Skip to main content

TEXT 28

TEXT 28

Texte

Tekstas

śubhāśubha-phalair evaṁ
mokṣyase karma-bandhanaiḥ
sannyāsa-yoga-yuktātmā
vimukto mām upaiṣyasi
śubhāśubha-phalair evaṁ
mokṣyase karma-bandhanaiḥ
sannyāsa-yoga-yuktātmā
vimukto mām upaiṣyasi

Synonyms

Synonyms

śubha: propices; aśubha: et funestes; phalaiḥ: des résultats; evam: ainsi; mokṣyase: tu seras délivré; karma: à l’action; bandhanaiḥ: de l’enchaînement; sannyāsa: du renoncement; yoga: le yoga; yukta-ātmā: ayant le mental fermement fixé sur; vimuktaḥ: libéré; mām: à Moi; upaiṣyasi: tu viendras.

śubha — iš palankių; aśubha — ir nepalankių; phalaiḥ — rezultatų; evam — taip; mokṣyase — tu išsivaduosi; karma — darbo; bandhanaiḥ — pančių; sannyāsa — atsižadėjimo; yoga — yoga; yukta-ātmā — užėmęs protą; vimuktaḥ — išsivadavęs; mām — pas Mane; upaiṣyasi — tu ateisi.

Translation

Translation

Ainsi, tu te soustrairas à l’enchaînement des actes et de leurs suites propices ou funestes. Le mental fixé sur Moi en vertu de ce principe de renoncement, tu seras libéré et viendras jusqu’à Moi.

Šitaip tu sutraukysi veiklos pančius ir išvengsi jos palankių ir nepalankių rezultatų. Sutelkęs į Mane protą ir veikdamas atsižadėjimo dvasia, tu išsivaduosi ir ateisi pas Mane.

Purport

Purport

Le terme yukta désigne celui qui agit dans la conscience de Kṛṣṇa suivant les directives d’une autorité supérieure. Techniquement, l’expression exacte est yukta-vairāgya. Rūpa Gosvāmī, du reste, la définit fort bien.

KOMENTARAS: Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, paklusdamas vadovavimui iš aukščiau, vadinamas yukta. Specialus terminas tam pažymėti – yukta- vairagya. Plačiau šį terminą Rūpa Gosvāmis aiškina taip:

anāsaktasya viṣayān
yathārham upayuñjataḥ
nirbandhaḥ kṛṣṇa-sambandhe
yuktaṁ vairāgyam ucyate
anāsaktasya viṣayān
yathārham upayuñjataḥ
nirbandhaḥ kṛṣṇa-sambandhe
yuktaṁ vairāgyam ucyate

(Bhakti-rasāmṛta-sindhu, 1.2.255)

(„Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 2.255)

Il dit ici qu’aussi longtemps que nous vivons dans l’univers matériel, il nous faut agir; il nous est impossible de faire autrement. Mais si, lorsque l’action est accomplie, on en offre les fruits à Kṛṣṇa, elle devient yukta-vairāgya. Accomplie sous le signe du renoncement, elle clarifie le miroir du mental, et son auteur, en progressant sur la voie de la réalisation spirituelle, finit par s’abandonner entièrement à Dieu, la Personne Suprême. Il obtient ainsi la libération, mais la libération que spécifie ce verset. C’est-à-dire qu’une fois libéré, il ne fusionne pas avec le brahmajyoti, mais se rend sur la planète du Seigneur Suprême. Notre verset le dit clairement: mām upaiṣyasi – « Il vient à Moi »; il retourne en sa demeure, auprès de Dieu, la Personne Suprême.

Il y a cinq différents niveaux de libération. Ce verset précise que le dévot qui a suivi ici-bas, tout au long de son existence, les directives du Seigneur Suprême s’est élevé jusqu’au point où il peut, après avoir quitté son corps, retourner auprès de Lui, pour vivre en Sa compagnie.

Rūpa Gosvāmis sako, kad gyvendami materialiame pasaulyje esame priversti veikti, negalime nutraukti veiklos. Jei veikiame, bet veiklos vaisius atiduodame Kṛṣṇai, tai tokia veikla vadinasi yukta-vairāgya. Kadangi tai tikras atsižadėjimas, veikėjo proto veidrodis apsivalo, ir tolygiai tobulėdamas dvasiškai jis galiausiai visiškai atsiduoda Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Taip jis išsivaduoja, ir čia nurodyta, kas tai per išsivadavimas – jis nesusivienija su brahmajyoti, bet įžengia į Aukščiausiojo Viešpaties planetą. Čia aiškiai pasakyta: mām upaiṣyasi – „jis ateina pas Mane“, sugrįžta namo, pas Dievą. Yra penkios išsivadavimo pakopos, ir čia ypač pabrėžiama, kad bhaktas, kuris nugyveno gyvenimą paklusdamas Aukščiausiojo Viešpaties valiai, pasiekia tokį lygį, kad palikęs kūną grįžta pas Dievą ir tiesiogiai bendrauja su Aukščiausiuoju Viešpačiu.

Celui qui n’a d’autre désir que de dédier sa vie au service du Seigneur est dans les faits un sannyāsī. Toujours, il se considère comme un serviteur éternel de Dieu et dépend de Sa volonté suprême. Tous ses actes ont pour dessein de Lui plaire. Il ne prête que peu d’attention aux actes intéressés ou aux devoirs prescrits par les Védas, sur lesquels l’homme du commun doit régler sa vie. Pour autant, jamais le pur dévot pleinement absorbé dans le service du Seigneur ne va à l’encontre des devoirs édictés dans les Écritures, même si cela semble parfois le cas.

Kas visą gyvenimą nori pašvęsti Viešpačiui ir kam nieko daugiau nereikia, tas iš tikrųjų yra sannyāsis. Toks žmogus save visada suvokia kaip amžiną tarną, esantį Viešpaties aukščiausioje valioje. Todėl, kad ir ką jis darytų, daro tai Viešpaties labui. Bet kokią veiklą jis atlieka kaip tarnystę Viešpačiui. Jis neskiria daug dėmesio karminei veiklai ar Vedų nurodytoms pareigoms. Eiliniam žmogui privalu atlikti Vedose nurodytas pareigas. Nors kartais atrodo, kad tyras bhaktas, su atsidėjimu tarnaujantis Viešpačiui, veikia prieš Vedų nurodytas pareigas, iš tikrųjų taip nėra.

Les autorités vaiṣṇavas disent à ce propos que même le plus intelligent ne peut comprendre les desseins et les actes du pur dévot. Les termes exacts sont tāṅra vākya, kriyā, mudrā vijñeha nā bujhaya (Caitanya-caritāmṛta, Madhya 23.39). Celui qui se consacre totalement au service du Seigneur ou en absorbe ses pensées doit être vu comme parfaitement libéré dans le présent; et dans l’avenir, son retour à Dieu est assuré. Il se situe, à l’exemple de Kṛṣṇa, au-delà de toute critique d’ordre matériel.

Todėl vaiṣṇavų autoritetai sako, kad net protingiausias žmogus negali suprasti tyro bhakto planų ir poelgių. Štai tie žodžiai: tāṅra vākya, kriyā, mudrā vijñeha nā bujhaya („Caitanya-caritāmṛta“, Madhya 23.39). Žmogus, kurio nuolatinis užsiėmimas yra tarnystė Viešpačiui, arba kuris visada galvoja ir kuria planus, kaip Jam patarnauti, turi būti laikomas jau dabar išsivadavusiu, o ateityje jam garantuotas grįžimas namo, atgal pas Dievą. Jis aukščiau materialistinės kritikos, kaip Kṛṣṇa visada aukščiau bet kokios kritikos.