Skip to main content

Mantra Cinq

Penkta mantra

Texte

Tekstas

tad ejati tan naijati
tad dūre tad v antike
tad antar asya sarvasya
tad u sarvasyāsya bāhyataḥ
tad ejati tan naijati
tad dūre tad v antike
tad antar asya sarvasya
tad u sarvasyāsya bāhyataḥ

Synonyms

Synonyms

tat : ce Seigneur Suprême ; ejati : marche ; tat : Il ; na : ne pas ; ejati : marche ; tat : Il ; dūre : très loin ; tat : Il ; u :aussi ; antike : très près ; tat : Il ; antaḥ : à l’intérieur ; asya : de ceci ; sarvasya : de tout ; tat : Il ; u : aussi ; sarvasya : tout ; asya : de ceci ; bāhyataḥ : extérieur à.

tat — tas Aukščiausiasis Viešpats; ejati — vaikšto; tat — Jis; na — ne; ejati — vaikšto; tat — Jis; u — taip pat; antike — labai arti; tat — Jis; antaḥ — viduje; asya — to; sarvasya — visa ko; tat — Jis; u — taip pat; sarvasya — vias ko; asya — to; bāhayataḥ — išorėje.

Translation

Translation

Le Seigneur Suprême Se meut et ne Se meut pas. Infiniment loin, Il est aussi très proche. Présent en chaque être et en chaque chose, Il est également extérieur à tout ce qui existe.

Aukščiausiasis Viešpats ir vaikšto, ir nevaikšto. Jis labai toli, bet sykiu ir labai arti. Jis yra visur ir anapus visko.

Purport

Purport

Voici un exemple des actes transcendantaux que le Seigneur Suprême accomplit grâce à Ses pouvoirs inconcevables. Dans ce mantra, trois propositions apparemment contradictoires démontrent cette inconcevable puissance, comme par exemple la première : « Il Se meut et ne Se meut pas. » En effet, si quelqu’un marche, il est illogique de dire qu’il ne marche pas, mais appliquées à Dieu, ces contradictions apparentes nous montrent simplement Sa puissance inconcevable. Nos capacités intellectuelles sont si limitées que nous ne pouvons pas appréhender de tels paradoxes ; aussi nous ne concevons le Seigneur qu’en termes de notre compréhension restreinte. L’école māyāvāda, par exemple, à laquelle appartiennent les philosophes impersonnalistes, accepte uniquement l’aspect impersonnel de Dieu et rejette Son aspect personnel. Alors que l’école bhāgavata des philosophes personnalistes adopte, elle, le concept de Dieu dans Son intégralité et, acceptant Ses puissances inconcevables, comprend qu’Il est simultanément personnel et impersonnel. Les bhāgavatas savent que sans ces pouvoirs inconcevables les mots « Seigneur Suprême » n’auraient aucun sens. 

Čia aprašyti kai kurie Aukščiausiojo Viešpaties transcendentinių darbai, kuriuos Jis atlieka nesuvokiamomis Savo galiomis. Vienas kitam prieštaraujantys posmo teiginiai pateikiami įrodyti Viešpaties galių nesuvokiamumą. „Jis vaikšto ir nevaikšto.“ Teigdami, kad vaikščiojantis negali vaikščioti, nusižengtume įprastai logikai. Tačiau, kalbant apie Dievą, ši priešprieša tėra priemonė pabrėžti Jo nesuvokiamą galybę. Žinių ribotumas neleidžia mums suderinti šių prieštaravimų, todėl mes mėginame suprasti Viešpatį, kiek tai leidžia padaryti mūsų ribotas protas. Antai māyāvādos mokyklos filosofai impersonalistai pripažįsta tik tuos Viešpaties darbus, kuriuose neišryškėja Jo, kaip asmenybės, bruožai. Asmenybinį Viešpaties aspektą jie atmeta. Tuo tarpu bhāgavatos mokyklos atstovai, grįsdami savo mokymą tobula Viešpaties koncepcija, pripažįsta, kad Jis turi nesuvokiamas galias, ir supranta, kad Viešpats yra asmenybė ir sykiu Jis beasmenis. Bhāgavatai žino, jog nepripažįstant nesuvokiamų Dievo galių, žodžiai „Aukščiausiasis Viešpats“ prarastų savo prasmę.

Gardons-nous de penser, simplement du fait que nous ne pouvons Le voir face à face, que Dieu n’a pas d’existence personnelle. Afin de réfuter ce genre d’argument, la Śrī Īśopaniṣad déclare que le Seigneur est à la fois très éloigné et très près de nous. Il habite le monde spirituel ; or, si nous ne pouvons pas même mesurer l’immensité de l’univers, que dire de la distance qui nous sépare de Sa demeure, bien au-delà du monde matériel ? La Bhagavad-gītā (15.6) confirme en effet que le monde spirituel se trouve infiniment au-delà du monde matériel. Et pourtant, bien que si éloigné, le Seigneur peut descendre vers nous en un instant, plus vite que le vent ou la pensée. Sa rapidité n’a pas d’égale, comme on l’a vu dans le mantra précédent.

Jei savo akimis nematome Dievo, tai dar nereiškia, kad Viešpats neegzistuoja kaip asmenybė. „Śrī Īśopaniṣada“ paneigia tokį argumentą, teigdama, kad Viešpats yra labai toli ir sykiu labai arti. Viešpaties buveinė yra anapus materialaus dangaus, o mes netgi nemokame jo išmatuoti. Jeigu net materialus dangus yra toks neaprėpiamas, tai ką kalbėti apie dvasinį dangų, kuris yra išsidriekęs anapus materialaus? Dvasinis dangus yra be galo toli nuo materialios visatos, tai patvirtina ir „Bhagavad-gītā“ (15.6). Ir nors Viešpats labai toli, Jis gali tuojau, per sekundės dalį, atsirasti priešais mus, aplenkęs mintį ar vėją. Ir Jis yra toks greitas, kad niekas negali Jo aplenkti. Apie tai jau buvo rašyta ankstesniajame posme.

Mais, lorsque Dieu apparaît, il arrive que nous ne Le reconnaissions pas. Le Seigneur condamne cette méconnaissance dans la Bhagavad-gītā (9.11) où Il dit que les insensés Le raillent lorsqu’Il descend ici-bas, Le prenant pour un simple mortel ; ce qu’Il n’est pas, car le corps qu’Il montre n’est pas un produit de la nature matérielle. Nombreux sont les prétendus érudits qui soutiennent que le Seigneur descend sur terre avec un corps de matière, comme n’importe quel homme. Ces insensés placent le Seigneur au même niveau que l’homme ordinaire, parce qu’ils ignorent Ses pouvoirs inconcevables.

Ir vis dėlto, kai Dievo Asmuo pasirodo mums, mes Jį ignoruojame. „Bhagavad-gītoje“ (9.11) Viešpats smerkia tokį nemokšišką ignoravimą ir sako, kad, laikydami paprastu mirtinguoju, kvailiai Jį išjuokia. Jis nėra mirtingas. Kūnas, kuriuo Jis mums pasirodo, nėra materialios gamtos kūrinys. Labai dažnas vadinamasis mokslininkas teigia, kad Viešpats nužengia materialiu kūnu, kaip paprasta gyva būtybė. Nieko neišmanydami apie nesuvokiamą Viešpaties galią, tie kvailiai sulygina Jį su paprastais žmonėmis.

Les incroyants déclarent soit que Dieu ne peut pas du tout apparaître en personne, soit que s’Il le fait, c’est dans un corps constitué d’énergie matérielle. Mais cette hypothèse s’annule automatiquement si l’on reconnaît l’existence des pouvoirs inconcevables de Dieu ; car même s’Il Se manifeste à nous sous forme d’énergie matérielle, il Lui est très facile de la transformer en énergie spirituelle. Ayant toutes deux la même source, ces énergies peuvent être utilisées selon la volonté de leur source commune. Les pouvoirs inconcevables du Seigneur Lui permettent d’accepter notre service par n’importe quel intermédiaire, et Il peut transformer à Son gré Ses énergies. Il apparaît, par exemple, sous la forme de la mūrti (aussi appelée arcā-vigraha) apparemment faite d’argile, de bois, de pierre ou autres matériaux. Mais ces formes ne sont pas des idoles, comme le soutiennent les iconoclastes.

Dievas yra kupinas nesuvokiamų galių, todėl mūsų tarnystę Jis gali priimti per bet kurį tarpininką ir Savo Paties valia gali pertvarkyti įvairias Savo galias. Bedieviai įrodinėja, kad Viešpats apskritai negali nužengti į šį pasaulį, o jeigu nužengia, tai Jo kūnas būna sudarytas iš materialios energijos. Tačiau jeigu nesuvokiamas Viešpaties energijas pripažįstame realybe, toks argumentas neturi pagrindo. Net ir tuo atveju, jeigu Viešpats pasirodo mums kūnu, sudarytu iš materialios energijos, Jam nesunku šią energiją paversti dvasine. Kadangi energijų šaltinis vienas, jis gali panaudoti jas kaip pats to nori. Viešpats, pavyzdžiui, gali apsireikšti arcā-vigrahos, Dievybių, kurios, atrodytų, yra padirbtos iš žemės, akmens ar medžio, pavidalu. Ir nors Dievybės padirbtos iš medžio, akmens ar kokios kitos medžiagos, jos nėra stabai, kaip kad tvirtina ikonoklastai (Dievybių kulto priešininkai).

Au stade où nous sommes, notre vision matérielle est imparfaite et ne nous permet pas de voir le Seigneur Suprême ; mais pour favoriser Ses dévots qui veulent Le voir et leur permettre de Le servir directement, le Seigneur apparaît dans une forme visible à leurs yeux matériels. Cela ne veut pas dire que les néophytes rendent un culte à une idole, c’est Dieu en personne qu’ils adorent, sous un aspect plus accessible. Cette forme arcā n’est pas façonnée selon les fantaisies de l’adorateur, c’est la forme éternelle du Seigneur dans toute Son opulence ; cela peut être senti par un bhakta sincère et non par un athée.

Dabartinėmis, netobulos materialios egzistencijos sąlygomis, mes nematome Aukščiausiojo Viešpaties, nes mūsų regėjimas yra netobulas. Tačiau bhaktams, trokštantiems išvysti Viešpatį materialiomis akimis, Jis suteikia tą malonę, pasirodydamas vadinamąja materialia forma, kad bhaktai galėtų Jam tarnauti. Nereikia manyti, kad bhaktai, esantys žemiausioje atsidavimo tarnystės pakopoje, garbina stabą. Jie garbina Viešpatį, kuris teikėsi pasirodyti jiems lengvai pasiekiamu pavidalu. Arcos pavidalas – tai ne stabas, padirbtas pagal garbintojo užgaidas. Šis pavidalas amžinai egzistuoja kartu su visais savo atributais. Ateistas negali to pajusti, bet nuoširdus bhaktas realiai šitai jaučia.

Dans la Bhagavad-gītā (4.11), le Seigneur dit qu’Il agit envers Ses dévots en fonction de leur degré d’abandon à Lui. Il Se réserve le droit de ne pas apparaître à n’importe qui, mais seulement à ceux qui s’abandonnent à Lui. Aussi, est-Il toujours à la portée de l’âme soumise, tandis que pour l’âme rebelle, Il demeure très lointain et toujours hors d’atteinte.

„Bhagavad-gītoje“ (4.11) Viešpats sako, kad Jis atsidėkoja bhaktui tiek, kiek bhaktas Jam atsiduoda. Viešpats pasilieka Sau teisę atsiskleisti ne bet kam, o tik Jam atsidavusioms sieloms. Todėl atsidavusiai sielai Jis visada lengvai pasiekiamas, o neatsidavusiai – labai tolimas, neprieinamas.

On utilise souvent dans les Écritures deux mots très importants pour qualifier le Seigneur : saguṇa (avec attributs) et nirguṇa (sans attributs). Le mot saguṇa ne signifie pas que pour apparaître doté d’attributs visibles, Dieu soit obligé de revêtir une forme matérielle et de S’assujettir aux lois de la nature. Puisque Dieu est la source et le maître de toute énergie, aucune différence n’existe pour Lui entre énergie matérielle et énergie spirituelle. L’énergie matérielle agit selon Ses directives, et Il peut donc l’utiliser comme bon Lui semble, sans devoir, comme nous, en subir les influences. Le mot nirguṇa « sans attributs », quant à lui, ne veut pas dire que le Seigneur est dépourvu de forme. Il possède ultimement une forme éternelle, celle du Seigneur primordial, Kṛṣṇa. Et Sa forme impersonnelle, la lumière du Brahman, n’est que l’éclat irradiant de Son corps spirituel, tout comme les rayons du soleil ne sont que l’éclat émanant du deva du soleil.

Šia proga atkreiptinas dėmesys į du svarbius žodžius, pasitaikančius apreikštuose raštuose, kai kalbama apie Viešpatį: saguṇa („su ypatybėmis“) ir nirguṇa („be ypatybių“). Žodis saguṇa visai nereiškia, kad kai Viešpats nužengia su tam tikromis ypatybėmis, kurias gali patirti mūsų jutimai, Jis turi įgyti materialų pavidalą ir paklusti materialios gamtos dėsniams. Jam nėra skirtumo tarp materialios ir dvasinės energijų, nes Jis – visų energijų šaltinis. Būdamas visų energijų valdovas, Viešpats, priešingai negu mes, niekada nepatenka jų įtakon. Materiali energija vykdo Jo valią, todėl Viešpats gali naudoti ją Savo tikslams, Pats niekada nepakliūdamas materialios energijos ypatybių įtakon. Šia prasme Jis yra nirguṇa, „be ypatybių“. Viešpats niekada nevirsta kažkokia beforme esybe, nes iš tikrųjų Jis egzistuoja amžinuoju pavidalu, Jis – pirmapradis Viešpats. Beasmenis Jo aspektas – Brahmano spindesys yra Jo Paties skleidžiami spinduliai, lygiai kaip saulės spinduliai yra saulės dievo spindesys.

Quand Hiraṇyakaśipu, un grand roi athée, provoqua son fils Prahlāda Mahārāja en s’exclamant : « Où est ton Dieu ? », l’enfant répondit : « Dieu est partout. » Furieux, son père lui demanda s’Il Se trouvait dans l’une des colonnes du palais et Prahlāda acquiesça. Aussitôt, le roi brisa la colonne en morceaux, et de là surgit le Seigneur sous la forme de Nṛsiṁha, l’avatāra mi-homme mi-lion, qui mit à mort l’impie. Cette histoire illustre le fait que le Seigneur est présent dans toute Sa création, issue de Ses différentes énergies. Sa puissance inconcevable Lui permet d’apparaître n’importe où pour plaire à Ses dévots sincères. Nṛsiṁha sortit du pilier non sur l’ordre du roi, mais pour répondre au désir du bhakta Prahlāda. Un athée ne peut contraindre le Seigneur à apparaître sur son ordre, mais pour montrer Sa bienveillance à un pur dévot, Dieu peut Se manifester n’importe où. La Bhagavad-gītā (4.8) le confirme en disant que le Seigneur apparaît pour vaincre les athées et protéger les croyants. Certes, les énergies du Seigneur ainsi que Ses agents célestes suffiraient à vaincre les athées, mais Il descend en personne dans l’univers matériel pour combler Ses dévots, ce qui est en fait Son véritable but.

Kartą šventąjį vaiką Prahlādą Mahārāją jo bedievis tėvas paklausė: „Kurgi tavo Dievas?“ Kai Prahlāda atsakė, kad Dievas yra visur, tėvas piktai sušuko: „Vadinasi, Dievas yra ir šių rūmų kolonoje?“ „Taip“, – atsakė berniukas. Tai išgirdęs bedievis karalius vienu smūgiu sudaužė netoli stovėjusią koloną į šipulius, ir tada iš jos pasirodė Viešpats Nṛsiṁha pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalu ir nužudė bedievį karalių. Taigi Viešpats yra visuose daiktuose, kuriuos sukūrė skirtingos Jo energijos. Norėdamas suteikti nuoširdiems bhaktams malonę, nesuvokiamų Savo galių dėka Jis gali pasirodyti bet kur. Viešpats Nṛsiṁha pasirodė iš kolonos ne todėl, kad to reikalavo ateistiškas karalius, o todėl, kad to troško Jo bhaktas Prahlāda. Ateistai negali įsakyti Viešpačiui, kad Jis pasirodytų, tačiau, norėdamas suteikti malonę Savo bhaktui, Viešpats gali apsireikšti kiekvienoje vietoje. „Bhagavad-gītoje“ (4.8) taip pat pasakyta, kad Viešpats ateina sunaikinti bedievių ir apginti tikinčiųjų. Žinoma, Viešpačiui netrūksta nei atitinkamų energijų, nei pagalbininkų, galinčių susidoroti su ateistais, bet Jam maloniau Pačiam parodyti palankumą bhaktui. Dėl to Jis įsikūnija materialiame pasaulyje. Jis nužengia, tenorėdamas parodyti prielankumą Savo bhaktams.

La Brahma-saṁhitā (5.35) nous apprend que Govinda, le Seigneur primordial, pénètre toutes choses, l’univers comme l’atome, par l’intermédiaire de Ses émanations plénières. Il Se manifeste extérieurement sous la forme virāṭa et intérieurement, sous la forme antaryāmī, l’Âme Suprême sise dans le cœur de chaque être. En tant qu’antaryāmī, Il est témoin de toutes nos actions et nous en fait récolter les fruits (karma-phala). Nous pouvons nous-mêmes oublier ce que nous avons accompli au cours de nos existences passées, mais parce que le Seigneur en fut témoin, les conséquences de nos actes nous échoient quand même, et nous sommes obligés de les subir.

„Brahma-saṁhitoje“ (5.35) pasakyta, kad Govinda, pirmapradis Viešpats, Savo visiška dalimi įeina į visus daiktus. Jis įeina į visatą ir į kiekvieną jos atomą. Virāṭ pavidalu Jis esti anapus visų daiktų, o kaip antaryāmī Jis yra visuose daiktuose. Kaip antaryāmī Jis stebi viską, kas vyksta, o kaip karma-phala atlygina mums už mūsų darbus. Mes galime ir užmiršti, ką esame padarę ankstesniuose gyvenimuose, tačiau Viešpats yra mūsų veiksmų liudininkas, tad mūsų veiksmų rezultatai niekur nepradingsta ir mums tenka patirti jų padarinius.

En vérité il n’y a que Dieu, à l’intérieur comme à l’extérieur. Tout n’est que la manifestation de Ses diverses énergies, comme la chaleur et la lumière qui proviennent du feu, mais ne font qu’un. Malgré cette unicité, le Seigneur jouit de façon infinie de toutes ces joies dont disposent, mais en petite quantité, les êtres infimes émanant de Lui.

Iš tikrųjų be Dievo niekas kitas ir neegzistuoja – Jis esti visa ko viduje ir anapus visko. Viskas yra Jo energijų apraiškos, kaip kad iš ugnies sklindančios šiluma ir šviesa. Taip skirtingos Viešpaties energijos sudaro vienovę. Ir nors egzistuoja vienovė, viskas, kas be galo mažoms, neatsiejamoms Viešpaties dalelėms – gyvosioms esybėms teikia ribotą džiaugsmą, Viešpaties Asmenybei teikia beribį džiaugsmą.