtinė padėtis: mes veržiamės į amžinatvę, absoliutų žinojimą ir palaimą. Ilgai būdami vienatvėje – beasmeniame brahma-jyotir – mes nepatirsime pasitenkinimo ir vėl ieškosime jo materialiame pasaulyje. Tikrąjį pasitenkinimą teikia Kṛṣṇos sąmonė. Materialiame pasaulyje didžiausiu malonumu laikomas seksas. Tai yra iškreiptas lytinio malonumo dvasiniame pasaulyje atspindys, malonumo, kurį teikia bendravimas su Kṛṣṇa. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad lytiniai santykiai dvasiniame pasaulyje yra panašus į seksą materialiame pasaulyje. Ne, tai visai kas kita. Tačiau jei dvasiniame pasaulyje nebūtų lytinio gyvenimo, jo nebūtų ir materialiame pasaulyje. Materialiame pasaulyje seksas tėra iškreiptas atspindys – tikrasis gyvenimas vyksta Kṛṣṇoje, kuris pats įkūnija malonumą. Taigi geriausia mokytis pamilti Kṛṣṇą dabar, kad mirties akimirką galėtume persikelti į dvasinį pasaulį – Kṛṣṇaloką ir ten bendrauti su Kṛṣṇa. „Brahma-saṁhitoje“ [5.29] taip apibūdinamas Śrī Kṛṣṇa ir Jo buveinė:

그러므로 영원함과 완전한 지식, 더할 수 없는 행복을 원하는 우리의 본질적 특성을 이해하는 것이 가장 중요하다. 브라흐마죠띠에 혼자 오래 남겨지면 즐거움을 얻을 수 없으므로 물질계가 주는 즐거움을 받아들인다. 그러나 끄리쉬나 의식으로는 진정한 즐거움을 즐길 수 있다. 물질계에서는 일반적으로 성교를 가장 높은 쾌락으로 여긴다. 이것은 끄리쉬나와 함께하며 느끼는 즐거움, 영계에서의 성적 즐거움이 물질계에 그릇되게 반영된 것이다. 그러나 영계에서의 성적 즐거움이 물질계에서의 성적 쾌감과 비슷한 것으로 생각해서는 안 된다. 그렇지 않다. 확연히 다르다. 그러나 영계에 성생활이 없는 한 물질계에 반영될 리도 없다. 여기에서는 단지 그릇되게 반영되었지만 모든 즐거움의 저장소인 끄리쉬나 안에 진정한 삶이 있다. 그러므로 최고의 방법은 지금 우리 자신을 훈련해 죽음의 순간 영계인 끄리쉬나로까로 이동해 끄리쉬나와 교제하는 것이다. 브라흐마-삼히따(5.29)에 스리 끄리쉬나와 당신의 거처가 이렇게 묘사되어 있다.

cintāmaṇi-prakara-sadmasu kalpa-vṛkṣa-
lakṣāvṛteṣu surabhīr abhipālayantam
lakṣmī-sahasra-śata-sambhrama-sevyamānaṁ
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi
친따마니 쁘라까라 사드마수 깔빠 브릭샤 cintāmaṇi-prakara-sadmasu kalpa-vṛkṣa-
락샤브레떼슈 수라비르 아비빨라얀땀 lakṣāvṛteṣu surabhīr abhipālayantam
락쉬미 사하스라 샤따 삼브라흐마 세뱌마남 lakṣmī-sahasra-śata-sambhrama-sevyamānaṁ
고빈다 아디 뿌루샴 땀 아함 바자미 govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Šlovinu pirmapradį Viešpatį Govindą, pirmąjį protėvį, kuris viešpatauja tarp troškimų medžių ir iš dvasinių brangakmenių pastatytose buveinėse, globoja karves ir patenkina visus norus. Jam su didžiausia pagarba ir meile patarnauja šimtai tūkstančių sėkmės deivių.“

“저는 원초적 주, 최초의 창시자, 소들을 돌보시며 모든 욕망을 성취해 주시는 고빈다(Govinda)를 숭배합니다. 당신은 영적 보석으로 지어졌고 수백 만의 소원 성취수에 둘러싸인 곳에 거처하시며 무수한 락쉬미(Lakṣmī) 또는 고삐(gopī)들에게서 크디큰 공경과 사랑의 섬김을 받습니다.”

Taip aprašoma Kṛṣṇaloka. Namai ten pastatyti iš vadinamojo „filosofinio akmens“. Viskas, prie ko jis prisiliečia, virsta auksu. Ten auga tik troškimų medžiai, patenkinantys visus norus – jie duoda viską, ko širdis geidžia. Šiame pasaulyje mango medžiai užaugina tik mango vaisius, apelsinmedžiai – tik apelsinus, tačiau Kṛṣṇalokoje bet kuris medis „sunokina“ troškimus. Karvės Kṛṣṇalokoje vadinamos surabhi, ir jų tešmenys visada pilni pieno. Štai taip Vedų šventraščiuose aprašomos dvasinės planetos.

이것이 끄리쉬나로까에 대한 설명이다. 그곳의 집들은 ‘시금석(touchstone)’이라 불리는 것들로 지어져 무엇이든 시금석에 닿으면 즉시 황금으로 변한다. 나무들은 소원 성취수 또는 ‘소망의 나무’로, 원하는 것이 무엇이든 얻을 수 있다. 이 물질계에서 망고는 망고나무에서, 사과는 사과나무에서 얻지만 끄리쉬나로까에서는 어떤 나무에서든 원하는 것을 얻을 수 있다. 마찬가지로 소는 수라비(surabhi)라 불리고 끊임없는 양의 우유를 공급한다. 이것이 베다 문헌에서 찾을 수 있는 영적 행성들에 대한 설명이다,

Šiame materialiame pasaulyje mes susitaikėme su gimimo, mirties, senatvės ir ligų neišvengiamybe. Mokslininkai sukūrė ištisą juslinių pramogų bazę, mirtinus ginklus, tačiau jie neišrado nieko, kas padėtų išspręsti senatvės, ligų, gimimo ir mirties problemas. Jie nepajėgūs sukurti mechanizmo, kuris užkirstų kelią senatvei, ligoms, gimimui ir mirčiai. Mes sugebame sukurti priemones, kurios pagreitina mirtį, tačiau esame nepajėgūs sukurti nieko, kas ją sustabdytų. Bet išmintingas žmogus sutelkia visą dėmesį ne į šias keturias materialaus gyvenimo kančias, o stengiasi atsakyti į klausimą, kaip patekti į dvasines planetas. Į nepaliaujamą transą (nitya-yuktasya yoginaḥ) panirusiojo dėmesys nenukrypsta niekur kitur. Jis visą laiką yra transo būsenoje. Jo mintys visada sutelktos į Kṛṣṇą ir niekur niekada nenukrypsta (ananya-cetāḥ satatam yo māṁ smarati nityaśaḥ). Satatam reiškia „niekur ir niekada“.

이 물질계에서 우리는 출생과 죽음, 그리고 다른 모든 종류의 고통에 순응하게 되었다. 과학자들은 감각 만족 또는 파괴를 위한 수많은 편의 시설 및 도구를 발명했지만 늙음과 질병 그리고 죽음에 대한 어떤 해결책도 발견하지 못했다. 앞으로도 죽음과 늙음, 질병을 멈출 어떤 기계도 만들어내지 못할 것이다. 죽음을 가속할 무언가를 만들 수는 있지만 죽음을 멈출 그 어떤 것도 만들어 낼 수 없다. 그러나 총명한 자는 물질적 삶에서 오는 네 겹의 고통에 대해 걱정하지 않고 영계로 상승할 것에 신경 쓴다. 지속적인 황홀경에 있는 자(니땨 육따샤 요기나하)는 다른 것에는 관심이 없다. 그저 항상 황홀경에 빠져있을 뿐이다. 그의 마음은 벗어남 없이 끄리쉬나에 대한 생각으로 항상 가득 차 있다(아난냐-쩨따 사따땀). 사따땀은 ‘언제든 어디에서든’이라는 뜻이다.

Būdamas Indijoje, gyvenau Vṛndāvanoje, ir nors dabar esu Amerikoje, tai nereiškia, kad iškeliavau iš Vṛndāvanos, nes mintimis aš visada esu su Kṛṣṇa, vadinas, aš esu Vṛndāvanoje nepaisant mano geografinės padėties. Įsisąmoninti Kṛṣṇą reiškia visą laiką mintimis gyventi su Kṛṣṇa Jo dvasinėje planetoje Goloka Vṛndāvanoje ir laukti, kada ateis atsisveikinimo su kūnu akimirka. Smarati nityaśaḥ reiškia „nuolat atmindamas“, ir tam, kuris nuolat atmena Kṛṣṇą, Viešpats yra tasyāhaṁ sulabhaḥ – lengvai pasiekiamas. Kṛṣṇa Pats sako, kad Jį lengva laimėti praktikuojant bhakti-yogą. Tad ar yra prasmė bandyti kitus metodus? Kartokime Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare dvidešimt keturias valandas per parą. Nebūtina laikytis jokių taisyklių. Galima kartoti gatvėje, metro, namie ar darbe. Už tai nereikia mokėti jokio mokesčio, tai nieko nekainuoja. Tad gal verta pabandyti?

인도에서는 나는 브린다반(Vrndavana)에 살았고 지금은 미국에 있지만 항상 끄리쉬나를 생각하고 있기 때문에 물질적인 행선지와 상관없이 나는 늘 브린다반에 있고 브린다반을 떠났다고 할 수 없다. 끄리쉬나 의식이란 영적 행성 골로까 브린다반(Goloka Vṛndāvana)에서 끄리쉬나와 항상 함께 사는 것을 의미하고 그런 의식에 있는 자들은 그저 물질적 육신을 버릴 때를 기다리고 있을 뿐이다. ‘스마라띠 니따샤하’란 ‘끊임없이 기억하는 것’을 의미하고 끊임없이 끄리쉬나를 기억하는 자에게 당신은 따샤함 술라바, 즉 쉽게 구해진다. 끄리쉬나 스스로 말씀하시기를 박띠 요가 과정으로 당신을 쉽게 얻을 수 있다고 하신다. 그런데 왜 다른 방도를 갈구해야 하는가? 하레 끄리쉬나, 하레 끄리쉬나, 끄리쉬나 끄리쉬나, 하레 하레/ 하레 라마, 하레 라마, 라마 라마, 하레 하레만 하루 24시간 구송하면 된다. 다른 규칙과 규정도 없다. 길에서, 지하철에서 혹은 집에서나 사무실에서도 구송할 수 있다. 세금도, 다른 여분의 비용도 들지 않는다. 시작해보는 게 어떠한가?