Skip to main content

第16節

TEXT 16

テキスト

Tekstas

bahir antaś ca bhūtānām
acaraṁ caram eva ca
sūkṣmatvāt tad avijñeyaṁ
dūra-sthaṁ cāntike ca tat
bahir antaś ca bhūtānām
acaraṁ caram eva ca
sūkṣmatvāt tad avijñeyaṁ
dūra-sthaṁ cāntike ca tat

Synonyms

Synonyms

bahiḥ — 外; antaḥ — 内; ca — もまた; bhūtānām — 生命体全ての; acaram — 動かないもの; caram — 動くもの;eva — もまた; ca —そして; sūkṣmatvāt — 精妙なので; tat — その; avijñeyam — 知ることもできない; dūra-stham — はるか遠く; ca — もまた; antike — 近く; ca — そして; tat — その

bahiḥ — išorėje; antaḥ — viduje; ca — taip pat; bhūtānām — visų gyvųjų esybių; acaram — nejudančių; caram — judančių; eva — taip pat; ca — ir; sūkṣmatvāt — dėl subtilumo; tat — ta; avijñeyam — nepažini; dūra-stham — labai toli; ca — taip pat; antike — arti; ca — ir; tat — ta.

Translation

Translation

動くもの動かぬもの全ての生命体の、内にも外にも至上真理は存在している。至上真理は精妙なので、物質的感覚で見ることも理解することもできない。はるか遠くに存在しまた全てのものの近くにもいる。

Aukščiausioji Tiesa egzistuoja visose judančiose ir nejudančiose gyvosiose būtybėse ir anapus jų. Kadangi Ji yra subtili, materialios juslės negali Jos nei pamatyti, nei pažinti. Nors Ji be galo toli nuo mūsų, kartu yra ir labai arti.

Purport

Purport

 ヴェーダ文典によれば、至上主ナーラーヤンは各生命体の内にも外にも、そして精神界、物質界の両方にもいらっしゃり、私たちの非常に遠くにも、同時に非常に近くにも存在していらっしゃる。ヴェーダ文典にはそのような記述がある。そして主は常に超越的至福の中にいらっしゃるので、私たちは主が無限の富をどのように楽しんでおられるか理解できない。私たちの物質的感覚では見ることも理解することもできないのである。すなわちヴェーダ文典は、私たちの物質的な心と感覚を浄化すれば、いつも主を見ることができる。このことは『ブラフマ・サンヒター』でも「至上神に愛を持つ献身者は絶えず主を見ることができる」と確認することができる。またこの『バガヴァッド・ギーター』でも「献身奉仕によってのみ主を見、理解することができる」(11-3)と明言されている。

KOMENTARAS: Iš Vedų raštų sužinome, kad Nārāyaṇa, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, gyvena kiekvienoje gyvojoje esybėje ir anapus jos. Vienu metu Jis yra ir dvasiniame, ir materialiame pasauliuose. Būdamas be galo toli nuo mūsų, Jis vis dėlto yra čia pat, šalia. Taip teigia Vedų raštai. Āsīno dūraṁ vrajati śayāno yāti sarvataḥ („Kaṭha Upaniṣada“ 1.2.21). Mes negalime suvokti, kaip Jis mėgaujasi Savo begaliniais turtais ir galybe, nes Jis nuolat skendi transcendentinėje palaimoje. Savo materialiomis juslėmis mes negalime to nei pamatyti, nei suprasti. Todėl Vedų raštai ir teigia, kad mūsų materialus protas ir juslės nesugeba Jo suvokti. Tačiau kas per pasiaukojimo tarnystę, Kṛṣṇos sąmonės puoselėjimu išgrynino protą ir jusles, tas regi Jį nuolatos. „Brahma-saṁhitā“ liudija, kad bhaktas, kuris išsiugdė meilę Aukščiausiajam Dievui, visada, kiekvieną mirksnį Jį regi. „Bhagavad-gītā“ (11.54) taip pat liudija, kad tik pasiaukojimo tarnystės dėka galima Jį išvysti ir suvokti. Bhaktyā tv ananyayā śakyaḥ.