TEXT 4

Texte

Tekstas

adhibhūtaṁ kṣaro bhāvaḥ
puruṣaś cādhidaivatam
adhiyajño ’ham evātra
dehe deha-bhṛtāṁ vara

Synonyms

adhibhūtam: la manifestation physique; kṣaraḥ: changeant constamment; bhāvaḥ: la nature; puruṣaḥ: la forme universelle comprenant tous les devas, comme le soleil et la lune; ca: et; adhidaivatam: appelée adhidaiva; adhiyajñaḥ: l’Âme Suprême; aham: Je (Kṛṣṇa); eva: certes; atra: dans ce; dehe: corps; deha-bhṛtām: des êtres incarnés; vara: ô le meilleur.

adhibhūtam — materiali kūrinija; kṣaraḥ — nuolat kintanti; bhāvaḥ — gamta; puruṣaḥ — visatos pavidalas, apimantis visus pusdievius, tarp jų Saulės ir Mėnulio; ca — ir; adhidaivatam — vadinamas adhidaiva; adhiyajñaḥ — Supersiela; aham — Aš (Kṛṣṇa); eva — tikrai; atra — šiame; dehe — kūne; deha-bhṛtām — įkūnyto; vara — o geriausiasis.

Translation

Ô meilleur des êtres incarnés, on nomme adhibhūta la nature matérielle en constante mutation, adhidaiva la forme universelle du Seigneur qui comprend tous les devas – comme ceux de la lune et du soleil – et adhiyajña [le Seigneur du sacrifice] Ma propre Personne, qui sous la forme de l’Âme Suprême réside dans le cœur de chacun.

O geriausias iš įkūnytų būtybių, materiali gamta, kuri nuolat kinta, vadinama adhibhūta [materiali kūrinija]. Viešpaties visatos pavidalas, apimantis visus pusdievius, tarp jų Saulės ir Mėnulio, vadinamas adhidaiva. O Mane, Aukščiausiąjį Viešpatį, esantį kiekvienos įkūnytos būtybės širdyje kaip Supersielą, vadina adhiyajña [aukos Viešpačiu].

Purport

La nature matérielle est en constante mutation. Les corps matériels, en effet, passent généralement par six étapes: naissance, croissance, stabilisation, reproduction, déclin et mort. Cette nature matérielle, qu’on nomme adhibhūta, est créée à un moment précis et sera également détruite à un moment déterminé. La forme universelle du Seigneur Suprême, qui embrasse tous les devas et leurs planètes, porte, elle, le nom d’adhidaivata.

L’Âme Suprême, représentation plénière de Kṛṣṇa, est présente au côté de l’âme distincte. Elle est dans le cœur de chaque entité vivante et porte le nom de Paramātmā, ou adhiyajña. Le Paramātmā n’est pas différent de Kṛṣṇa Lui-même, comme le souligne précisément dans ce verset le mot eva. Il est à l’origine des divers états de conscience de l’âme distincte et Il est le témoin de chacune de ses activités. L’Âme Suprême donne à l’être vivant la possibilité d’agir librement et observe tous ses actes.

Le pur dévot de Kṛṣṇa, pleinement absorbé dans le service transcendantal du Seigneur, comprend d’emblée les fonctions que remplissent ces diverses manifestations divines. Quant au néophyte qui ne sait approcher le Seigneur Suprême sous Sa forme de Paramātmā, il pourra Le contempler dans Son immense forme universelle, adhidaivata, ou virāṭ-puruṣa, dont les jambes sont les planètes inférieures, les yeux sont le soleil et la lune, et la tête, le système planétaire supérieur.

KOMENTARAS: Materiali gamta nuolat kinta. Paprastai, materialūs kūnai pergyvena šešis raidos etapus: jie gimsta, auga, kurį laiką egzistuoja, sukuria šalutinius produktus, vysta ir pagaliau išnyksta. Materiali gamta vadinama adhibhūta. Ji sukuriama tam tikru laiko momentu ir tam tikru metu bus sunaikinta. Aukščiausiojo Viešpaties visatos pavidalo, apimančio visus pusdievius su jų skirtingomis planetomis, samprata vadinama adhidaivata. Kartu su individualia siela kūne glūdi ir Supersiela – pilnutinė Viešpaties Kṛṣṇos reprezentacija. Supersiela vadinasi Paramātma, arba adhiyajña, ir glūdi širdyje. Šio posmo kontekste ypač reikšmingas žodis eva, nes juo Viešpats pabrėžia, kad Paramātma nesiskiria nuo Jo Paties. Supersiela, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, esąs šalia individualios sielos, yra pastarosios poelgių liudininkas ir jos įvairių sąmonės formų šaltinis. Supersiela suteikia individualiai sielai veiklos laisvę ir stebi jos poelgius. Visos Aukščiausiojo Viešpaties apraiškų funkcijos savaime tampa aiškios tyram, Kṛṣṇą įsisąmoninusiam bhaktui, kuris transcendentiškai tarnauja Viešpačiui. Neofitas, kuriam dar neprieinama Supersiela, Aukščiausiojo Viešpaties skleidinys, mąsto apie milžinišką Viešpaties visatos pavidalą, vadinamą adhidaivata. Neofitui patariama mąstyti apie visatos pavidalą, t.y. virāṭ- puruṣą, kurio kojos simbolizuoja žemesniąsias planetas, akys – Saulę ir Mėnulį, o galva – aukštesniąją planetų sistemą.