Skip to main content

제37~38절

TEXTS 37-38

원문

Tekstas

얏댭예떼 나 빠샨띠 yady apy ete na paśyanti
로보빠하따-쩨따사하 lobhopahata-cetasaḥ
꿀락샤야-끄리땀 도샴 kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ
미뜨라-드로헤 짜 빠따깜 mitra-drohe ca pātakam
yady apy ete na paśyanti
lobhopahata-cetasaḥ
kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ
mitra-drohe ca pātakam
까탐 나 계얌 아스마비히 kathaṁ na jñeyam asmābhiḥ
빠빠다스만 니바르띠뚬 pāpād asmān nivartitum
꿀락샤야-끄리땀 도샴 kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ
쁘라빠샫비르 자나르다나 prapaśyadbhir janārdana
kathaṁ na jñeyam asmābhiḥ
pāpād asmān nivartitum
kula-kṣaya-kṛtaṁ doṣaṁ
prapaśyadbhir janārdana

동의어

Synonyms

야디: 만약, 아삐: 심지어, 에떼: 그들, 나: 하지 않다, 빠샨띠: 보다, 로바: 탐욕에 의해, 우빠하따: 압도된, 쩨따사하: 그들의 심장, 꿀라-끄샤야: 가족을 죽이는, 끄리땀 :행한, 도샴: 잘못, 미뜨라-드로헤: 친구들과 싸움에 있어, 짜: 또한, 빠따깜: 죄의 과보, 까탐: 왜, 나: 해서는 안 된다, 계얌: 알려진, 아스마비히: 우리들에 의해, 빠빳: 죄로부터, 아스맛: 이것들, 니바르띠뚬: 멈추다, 꿀라-끄샤야: 왕조의 멸망, 끄리땀: 행해진, 도샴: 범죄, 쁘라빠샷비히: 볼 수 있는 자들에 의해, 자나르다나: 오 끄리쉬나.

yadi — jeigu; api — netgi; ete — jie; na — ne; paśyanti — mato; lobha — godumo; upahata — apimtos; cetasaḥ — jų širdys; kula-kṣaya — žudant šeimą; kṛtaṁ — padarytą; doṣam — kaltę; mitra-drohe — susivaidijus su draugais; ca — taip pat; pātakam — atoveikį už nuodėmes; katham — kodėl; na — ne; jñeyam — turėtų būti žinoma; asmābhiḥ — mums; pāpāt — dėl nuodėmių; asmāt — šių; nivartitum — nustoti; kula-kṣaya — dinastijos naikinimą; kṛtam — atliktas; doṣam — nusikaltimas; prapaśyadbhiḥ — tų, kurie gali matyti; janārdana — o Kṛṣṇa.

번역

Translation

오 자나르다나, 비록 이들이 욕심으로 인해 자기 가족을 죽이거나 친구들과 싸우는 것이 잘못이라는 것을 깨닫지 못한다고 할지라도, 가문을 파괴하는 것이 죄가 된다는 것을 아는 우리가 왜 이런 죄를 지어야 합니까?

O Janārdana, nors šiems godumo apakintiems žmonėms ir neatrodo, kad šeimos narių žudymas ir vaidai su draugais – nuodėmė, kodėl mes, suvokiantys, kad naikinti šeimą – nusikaltimas, turėtume atlikti tokius nuodėmingus darbus?

주석

Purport

끄샤뜨리야는 경쟁자 측으로부터 싸움이나 내기에 초대받으면 그것을 거절해서는 안 된다. 이러한 의무 때문에 아르주나는 듀로다나 측에게 받은 도전을 거절할 수 없었다. 이에 관해서 아르주나는 상대방은 그러한 도전의 결과가 어떨지 모르리라 짐작했다. 그러나 자신은 사악한 결말을 예견할 수 있었기에 그 도전에 응할 수 없었다. 의무란 사실 그 결과가 좋을 때 구속력이 있는 것이지, 결과가 좋지 않으면 그 의무에 구속될 필요가 없다. 아르주나는 이러한 옳고 그름을 고려하여 결국 싸우지 않기로 했다.

KOMENTARAS: Kṣatriyas, iškviestas varžovo, negali atsisakyti kovos ar lošimo. Sąlygojamas savo padėties, Arjuna negalėjo nesikauti, nes jam metė iššūkį Duryodhanos pusė. Arjuna mano, kad priešininkas ko gero apako ir nesuvokia pražūtingo iššūkio pasekmių. Tačiau jis aiškiai numano, kuo visa tai baigsis, ir negali priimti iššūkio. Įsipareigojimai saisto tik tada, kai jų pasekmės geros, bet kai pasekmės blogos, jie negalioja. Pasvėręs visus „už“ ir „prieš“, Arjuna nusprendžia nesikauti.