PIRMAS SKYRIUS

Isahluko 1

„Aš“ – ne kūnas

Angiwona Lomzimba

dehī nityam avadhyo ’yaṁ
dehe sarvasya bhārata
tasmāt sarvāṇi bhūtāni
na tvaṁ śocitum arhasi

„O Bharatos aini, esantysis kūne yra amžinas ir nesunaikinamas. Todėl tau neverta sielotis dėl jokios gyvosios būtybės. [„Bhagavad-gītā“ 2.30].“

“Awu mzukulwane ka-Bhārata, lowo ohlala ngaphakathi komzimba uphila phakade futhi akasoze abulawa, ngakho-ke asikho isidingo sokukhalela noma ngabe isiphi isidalwa.” (Gītā 2.30)

Pirmasis savęs pažinimo žingsnis – liautis tapatinus save su fiziniu kūnu. „Aš ne kūnas, o amžina siela“, – štai ką reikia visų pirma suvokti, norint įveikti gimimą bei mirtį ir patekti į anapus esantį dvasinį pasaulį. Nepakanka kartoti „Aš nesu kūnas“ – reikia šią tiesą iš tikrųjų įsisąmoninti, o tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mes esame ne kūnai, o grynoji sąmonė, tačiau dėl tam tikrų priežasčių atsidūrėme kūno kiaute. Jei mums iš tikrųjų rūpi mirties nevaržoma laimė ir laisvė, turime sugrįžti į savo prigimtinį būvį, t.y. išgryninti sąmonę.

Isinyathelo sokuqala endleleni ebheke ekukhanyiselekeni ukuqonda ngokuphelele nokuhlukanisa phakathi komuntu nomzimba wakhe. Empeleni isidalwa esingumuntu kumele sithi,” Angisiwona lomzimba, kodwa ngiyilo-mphefumulo ophilisa lomzimba,” lomcabango kufanele kube ngowokuqala kulowo ophokophelele ukuzuza ukuphila okuphakade embusweni ka Kṛṣṇa (Unkulunkulu olangazelelekayo). Inkinga akusikona ukusho ukuthi angisiwona lo mzimba kodwa kungukufinyelel kulomcabango futhi ukuqonde ngokuphelele ukuthi awusiwona lo mzimba. Lokhu-ke kuzwakala kuyinto elula kodwa akulula njengoba ucabanga. Yize singeyona lemizimba, kepha siyimiphefumulo engcwele, nemsulwa, ndlelana thizeni kodwa sesizithole sizibuka njengemizimba.Lenkinga idalwa ukuthiumphefumulo uhlale ugqoke lengubo engumzimba. Uma sikulangazelele ukuzuza inkululeko,ukuphila nenjabulo engunaphakade, (injabulo ezweni eliyisigodlo sika Kṛṣṇa- eKṛṣṇaloka), kumele sizibuyisele futhi sigxile esimweni sethu semvelo, sobumsulwa nobungcwele bomoya.

Jei žmogus tapatina save su kūnu, jo laimės įsivaizdavimas tolygus karščiuojančio kliedesiui. Kai kurie filosofai įrodinėja, kad liguistą savęs tapatinimo su kūnu būseną reikia gydyti atsisakant veikti. Kadangi materialūs veiksmai yra mūsų nelaimių priežastis, nuo veiksmų reikia apskritai susilaikyti, tvirtina jie. Tobulumo viršūnė, jų supratimu, yra savotiška budistinė nirvāṇa, visiško neveiklumo būvis. Buda teigė, kad kūnas susiformuoja tam tikru būdu susijungus materijos elementams ir, jei pavyktų juos atskirti arba demontuoti, būtų pašalinta ir kančių priežastis. Jei mokesčių inspektorius nuodija gyvenimą žmogui, kuriam priklauso didelis namas, paprasčiausia išeitis – namą nugriauti. Tačiau „Bhagavad-gītā“ nurodo, kad kūnas nėra pats svarbiausias dalykas.

Be kūno, sudaryto iš materijos elementų, egzistuoja dar ir dvasia, kurios skiriamasis bruožas yra sąmonė.

Ngokuphila enyameni sazi izinto ezenzeka ngokwenyama kuphela, ukujabula kwethu kufana nalokho komuntu ophethwe ngamathezane (umuntu onomsangano).Lokhu kusho ukwanelisa imizwa yamadlebe, yolimi yezitho zangasese kanye nemizwa yamehlo.Izidalwa ezingabantu, kakhulukazi bayizigqila zalemizwa. Baphilela zona futhi basebenzela zona. Kunama philosophers(izinjulamqondo) acabanga ukuthi indlela yokulapha lesisimo samathezane okuphila kulomzimba ukuthi umuntu kumele apheze ukwenza. Ngenxa yokuthi izenzo esizenza ngalomzimba yizona eziyisisusa sokuhlupheka kwethu bacangela ekutheni ukuhlupheka kuzophela uma nokwenza kuyekwa. Lokhu-ke kunyusela eqophelweni elifana nalelo lama-Buddhist elibizwa nge-nirvāṇa lapho kungasekho ukwenza. Imfundiso ka-Buddha yayithi: ngenxa yokuhlangana nokubumbana kwezithako zalomhlaba (inhlabathi, amanzi, umoya, umlilo, njalo, njalo) kuvela lomzimba, okungukuthi uma ngandlelathize lezithako zingahlukaniswa noma zihlakazwe lokho kuzosho ukuthi nembangela yokuhlupheka isihlakazekile. Uma sihlushwa abakhokhisi bentela ngokusifuna intela ethe xaxa ngenxa yokuba nomuzi othe ukuba mkhudlwana, ikhambi elilula lokuhlukana nalolu-sizi lokukhokha intela ukuthi uvele uwubhidlize umuzi. Kodwa-ke i-Bhagavad-gītā lapha iyasixwayisa ukuthi lomzimba wenyama awusikona konke. Ngaphezu kwalenhlanganisela yezithako ezihlanganise lomzimba kunomphefumulo (spirit) inkomba yokuba khona kwalomphefumulo ukuphila, ukuba nomuzwa/inzwa (consciousness).

Sąmonės egzistavimo fakto niekaip negalima paneigti. Juk kūnas be sąmonės yra paprastų paprasčiausias lavonas. Užgesus sąmonei nekalba mūsų lūpos, nemato akys, negirdi ausys. Tai aišku net vaikui. Neabejotina, kad sąmonė yra absoliučiai būtina tam, kad kūnas galėtų funkcionuoti. O kas ta sąmonė? Lygiai kaip karštis, dūmai ir šviesa yra ugnies skiriamieji bruožai, sąmonė yra sielos skiriamasis bruožas. Sielos, mūsų „aš“ energija reiškiasi sąmonės pavidalu. Maža to, sąmonė yra sielos egzistavimo įrodymas. Prie tokios išvados prieina ne tik „Bhagavad-gītā“, bet ir visi Vedų raštai.

Lenkombakuphila ngeke sayiphika. Umzimba ongenayo lenkombakuphila ubizwa ngesidumbu. Ukususwa kwalenkombakuphila emzimbeni kwenza umlomo ungakwazi ukukhuluma, iso lingakwazi ukubuka, indlebe ingakwazi ukuzwa. Ngisho nengane encane iyakubona lokhu. Kuyiqiniso elingephikwe ukuthi umuzwa/inzwa iyadingeka ukukhanyisa imizwa yomzimba. Ingabe uyini lomuzwa? Njengoba ukushisa noma intuthu kuyinkomba yokubakhona komlilo, ngokunjalo nalenkombakuphila iwubufakazi bokuba khona komphefumulo.Ngamanye amazwi ikhomba ukuthi umuntu usaphila (akafile),usenawo umphefumulo. Amandla alomphefumulo noma” oqobo lomuntu” ingempela lomuntu likhiqizwa livele liyilenkombakuphila. Yebo lomuzwa ungubufakazi bokuba khona komphefumulo. Lokhu-ke akusiyona injula mqondo ye-Bhagavad-gītā kuphela kodwa injula yama-Vedas yonke iyakucacisa lokhu.

Sielos egzistavimą pripažįsta tiek Śaṅkarācāryos pasekėjai impersonalistai, tiek ir vaiṣṇavai, priklausantys Śrī Kṛṣṇos mokinių sekai, o štai budizmo filosofai to nepripažįsta. Budistai tvirtina, kad sąmonė užgimsta tam tikru materijos elementų jungimosi momentu, tačiau šį argumentą paneigia ta aplinkybė, kad turėdami visas materijos sudėtines dalis, iš jų sukurti sąmonės mes vis dėlto negalime. Visi materijos elementai yra ir mirusiojo kūne, tačiau sąmonės jam grąžinti nepavyksta. Žmogus nėra mašina. Sugedus mašinos detalei, ją galima pakeisti ir mašina vėl veiks, tačiau kai liaujasi funkcionavęs kūnas, kai jį palieka sąmonė, kūnui neįmanoma grąžinti gyvybės, pakeitus neveikiantį organą. Siela skiriasi nuo kūno; kūnas gyvas tol, kol jame glūdi siela. Jei siela išėjo, gyvybės kūnui neįkvėpsi.

Abalandeli baka-Śaṅkarācārya,(labo abaphika isiqu sika Nkulunkulu) kanye nama-Vaiṣṇava,(labo abakholelwa esiqwini sikaNkulunkulu) bakholelwa kwimfundiso eyehla ngesizukulwane sabafundisi esisuka eNkosini u-Kṛṣṇa. Zombili lezizinhlangothi ziyalivuma iqiniso lokuba khona komphefumulo, nakuba labo abalandela injula mqondo ka-Buddha bayaliphika.Abalandeli baka Buddha bathi ukubumbana kwezithako zomzimba kuhamba kuze kufinyelele ezingeni lapho kukhiqiza khona umuzwa/inzwa. Lenkulumo iphikiswa yiqiniso elithi: noma zingabakhona zonke izinhlanganisela zomzimba phambi kwethu kodwa thina ngokwethu ngeke sikwazi ukukhiqiza umuzwa/inzwa ngazo. Isidumbu somuntu sinazo zonke izitho nezithako zomzimba kodwa ngeke ukwazi ukusivusa usibuyisele esimweni sokuphila. Lomzimba awufani nomshini. Uma ingxenye ethize emshinini ifa, kubuyiselwa enye, umshini uqhubeke usebenze kahle, kodwa uma umzimba ufa, umuzwa /inzwa uyabaleka uwushiye. Ngalendlela akukho ukuthi singabuyisela leyongxenye ebikade ifile bese sivuselela nomuzwa/inzwa emzimbeni. Umphefumulo uhlukile emzimbeni, uma umphefumulo usahlangene nenyama lowomzimba usuke useno-muzwa. Ngokuqinisekile awekho amathuba okuthi umzimba ube nomuzwa/nenzwa uma umphefumulo ungekho.

Sielos egzistavimą neigiame todėl, kad mūsų jutimo organai jos nemato ir neapčiuopia. Tačiau pasaulyje yra daugybė dalykų, kurių mes nematome. Juslės labai netobulos, todėl mes nematome oro, radijo bangų, garso, tačiau tai nereiškia, kad visa tai neegzistuoja. Per mikroskopą ir kitus instrumentus mes išvydome dalykų, apie kuriuos netobulomis juslėmis pasitikintys žmonės anksčiau ir girdėt negirdėjo. Neverta skubėti daryti išvadą, kad sielos nėra, remiantis tuo, jog atomo dydžio sielos dar niekam nepavyko pamatyti plika akimi ar su didinimo instrumentais. Mes puikiausiai galime įsitikinti sielos egzistavimu, remdamiesi jos požymiais ir poveikiu.

Ngesizathu sokuthi asikwazi ukuwubona noma ukuwuzwa ngalemizwa esinayo umphefumulo, siyawuphika. Eqinisweni kuningi okukhona kodwa esingakwazi ukuthi sikubone ngamehlo ethu. Asikwazi ukubona umoya esiwuphefumulayo, umoya wokusakaza, umsindo, ngisho namagciwane imbala nalokhu okuncane ukudlula wona. Lokhu kungaboni akusho kodwa ukuthi zonke lezizinto azikho. Isizathu sokungakwazi ukuzibona lezizinto ukuthi lemizwa yakho emfishane futhi ibuthakathaka. Ngosizo lwe-microscope namanye amathuluzi, sekukuningi esesikwazi ukukubona nakuba bekungebonakale ngalamehlo ethu abona kafushane. Lesi sibonelo sibonisa kahle kamhlophe ukuthi akumele siphethe ngokuthi umphefumulo awukho ngenxa yokuthi nje lamathuluzi esimanje awakakwazi ukusibonisa umphefumulo. Isizathu sethu esenza singakwazi ukubona umphefumulo ukuthi ubuncane bawo budlula ngisho loko okuncane kunegciwane. Kodwa singakwazi ukubona ngezimpawu nemithelela, ubukhona bomphefumulo.

„Bhagavad-gītoje“ [2.14] Śrī Kṛṣṇa nurodo, kad mūsų visų nelaimių priežastis yra tapatinimasis su kūnu.

mātrā-sparśās tu kaunteya
śītoṣṇa-sukha-duḥkha-dāḥ
āgamāpāyino ’nityās
tāṁs titikṣasva bhārata

„O Kuntī sūnau, laimė ir kančia trumpam pasirodo ir išnyksta – taip keičiasi žiemos ir vasaros. Šiuos pojūčius sukelia juslinis patyrimas, o Bharatos aini, ir reikia išmokti netrikdomam juos pakęsti.“

“Awu ndodana ka Kunti, ukuzwela okwesikhashana ukufudumala nokugodola, ukujabula nokukhathazeka, nokushabalala kwako konke loku ngokuhamba kwesikhathi, kufana nokufika nokudlula kobusika nehlobo okuyizinkathi zonyaka, Ewu, mzukulu ka Bhārata, umuntu kumele azifundise ukukubekezelela ngaphandle koku phazamiseka.” (Gītā 2.14)

Vasarą sąlytis su šaltu vandeniu teikia atgaivą, tačiau žiemą mes vengiame to paties vandens, nes jis tampa stingdomai šaltas. Kokybės prasme vanduo išlieka toks pats ir vasarą, ir žiemą, tačiau skirtingomis aplinkybėmis sąlytis su juo mums teikia malonumą arba skausmą.

Ehlobo kuyawuthokozisa umzimba ukuthintwa ngamanzi, kodwa ebusika lawomanzi siyawaxwaya ngoba ayabanda. Kunoma yisiphi salezi-zimo amanzi asuke engashintshile, efana, into eshintshayo ngumbono wethu ngawo, ovela emva kokuthintana komzimba namanzi.

Skausmo ir malonumo potyrius lemia kūnas. Priklausomai nuo aplinkybių mes juntame arba fizinį ir psichologinį malonumą, arba skausmą. Iš tikrųjų visi mes veržiamės į laimę, nes laimė yra sielos prigimtinis būvis. Siela neatsiejama nuo Aukščiausiosios Būtybės, kuri yra sac-cid-ānanda-vigrahaḥ – amžinatvės, žinojimo ir palaimos įsikūnijimas. Juk ir paties Kṛṣṇos vardo („didžiausia palaima“) reikšmė nėra siaurai religinė. Kṛṣ reiškia „didžiausia“, o ṇa – „palaima“. Kṛṣṇa yra palaimos įsikūnijimas, todėl mes, kaip neatsiejamos Jo dalelės, ir siekiame patirti palaimą. Lašas vandenyno vandens turi tokias pačias savybes kaip ir pats vandenynas. Būdami mikroskopinėmis Aukščiausiosios Visybės dalelėmis, mes irgi turime tokias pačias energines Aukščiausiojo savybes.

Ukukhathazeka nokujabula kungenxa yemizwa yomzimba. Ngaphansi kwezimo ezithile umzimba nengqondo uba nemizwa yokujabula, kwezinye izimo imizwa yokukhathazeka. Eqinisweni vele silangazelele ukujabula ngoba umphefumulo uma uzwela ukujabula usuke usekhaya lawo. Umuntu uyingxenye yoMdali osiqu Sakhe sinolwazi nokujabula okuphelele phakade sac-cid-ānanda-vigrahaḥ (Bs. 5.1). Impela lona leli gama elithi Kṛṣṇa alihlukanisi futhi alicwasi, lichaza” injabulo enkulu. “Kṛṣ-”uchaza loko okukhulu kunakho konke, kanti u ”-ṇa” usho intokozo. Iconsi lamanzi asolwandle linazo zonke izithako zamanzi olwandle, nathi ngokunjalo yize singangezinhlansi kuMdali sinawo amandla afanayo Naye ngokwezinga lethu.

Mažutė, atomo dydžio siela suteikia žmogaus kūnui energijos veikti, ir jis savo rankomis kuria tikrus stebuklus. Pasaulyje pastatyta daugybė miestų, greitkelių, tiltų, nuostabių pastatų, monumentų, jo istorijoje paliko pėdsaką didžiosios civilizacijos, tačiau kyla klausimas, kieno tai nuopelnas. Iš tikrųjų visa tai sukūrė kūne glūdinti mikroskopinė amžinoji siela. Jei mažutė dvasios kibirkštis gali kurti tokius stebuklus, sunku net įsivaizduoti Aukščiausiosios Dvasinės Visybės galimybes. Mikroskopinė dvasios kibirkštis iš prigimties trokšta turėti visybės savybes – amžinatvę, žinojimą ir palaimą, tačiau šiam troškimui išsipildyti trukdo jos materialusis kūnas. Informacija kaip sielai įgyvendinti savo troškimą pateikiama „Bhagavad- gītoje“.

Inhlansi yomphefumulo lena, yize incane kangaka kodwa iyo enyakazisa lomzimba ukuthi uhambe wenze izinto ezimangalisa kangaka.Kulomhlaba sibona inqwaba yama dolobha, imigwaqo, amabhuloho, amabhilidi, imibuso nokuningi okuyizikhumbuzo zemibuso, kodwa ubani owenze konke lokhu? Konke lokhu kwenziwa yilomphefumulo ongaphakathi komzimba. Uma konke lokhu kwenziwa yilenhlansi engaphakathi komzimba eyingxenye yelangabi okunguMdali, sesingacabangela-ke nje ngezimangaliso ezingavezwa yilowo onguMsuka walenhlansi. Ngakho-ke kuyimvelo ukuthi lenhlansi ilangazelele ukufana nelangabi okunguMdali ophelele ngolwazi, nentokozo kanye nokuphila kwaphakade. Kodwa lokulangazelela kuyaphazamiseka ngenxa yalomzimba nemizwa yawo. Ulwazi mayelana nokuthi ingasizuza kanjani lesisimo, luchazwa nguMdali uqobo lwakhe kwi-Bhagavad-gītā.

Šiuo metu siekdami amžinatvės, žinojimo ir palaimos mes naudojamės netinkama priemone. Sėkmingai įgyvendinti šį siekį mums trukdo materialusis kūnas. Todėl turime įsisąmoninti, kad mūsų būtis neapsiriboja kūnu. Vien teorinių žinių čia maža. Mums reikia atsiriboti nuo kūno, būti ne kūno tarnais, o jo valdovais. Jei žmogus gerai vairuoja automobilį, automobilis bus jam labai naudingas, bet jei jis vairuoti nemoka, jam gresia nemenkas pavojus.

Njengamanje wonke umuntu uzama ukufinyelela esimweni sokuphelela olwazini, entokozweni, nasekuphileni kwaphakade kepha senza ngethuluzi elingakwazi ukuwumela lowomsebenzi. Eqinisweni indlela eya ekuphileni kwaphakade ivinjwe yilomzimba nezinkanuko zawo, ngakho-ke simelwe ukufinyelela kulowomcabango lapho siphila khona ngale komzimba. Ukuzwa kushiwo kuphela ukuthi asiyona lemizimba akwenele. Simelwe ukuzigcina sihlukanisekile kulemizimba njengabanikazi bayo, hhayi izigqila zayo. Uma sikwazi ukushayela imoto kahle ngokucophelela, leyomoto izosilonda kodwa uma singakwazi lokho kuzosifaka ezingozini.

Kūną sudaro juslės, alkstančios juslių objektų. Akys žvelgia į gražų žmogų ir sako mums: „O, kokia graži mergina, koks gražus vaikinas. Eime prie jo arčiau.“ Ausys mums sako: „Kokia nuostabi muzika. Eime pasiklausyti.“ Liežuvis sako: „Štai puikus restoranas, ten labai gardžiai maitina. Užsukim.“ Juslės stumia mus tai vienur, tai kitur ir visiškai supainioja.

Lomzimba wethu uyinhlanganisela yezitho zokusebenza. Lezi-zitho zihlala zilambele okuqondene nazo. Amehlo uma ebona umuntu omuhle athi,”Awu intombi enhle kanje, umfana omuhle kanje, asihambe siyobona” Izindlebe zithi,”Awu waze wamnandi lowomculo. Asihambe siyolalela” Ulimi luthi,”Awu nansi irestaurant epheka ukudla okuconsisa amathe, asiye” Ngalendlela izitho zethu zomzimba ziyasihudula, zisisusa la zisishonise le na le. Ngenxa yalokhu sididekile.

indriyāṇāṁ hi caratāṁ
yan mano ’nuvidhīyate
tad asya harati prajñāṁ
vāyur nāvam ivāmbhasi

„Kaip stiprus vėjas nusineša laivelį į vandenyną, lygiai taip ir protą užvaldžiusi nerimstanti juslė pasiglemžia žmogaus intelektą [„Bhagavad-gītā“ 2.67].“

“Njengoba nesikebhe emanzini sipheshulwa isivunguvungu somoya, ngisho isitho esisodwa somzimba ingqondo egxila kusona siyabuthuntubeza ubuhlakani bomuntu.” (Gītā 2.67)

Mums būtina išmokti tramdyti jusles. Tas, kuris išmoksta suvaldyti jusles, vadinamas gosvāmiu. Go reiškia „juslės“, o svāmī – „valdovas“. Todėl jusles suvaldęs žmogus laikomas gosvāmiu. Kṛṣṇa sako, kad tas, kuris tapatina save su iliuziniu materialiu kūnu, negali susivokti esąs amžinaja siela. Svaiginantys kūniški malonumai yra laikini, todėl neteikia tikro pasitenkinimo. Tikrasis džiaugsmas patiriamas ne kūnu, o siela. Gyventi reikia taip, kad jokie kūniški malonumai neišmuštų mūsų iš vėžių. Jei vis dėlto jiems pasiduodame, prarandame savo tikrąją dvasinę tapatybę.

Kubaluleke ngendlela eyisimanga ukukwazi ukulawula izitho zethu zomzimba. Igama elithi gosvāmī linikwa lowo osefundile ukulawula abuse phezu kwezitho zomzimba wakhe. Go kusho ”izitho” u-svāmī usho ”umlawuli” Ngakho-ke lowo okwazi ukulawula izitho zakhe zomzimba kumele simthathe njenge gosvāmī. Lapha u-Kṛṣṇa uyaxwayisa ukuthi lowo osazibiza ngalomzimba okhohlisanayo akazukwazi ukulibona uqobo lwakhe olungu-mphefumulo. Ubumnandi obuzwiwa umzimba buyalokoza futhi buyadakana kudide, kube nzima nokubuthokozela ngenxa yokuthi bungobesikhashana. Ubumnandi beqiniso buzwakala emoyeni hhayi enyameni. Simelwe ukuhlela izimpilo zethu ngendlela yokuthi bungasikhiphi endleleni ubumnandi obuzwakala enyameni. Uma kwenzeka-ke siphuma endleni akube kusabalula ukuthi umoya wethu usivume isiqu esingaphezu komzimba.

bhogaiśvarya-prasaktānāṁ
tayāpahṛta-cetasām
vyavasāyātmikā buddhiḥ
samādhau na vidhīyate

traiguṇya-viṣayā vedā
nistraiguṇyo bhavārjuna
nirdvandvo nitya-sattva-stho
niryoga-kṣema ātmavān

„Kas negali atsispirti jusliniams malonumams ir alksta materialių turtų, kas dėl jų pameta galvą, tam negimsta tvirtas pasiryžimas su atsidavimu tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Vedos daugiausiai dėmesio skiria trims materialios būties gunoms. O Arjuna, pakilk virš jų, pasiek transcendencijos būvį, įveik dualizmą, atsikratyk naudos troškimo, savisaugos jausmo ir įsitvirtink savyje („Bhagavad-gītā“ 2.44–45].“

“Ezingqondweni zalabo abanamathele kakhulu ekujabuliseni izitho zabo zemizimba nobukhazikhazi bezwe futhi kubakhungethe lokho, isibindi nokuqina kulendlela yenkonzo yemisebenzi yothando kaNkulunkulu akwakheli ezingqondweni zabo. Ama-Vedas ahlaziya udaba lwenkambiso yemvelo oluhlukene kathathu. Khuphukela ngaphezulu kwayo lenkambiso, Awu Arjuna iba ngaphezu kwayo lenkambiso ingakuthinti, zikhulule ezintweni zezwe ezimbaxambili nase kukhathazekeni kokuzuza nokuphepha, zinza ekuqondeni iWena qobo.” (Gītā 2.44-45)

Veda reiškia pažinimo knygą. Pasaulyje yra nemažai pažinimo knygų, jos skiriasi priklausomai nuo šalies, žmonių, kultūrinės aplinkos ir kitų aplinkybių. Indijoje pažinimo knygos vadinamos Vedomis, Vakaruose – Senuoju ir Naujuoju Testamentais. Musulmonų pažinimo knyga yra Koranas. Kokia šių pažinimo knygų paskirtis? Jų paskirtis – išmokyti mus suprasti, kad esame grynosios sielos. Jų paskirtis – reglamentuoti fizinę veiklą, nustatant tam tikras taisykles ir apribojimus, kuriuos vadina doroviniu kodeksu. Pavyzdžiui, Biblija nustato dešimt įsakymų, kurie reglamentuoja žmogaus gyvenimą. Kūną būtina valdyti, kad pasiektume aukščiausiąjį tobulumą; nesilaikant taisyklių tobulėti neįmanoma. Taisyklės būna įvairios, jos priklauso nuo šalies ir šventraščio, bet tai nesvarbu, kadangi jos nustatomos atsižvelgiant į laiką, aplinkybes ir žmonių mąstyseną. Tačiau visur ir visada galioja tas pats reglamentavimo ir kontrolės principas. Taip pat elgiasi ir valstybė, nustatydama tam tikras taisykles, kurių valstybės piliečiai privalo laikytis. Be taisyklių neįmanoma patobulinti nei valdymo, nei paties žmonių gyvenimo. Čia cituotame antrajame posme Śrī Kṛṣṇa sako Arjunai, kad taisykles ir apribojimus Vedos nustato visų pirma tam, kad būtų suvaldyti trijų būties gunų (dorybės, aistros ir neišmanymo) veikiamų žmonių veiksmai (traiguṇya-viṣayā vedā). Tačiau Kṛṣṇa pataria Arjunai sugrįžti į savo prigimtinį amžinosios sielos būvį ir įveikti materialiosios būties dualizmą.

Igama elithi Veda lichaza ”incwadi yolwazi.” Ziningi izincwadi zolwazi, zihluka ngokwamazwe, isizwe, isimo, njalo njalo. Ezweni lase India izincwadi eziqukethe ulwazi zibizwa ngokuthi ama-Vedas. Emazweni aseNtshonalanga zibizwa ngokuthi iThestamente elidala neThestamente elisha. Ama-Muslim wona amukela i-Koran. Yini-ke inhloso yazo zonke lezizincwadi zolwazi? Inhloso yazo ukusiqeqesha ukuthi size sikuqonde ukuthi singobani, okungukuthi siyimiphefumulo emsulwa. Umsebenzi wayo ukulawula ukwenza komzimba ngokuwubekela imithetho nemigomo ethize. Lemithetho nemigomo yaziwa kangcono ngokuthi yindlela yokulunga. NeBhayibheli nalo linemithetho eyishumi ebekelwe ukulawula nokubusa izimpilo zethu. Kumele ukuthi umzimba ulawulwe uma sifuna ukufinyelela emaqophelweni aphakeme, futhi ngaphandle kwalemithetho ukufinyelela emaqophelweni asesicongweni, amazinga obumsulwa akusoze kwenzeka. Lemithetho nemigomo ebekiwe kuyenzeka ukuthi ihluke ngokwezwe nezwe, noma ngokwencwadi nencwadi, kodwa lokho akusho lutho, ngoba lezizincwadi zinconywe ngaphansi kwezikhathi nezimo ezihlukahlukene nangokwesimo somqondo walabo Bantu. Kodwa umthetho wokulawulwa umile kuzo zonke. Ngokufanayo, nohulumeni umisela izakhamizi zawo imithetho ezolandelwa ukuze kuphilwe ngendlla ephucuzekile. Ngeke ibe khona inqubekela phambili kuhulumeni nasempucuzekweni uma ingekho imithetho elandelwayo. Evesini elandulela leli u-Kṛṣṇa utshele u-Arjuna ukuthi lemithetho nemigomo kuma-Vedas ibekelwe ukulawula inkambiso yemvelo ehlukene kathathu Inkambiso yokulunga, yelukuluku, kanye neyobumnyama (traigunya-visayā vedāh). Kodwa-ke u-Kṛṣṇa udonsa u-Arjuna ngendlebe ukuthi akazibeke ngokugcwele emoyeni wokuzazi uqobo lwakhe njengomphefumulo, okungokokuqala nangaphezulu kokuthikamezwa yizimo zemvelo ezimbaxa-mbili(ubuhlungu nenjabulo).

Kaip jau sakėme, priešingi dualizmo poliai – karštis ir šaltis, malonumas ir skausmas – randasi juslėms suėjus į sąlytį su savo objektais. Kitaip sakant, juos gimdo susitapatinimas su kūnu. Kṛṣṇa pažymi, kad atkakliai siekiančius malonumų ir valdžios žmones užburia Vedų pažadai apie aukojimais ir taisyklių vykdymu pasiekiamus dangiškus džiaugsmus. Mes turime prigimtinę teisę į laimę, kadangi laimė yra amžinosios sielos įgimtas bruožas, tačiau siela labai klysta mėgindama patirti džiaugsmą per materiją.

Njengoba sekubekiwe ngaphambilini ukuthi lezi-zimo ezimbaxambili- njengokubanda nokushisa, ubumnandi nobuhlungu-kuvela uma izitho zihlangane nalokho ezibekelwe kona. Ngamanye amazwi sikuzwela konke lokhu ngenxa yokuzitshela ukuthi siyilemizimba. U-Kṛṣṇa lapha uxwayisa ngokuthi labo abakhonze ubumnandi nokubusa, imiqondo yabo ithunjwe ngamagama ama-Vedas athembisa ubumnandi bezulu ngokwenza imihlabelo(umnikelo) nokulandela imithetho (eyishumi). Ubumnandi buyilungelo lethu futhi buyimvelo yomphefumulo, kodwa umphefumulo lo uma uzama ukuzijabulisa ngenyama okwenza ukuthi ushaye eceleni, ugeje.

Ieškodami malonumų visi mes orientuojamės į materialius objektus, stengiamės sukaupti kuo daugiau žinių. Vieni tampa chemikais, kiti fizikais, treti politikais, menininkais ir t.t. Kiekvienas iš mūsų žino ką nors apie viską arba viską apie ką nors, ir paprastai tai laikoma išprusimu. Tačiau tą akimirką, kai atsiskiriame nuo kūno, iš mūsų išprusimo nieko nelieka. Galbūt ankstesniame gyvenime buvome garsūs mokslininkai, tačiau šiame gyvenime turime vėl pradėti viską iš naujo – lankyti mokyklą, mokytis skaityti ir rašyti. Praėjusį gyvenimą sukauptos žinios užmirštamos. Esmė tame, kad iš tikrųjų mes siekiame amžinojo pažinimo, tačiau turint materialų kūną tai – neįgyvendinamas tikslas. Visi norime patirti malonumą savo dabartiniu kūnu, tačiau kūniški malonumai negali suteikti tikrojo džiaugsmo. Kūniški malonumai netikri. Būtina suprasti, kad jei ir toliau vaikysimės netikrų malonumų, nepatirsime mums skirto amžinojo džiaugsmo.

Abantu bonke sebaphendukela ezintweni zezwe ukuzijabulisa, sebabuthela ndawonye inqwaba yolwazi ngalokhu. Abanye bafundela ukuba ngo sokhemisi, ngodokotela, ngosopolitiki, ngochwepheshe nokunye okuningi. Wonke umuntu kunokuncane akwaziyo ngeqiniso lento (i.e. ezobuchwepheshe) noma kuphelele akwaziyo ngokuncane. Lokhu-ke kujwayeleke ukuthi kuthathwe njengo ”Lwazi.” kodwa lolu lwazi luyashabalala ngomzuzu wokufa. Kungenzeka ukuthi empilweni yakho edlule ubungumuntu oyisifundiswa kodwa kulempilo kumele uqale phansi ufundiswe kabusha ukubhala nokufunda. Lonke ulwazi obukade uhlome ngalo kuleyampilo edlule usulukhohliwe. Sonke sizithola sisesimweni sokuzama sokuthungatha ulwazi olungeke lushabalale, kodwa lomzimba wenyama awukwazi ukubamba ulwazi nangale kokufa. Sonke sisemkhankasweni wokujabulisa lemizimba, kodwa ukujabula kwalomzimba akuchazi ukujabula kwethu uqobo. Loko kujabula kuwumfanekiso wokujabula kwethu, akusilona uqobo lwenjabulo yethu. Kumele sikuqonde ukuthi uma sizoqhubeka nalomfanekiso wenjabulo angeke sikwazi ukufinyelela ezingeni lapho umphefumulo uhlala khona ngaphansi kwesimo sokuthokoza izikhathi zonke.

Susitapatinimas su kūnu laikytinas amžinosios sielos liga. Susirgęs žmogus netenka gyvenimo džiaugsmo. Pavyzdžiui, sergančiam gelta ledinukas atrodo kartus, jo saldumą gali pajusti tik sveikas žmogus. Ledinuko skonis nesikeičia, bet priklausomai nuo mūsų būklės jis atrodo skirtingas. Neišsigydę nuo fizinės būties sampratos, nepajusime dvasinio gyvenimo saldumo. Netgi priešingai, jis mums atrodys kartus. O jei dar giliau nersime į materialaus gyvenimo malonumus, liga dar labiau komplikuosis. Vidurių šiltine sergantis žmogus negali valgyti kieto maisto. Jei vaišinamas ligonis neatsispirs tokiam maistui, jo būklė pablogės ir iškils grėsmė jo gyvybei. Jei iš tikrųjų norime atsikratyti materialios būties kančių, turime apriboti savo fizinius poreikius ir malonumus.

Ukuphila enyameni kumele sikuthathe njengokuphila ngaphansi kwesimo sokugula. Umuntu ogulayo akakwazi ukuzijabulisa kahle. Isibonelo nje ukuthi kumuntu ophethwe yi-jondisi uswidi uzwakala ubaba kodwa kumuntu ongenayo le jondisi ubushukela baloswidi buzwakala kahle. Kubo bobabili labantu uswidi awushintshile kodwa ngokwezimo abangaphansi kwazo, zenza ukuthi uzwakale ngokuhlukana. Uma singalashwa isifo sokuzibona siyilemizimba, asisoze sabunambitha ubumnandi bokuphila ngaphezu kwenyama (impilo kamoya). Lobumnandi bempilo kamoya buyohlala njalo ubushukela bakhona bu-baba (bitter). Ngakho-ke uma siqhubeka nokuzijabulisa ngokwenyama lokho kusiqhubezela phambili isifo sethu. Isiguli esiphethwe untelika (typhoid) asikwazi ukudla ukudla okuqinile, uma sinikwa ukudla okunjalo, siqhubeke sikudle sibeka impilo yaso engcupheni. Uma ngempela sifuna ukukhululeka ezinhluphekweni zokuphila kulomhlaba, simelwe ukunqamula izimfuno zalomzimba zokujabula.

Iš teisybės, materialus džiaugsmas yra netikras. Tikrasis džiaugsmas nesibaigia niekada. Vienas iš „Padma Purānos“ posmų skelbia: ramante yogino ’nante. Tai reiškia, kad tikrą džiaugsmą (ramante) patiria į dvasinį lygį siekiantys pakilti jogai (yogino), nes jų džiaugsmas yra anante, nesibaigiantis. Taip yra todėl, kad jogo patiriamas džiaugsmas susijęs su aukščiausiuoju džiaugsmo Subjektu (Rāma), Śrī Kṛṣṇa. Vienintelis ir tikrasis džiaugsmo subjektas yra Bhagavānas Śrī Kṛṣṇa. „Bhagavad-gītoje“ [5.29] Jis pats patvirtina šią mintį:

Eqinisweni ukujabula komzimba akusiyo nhlobo injabulo. Injabulo yoqobo yileyo engapheli. Kunevesi kwi-Mahābhārata — ramante-yogīno ‘nante— okuchaza ukuthi ama-yogī,labo abasemkhankasweni wokufukula umoya wabo bawubeke ngaphezulu kwenyama (yogīno), ibona abasentokozweni(ramante) futhi injabulo yabo (i-anante) ayinamkhawulo. Lokhu kwenzeka ngoba ukujabula kwabo kuxhumene nomthokozisi omkhulu (uRāma) oyiNkosi u-Kṛṣṇa. INkosi u-Kṛṣṇa eyaziwa ngo Bhagavān, iyona engumthokozi wempela (weqiniso). Lokhu i-Bhagavad-gītā iyakufakazisa:

bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ
sarva-loka-maheśvaram
suhṛdaṁ sarva-bhūtānāṁ
jñātvā māṁ śāntim ṛcchati

„Aš – galutinis visų aukojimų ir asketizmo tikslas, visų planetų ir pusdievių Aukščiausiasis Viešpats, visų gyvųjų būtybių draugas ir geradaris – kas Mane tokį pažįsta, kas įsisąmonino Mane iki galo, to materialios negandos daugiau nebekankina.“

“Ngokwazi Mina njengoMnini weminikelo nemisebenzi yokuzidela, iNkosi phezu kwemihlaba nothixo bayo, unkulunkulu ongumsizi nomfiselibuhle kuzo zonke izidalwa, izazi ziyakhululwa ezinsizini zokuhlupheka kwezwe.” (Gītā 5.29)

Bhoga reiškia džiaugsmą. Gyvoji būtybė džiaugsmą patiria supratusi, kas yra džiaugsmo subjektas. Tikrasis džiaugsmo subjektas – Aukščiausiasis Viešpats, o mes pašaukti teikti Jam džiaugsmą.

Igama elithi “bhoga” lisho ukubusa (ukuthokozela). Okwethu ukuthokoza kuqhamuka uma siqonda ukuthi singaba ”thokozelwa.” Umthokozi eqinisweni nguMdali thina sithokozelwa Nguye.

Materialiame pasaulyje tokie santykiai sieja vyrą ir žmoną: vyras yra džiaugsmo subjektas (puruṣa), o žmona – džiaugsmo objektas (prakṛti). Prakṛti reiškia moterį. Puruṣa (dvasia) yra subjektas, o prakṛti (būtis arba gamta) – objektas. Tačiau džiaugsmo akte dalyvauja abu. Jei vyras ir žmona išties laimingi, žmona patiria laimės nė kiek nemažiau nei vyras, ir šiuo atžvilgiu tarp jų nėra jokio skirtumo. Nors vyriškasis pradas yra dominuojantis, o moteriškasis dominuojamas, laimės akimirką tokios perskyros išnyksta. Iš esmės, nė viena gyvoji būtybė nėra tikrasis džiaugsmo subjektas. Gyvoji būtybė yra prakṛti, ji pašaukta teikti džiaugsmą Viešpačiui, aukščiausiajam Puruṣai.

Isibonelo salobuhlobo butholakala khona lapha emhlabeni phakathi kwendoda nomfazi, indoda ingumthokozi noma ipuruṣa, ebese umfazi eba ngumthokozelwa (prakṛti). Igama elithi pri lisetshenziselwa ukuchaza ”ubulili besifazane.” IPuruṣa noma isidalwa sona singu ”menzi” ebese kuthi i-prakṛti noma indalo yona kuthiwa ngu ”menziwa.” Ubumnandi buvela ngokuhlanganyela kwabo bobabili umfazi nendoda. Uma sekumnandi akube kusahlukaniseka ukuthi ubani obuzwela kakhulu kunomunye ubumnandi phakathi kwendoda nomfazi. Yize indoda ingumphathi, umfazi ephethwe, kodwa ebumnandini umehluko uyanyamalala. Uma sesikubuka ngeso elibanzi lokhu, kuyavela ukuthi asikho isidalwa esisebumnandini.

Dievas išsiskleidė į daugelį, mes – Jo skleidiniai. Dievas – vienas, tačiau Jis panūdo tapti daugeliu, kad patirtų džiaugsmą. Iš savo patirties žinome, kad sėdėti užsidarius kambaryje ir kalbėtis pačiam su savimi menkas, tiksliau sakant, joks malonumas. Kai kambaryje yra penki žmonės, jaučiamės kur kas geriau, o jei kalbame apie Kṛṣṇą dideliam būriui žmonių, mūsų džiaugsmas dar labiau padidėja. Džiaugsmą teikia įvairovė. Dievas tapo daugeliu savo malonumui, todėl mes pašaukti būti Jo laimės įrankiais. Toks mūsų prigimtinis būvis, tam buvome sukurti. Ir besimėgaujantysis, ir tas, kuriuo mėgaujamasi turi sąmonę, tačiau džiaugsmo objekto sąmonė priklauso nuo besimėgaujančiojo sąmonės. Nors Kṛṣṇa yra besimėgaujantysis, o mes esame tik Jo įrankiai, džiaugsmo patiriame po lygiai. Mūsų džiaugsmas tobulesnis tada, kai siekiame jo drauge su Dievu. Patirti džiaugsmą atskirai nuo Dievo, fiziniu lygmeniu, paprasčiausiai neįmanoma. „Bhagavad-gītoje“ apstu posmų, kuriuose skatinama atsisakyti žemiausių kūniškų malonumų:

UMdali wazandisa waba mningi, thina-ke siyingxenye yaleso sandiso. UMdali yilowo ongasekelwe yilutho, kodwa ngentando Yakhe wazandisa wamningi ikhona ezozithokozisa. Sike sikubone ukuthi kuncane noma akukho ukuzithokozisa uma uhlezi wedwa endlini ukhuluma wedwa. Kepha uma nibahlanu endlini ubumnandi buyanda. Uma sihlaziya udaba luka-Kṛṣṇa phakathi eqenjini nobumnandi obuzwakala lapho bukhulu. Ukuhluka kwezinto kuletha ubumnandi. UMdali wazandisa ngokudala umuntu nendalo ikhona ezozithokozisa. Ngakho-ke indawo yethu thina enguku ”thokozelwa” nguMdali, iyona ndalo sisekelo yethu leyo nenhloso yokudalwa kwethu. UMthokozi kanye nomthokozelwa bobabili banomuzwa/nenzwa, kodwa inzwa yomthokozelwa ingaphansi kwenzwa woMthokozi. Yize-ke u-Kṛṣṇa enguMthokozi thina singabathokozelwa kodwa sineqhaza elilinganayo ebumnandini. Ubumnandi bethu buphelela uma sibamba iqhaza ebumnandini boMdali. Ngeke sibuzwe ubumnandi uma singazihlanganisi noboMdali, sibuzama enyameni. I-Bhagavad-gītā yonke iyakuchitha ukuzama ukuzijabulisa ngokwenyama.

mātrā-sparśās tu kaunteya
śītoṣṇa-sukha-duḥkha-dāḥ
āgamāpāyino ’nityās
tāṁs titikṣasva bhārata

“Awu ndodana ka Kunti, ukuzwel isikhashana ukufudumala nokugodola, ukujabula nokukhathazeka, nokushabalala kwako konke loku ngokuhamba kwesikhathi, kufana nokufika nokudlula kobusika nehlobo okuyizinkathi zonyaka, Ewu, mzukulu ka-Bhārata, umuntu kumele azifundise ukuzibekezelela lezi-zinto ngaphandle koku phazamiseka.” (Gītā 2.14)

Grubusis fizinis kūnas yra tik materialiosios būties gunų sąveikos rezultatas, jis pasmerktas žūti.

Isigaxa esiyilomzimba singumphumela wokuhlangana nokwenzelana kwenkambiso/imithetho yemvelo yomhlaba ehlukene kathathu: ukulunga, ukulangazelela, kanye nobumnyama. Kuyaziwa vele ukuthi isigaxa esingumzimba siphokophelele ekubhubheni.

antavanta ime dehā
nityasyoktāḥ śarīriṇaḥ
anāśino ’prameyasya
tasmād yudhyasva bhārata

„Materialusis nesunaikinamos, neišmatuojamos ir amžinos gyvosios būtybės kūnas pasmerktas žūti. Todėl kovok, o Bharatos aini [„Bhagavad-gītā“ 2.18].“

“Kuba ngumzimba kuphela onqotshwa ukufa, umoya wakhe lowo-muntu awunakubulawa, awunakulinganiswa, futhi uyisidalwa esiphila phakade, ngakho-ke, ibambe lempi mzukulu ka Bhārata.” (Gītā 2. 18)

Neveltui Śrī Kṛṣṇa skatina mus įveikti kūniškosios būties sampratą ir pasiekti savo tikrąją, dvasinę būtį.

U-Kṛṣṇa lapha uyasikhuthaza ukuthi sithonyeke kulempilo yomzimba sibuyele empilweni yethu ka moya.

guṇān etān atītya trīn
dehī deha-samudbhavān
janma-mṛtyu jarā-duḥkhair
vimukto ’mṛtam aśnute

„Įveikusi tris materialiosios būties gunas, įkūnyta gyvoji būtybė nebejaučia su gimimu, senatve ir mirtimi susijusių kančių ir dar šį gyvenimą patiria tikrąją palaimą [„Bhagavad-gītā“ 14.20].“

“Lapho lowomutnu ongaphakathi komzimba esekwazi ukuphila ngaphezu kwenkambiso yemvelo yomhlaba ehlukene kathathu [ukulunga, ilukuluku, kanye nobumnyama], lapho ukufa, ukuzalwa kanye nokuguga kanye nezinkathazo ezihambisana nakho phinde kumthinte, lapho usenganambitha ubumnandi beZulu njengamanje.” (esaphila kulomhlaba). (Gītā 14.20)

Norėdami įveikti tris materialiosios būties gunas ir negrįžtamai pasiekti grynąjį dvasinį būvį (brahma-bhūta) turime pasirinkti Kṛṣṇos sąmonės metodą. Caitanyos Mahāprabhu dovis, – N Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, – kartojimas palengvina praktiką. Šis metodas vadinamas bhakti-yoga arba mantra-yoga, jį praktikuoja aukščiausio lygio transcendentalistai. Apie tai, kaip transcendentalistai suvokia, kad jų „aš“ egzistuoja anapus gimimo ir mirties, anapus fizinio kūno ir ištrūkę iš materialaus pasaulio patenka į dvasines sferas pasakoja tolesni skyriai.

Kumele samukele lendlela yokumazi nokumuzwa u-Kṛṣṇa uma sizimisele ngokuma siqine esitebhisini se-brahma-bhūta ngaphezu kwenkambiso yemvelo yomhlaba ehlukene kathathu. Isipho seNkosi u-Caitanya Mahāprabhu somthandazo woku huba amagama ka-Kṛṣṇa othi:

Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare
Hare Rāma Hare Rāma Rāma Rāma Hare Hare

wenza kube lula ukuhamba lendlela. Lendlela ibizwa nge-bhakti-yoga noma i-mantra-yoga, futhi isetshenziswa abahlwayi beZulu abaseqophelweni eliphezulu. Ukuthi labahlwayi bendlela yeZulu bafinyelela kanjani ezingeni lapho uqobo lwabo lwembuleka khona balubone, olu-nganeno nangemuva kwethuna (olungaphezulu nangaphambili komzimba), baphinde bakwazi nokuzidlulisa besuka kulomhlaba badlulele eZulwini. Lolu-ke udaba oluzodingidwa yizihloko ezikulencwadi.