TEXT 4

Texte

Tekstas

mayā tatam idaṁ sarvaṁ
jagad avyakta-mūrtinā
mat-sthāni sarva-bhūtāni
na cāhaṁ teṣv avasthitaḥ

Synonyms

mayā: par Moi; tatam: pénétrée; idam: cette; sarvam: toute; jagat: manifestation cosmique; avyakta-mūrtinā: par la forme non manifestée; mat-sthāni: en Moi; sarva-bhūtāni: tous les êtres; na: ne pas; ca: aussi; aham: Je; teṣu: en eux; avasthitaḥ: situé.

mayā — Mano; tatam — persmelkta; idam — ši; sarvam — visa; jagat — kosminis pasaulis; avyakta-mūrtinā — neišreikštu pavidalu; mat-sthāni — Manyje; sarva-bhūtani — visos gyvosios esybės; na — ne; ca — taip pat; aham — Aš; teṣu — jose; avasthitaḥ — esantis.

Translation

Cet univers, Je le pénètre tout entier dans Ma forme non manifestée. Tous les êtres sont en Moi, mais Je ne suis pas en eux.

Neišreikštuoju pavidalu Aš persmelkiu ištisą visatą. Visos būtybės yra Manyje, bet Aš nesu jose.

Purport

Les sens matériels grossiers ne peuvent percevoir Dieu, la Personne Suprême. Le Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.2.234) l’exprime ainsi:

KOMENTARAS: Aukščiausiasis Dievo Asmuo nepatiriamas grubiom materialiom juslėm. Pasakyta:

ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi
na bhaved grāhyam indriyaiḥ
sevonmukhe hi jihvādau
svayam eva sphuraty adaḥ

(Bhakti-rasāmṛta-sindhu 1.2.234)

(„Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 1.2.234)

Les sens matériels ne peuvent nous permettre de comprendre ni le nom, ni les divertissements, ni la renommée, ni les autres attributs de Kṛṣṇa. Le Seigneur ne Se révèle qu’à celui qui, correctement guidé, Le sert avec une dévotion pure. Dans la Brahma-saṁhitā (5.38), il est écrit: premāñjana-cchurita-bhakti-vilocanena santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti – celui qui a développé un sentiment d’amour transcendantal peut à chaque instant voir Dieu, la Personne Suprême, Govinda, tant à l’intérieur qu’à l’extérieur de lui-même. Pour le commun des hommes, donc, Dieu demeure invisible. Comme l’indiquent dans notre verset les mots avyakta-mūrtinā, Il reste, malgré Son omniprésence, inaccessible aux sens matériels. Mais, bien que nous ne puissions Le voir, il n’en demeure pas moins vrai que tout repose en Lui. Nous avons vu, en effet, dans le septième chapitre, que l’entière manifestation cosmique n’est que la combinaison de Ses deux énergies, supérieure (spirituelle) et inférieure (matérielle). L’énergie de Dieu embrasse la création entière, à la manière du soleil qui illumine l’ensemble de l’univers. Tout repose sur cette énergie.

Materialiomis juslėmis negalima suprasti Viešpaties Śrī Kṛṣṇos vardo, šlovės, pramogų etc. Jis atsiskleidžia tik tam, kuris atlieka tyrą pasiaukojimo tarnystę ir turi tinkamą tam vadovą. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) sakoma: premāñjana-cchurita-bhakti-vilocanena santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti – Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Govindą, visada galima regėti savyje ir išorėje, jeigu išsiugdomas transcendentinės meilės jausmas Jam. Taigi paprastiems žmonėms Jis yra nematomas. Čia sakoma, kad nors Jis ir yra visa persmelkiantis ir visur esantis, materialiom juslėm Jo negalima patirti. Tą rodo šio posmo žodis avyakta-mūrtinā. Tačiau iš tikro, nors mes ir negalime Jo pamatyti, viskas glūdi Jame. Visas materialus kosminis pasaulis, kaip mes jau išsiaiškinome septintajame skyriuje, tėra Jo dviejų skirtingų energijų – aukštesnės (dvasinės) ir žemesnės (materialios) – derinys. Kaip Saulės spinduliai pasklinda po visatą, taip ir Viešpaties energija, kurioje viskas glūdi, yra pasklidusi po visą kūriniją.

Il ne faut pas en conclure pour autant qu’en Se diffusant ainsi dans l’entière création, le Seigneur perd Son individualité, Son existence propre. Pour réfuter un tel argument, Kṛṣṇa dit Lui-même: « Bien que Je sois partout, que tout soit en Moi, Je demeure au-delà de tout. » Prenons l’exemple du souverain d’un État. Le gouvernement qu’il dirige n’est en fait que la manifestation de sa puissance. Ses divers ministères représentent ses différentes énergies et tous relèvent de son pouvoir. Mais on ne peut évidemment pas s’attendre à ce que le roi soit présent en personne dans chacun de ses ministères. De même, tout ce que nous voyons, tout ce qui existe dans les mondes matériel et spirituel, repose sur l’énergie de Dieu, la Personne Suprême. La création s’opère par le déploiement de Ses diverses énergies et, comme l’enseigne la Bhagavad-gītā (viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam), Il est partout présent à travers ce déploiement même, qui Le représente.

Tačiau nereiktų manyti, kad visur pasklisdamas Jis netenka Savo asmeniškumo. Paneigdamas šį argumentą, Viešpats sako: „Aš visur ir viskas Manyje, bet vis dėlto Aš esu nuošaly.“ Pavyzdžiui, karalius vadovauja savo vyriausybei, kuri yra jo valdžios išraiška. Įvairiausios valstybinės įstaigos yra karaliaus energijos, ir kiekviena jų remiasi jo valdžia, bet vis dėlto negalime tikėtis kiekvienoje įstaigoje pamatyti patį karalių. Čia pateiktas grubus pavyzdys. Lygiai taip visi regimi reiškiniai ir visa tai, kas egzistuoja tiek materialiame, tiek dvasiniame pasaulyje, egzistuoja Aukščiausiojo Dievo Asmens energijos pagrindu. Kūrinija gimsta plečiantis Jo įvairiausioms energijoms ir, kaip sakoma „Bhagavad-gītoje“: viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam – Jis yra visur Savo skleidinio, Supersielos, pavidalu.