Skip to main content

제33절

TEXT 33

원문

Tekstas

아타 쩻뜨밤 이맘 다르먐 atha cet tvam imaṁ dharmyaṁ
산그라맘 나 까리샤시 saṅgrāmaṁ na kariṣyasi
따따 스바-다르맘 끼르띰 짜 tataḥ sva-dharmaṁ kīrtiṁ ca
히뜨바 빠빰 아밥샤시 hitvā pāpam avāpsyasi
atha cet tvam imaṁ dharmyaṁ
saṅgrāmaṁ na kariṣyasi
tataḥ sva-dharmaṁ kīrtiṁ ca
hitvā pāpam avāpsyasi

동의어

Synonyms

아타: 그러므로, 쩻: 만약, 뜨밤: 네가, 이맘: 이것, 다르먐: 종교적 의무로서, 산그라맘: 싸우다, 나: 않다, 까리샤시: 수행하다, 따따: 그러면, 스바-다르맘: 너의 종교적 의무, 끼르띰: 평판, 짜: 또한, 히뜨바: 잃다, 빠빰: 죄업, 아밥샤시: 얻게 될 것이다.

atha — todėl; cet — jeigu; tvam — tu; imam — šią; dharmyam — kaip religinę pareigą; saṅgrāmam — kovą; na — ne; kariṣyasi — atliksi; tataḥ — tuomet; sva-dharmam — savo religinės pareigos; kīrtim — garbės; ca — taip pat; hitvā — netekęs; pāpam — atoveikį už nuodėmes; avāpsyasi — gausi.

번역

Translation

그러나 만약 종교적 의무인 싸움을 하지 않으면 너는 분명 의무를 소홀히 하는 죄를 짓는 것이며, 따라서 전사로서의 명성을 잃게 될 것이다.

O jeigu tu nevykdysi savo religinės pareigos – nesikausi, tuomet dėl pareigos nepaisymo tikrai užsitrauksi nuodėmę ir sutepsi kario garbę.

주석

Purport

아르주나는 유명한 전사였는데, 이러한 명성은 주 시바를 포함한 여러 위대한 데바들과 대적함으로써 얻게 되었다. 사냥꾼의 옷을 입고 주 시바와 싸워 그를 물리친 다음, 아르주나는 주 시바에게 기쁨을 준 대가로 빠슈빠따-아스뜨라(pāśupata-astra)라는 무기를 선사받았다. 모든 이가 아르주나가 훌륭한 전사라는 것을 알았다. 스승 드로나짜리아 역시 축복을 내려 심지어 스승마저 해칠 수 있는 특별한 무기를 선사했다. 그리고 양부(養父)인 천국의 왕, 인드라를 포함한 많은 권위자에게서 여러 병법을 물려받았다. 그런데 그가 전투를 포기한다면 끄샤뜨리야로서의 특정 의무를 소홀히 하는 것일 뿐만 아니라 모든 명예와 명성을 잃게 될 것이며 결국 지옥으로 직행하게 될 것이다. 다른 말로 하면, 그는 싸움 때문이 아니라 싸움에서 후퇴함으로써 지옥으로 떨어질 것이다.

KOMENTARAS: Arjuna buvo garsus karys, o šlovę jis pelnė nugalėjęs daugelį didžiųjų pusdievių, net ir patį Viešpatį Śivą. Susikovęs su Viešpačiu Śiva, kuris persirengė medžiotoju, ir jį įveikęs, Arjuna suteikė malonumą Viešpačiui. Todėl gavo dovanų ginklą, kuris vadinasi pāśupata-astra. Visi žinojo, jog Arjuna – didis karys. Pats Droṇācārya palaimino jį ir apdovanojo ypatingu ginklu, kuriuo karys galėjo nukauti net ir savo mokytoją. Taigi daugelis didvyrių ir jo įtėvis dangaus karalius Indra įvertino jo sugebėjimą kautis. Tačiau jeigu Arjuna pasitrauktų iš kautynių lauko, jis ne tik neįvykdytų jam skirtos pareigos, bet prarastų šlovę bei gerą vardą ir tiesiu keliu keliautų į pragarą. Kitaip sakant, jis eitų į pragarą ne dėl to, kad dalyvavo kautynėse, bet todėl, kad jų vengė.