TEXT 26

Texte

Tekstas

vedāhaṁ samatītāni
vartamānāni cārjuna
bhaviṣyāṇi ca bhūtāni
māṁ tu veda na kaścana

Synonyms

veda: connais; aham: Je; samatītāni: complètement le passé; vartamānāni: le présent; ca: et; arjuna: ô Arjuna; bhaviṣyāṇi: l’avenir; ca: aussi; bhūtāni: tous les êtres; mām: Moi; tu: mais; veda: connaît; na: ne; kaścana: personne.

veda — žinau; aham — Aš; samatītāni — visą praeitį; vartamānāni — dabartį; ca — ir; arjuna — o Arjuna; bhaviṣyāṇi — ateitį; ca — taip pat; bhūtāni — visas gyvąsias esybes; mām — Mane; tu — tačiau; veda — žino; na — ne; kaścana — kas nors.

Translation

Ô Arjuna, parce que Je suis Dieu, la Personne Suprême, Je sais tout du passé, du présent et de l’avenir. Je connais tous les êtres, mais Moi, nul ne Me connaît.

O Arjuna, Aš – Aukščiausiasis Dievo Asmuo ir žinau viską, kas buvo praeityje, kas vyksta dabar ir kas bus ateityje. Aš pažįstu visas gyvąsias esybes, bet Manęs nepažįsta niekas.

Purport

Ce verset résoud définitivement la question du personnalisme et de l’impersonnalisme. Si la forme de Kṛṣṇa, la Personne Suprême, était māyā, c’est-à-dire matérielle, comme le prétendent les impersonnalistes, Kṛṣṇa devrait alors changer constamment de corps, comme tous les êtres vivants, et oublier tout de Ses vies passées. En effet, nul être revêtu d’un corps matériel ne peut se rappeler ses vies antérieures, prédire ce que sera sa vie future, ou prévoir les conséquences de son mode de vie présent. À moins d’être libéré de toute contamination matérielle, aucun homme ne saurait voir le passé, le présent et l’avenir.

KOMENTARAS: Posme gerai atskleista asmeniškumo ir beasmeniškumo problema. Jeigu Kṛṣṇa – Aukščiausiojo Dievo Asmens pavidalas – būtų māyā, materialus, kaip mano impersonalistai, tai Jis kaip ir gyvoji esybė turėtų pakeisti Savo kūną ir pamiršti viską, kas vyko Jo praeitame gyvenime. Kas turi materialų kūną, tas nei atsimena praeitą savo gyvenimą, nei numano kitą, nei gali numatyti dabartinio gyvenimo pasekmes, – todėl jis negali žinoti, kas vyko praeityje, kas vyksta dabar ir kas vyks ateityje. Kol neapsivalysime nuo materijos nešvarybių, negalėsime pažinti praeities, dabarties ir ateities.

Kṛṣṇa cependant, contrairement au commun des mortels, affirme tout savoir du passé, du présent et du futur. Nous avons pu constater, dans le quatrième chapitre, qu’Il Se rappelle avoir instruit Vivasvān, le deva du soleil, plusieurs millions d’années auparavant. Kṛṣṇa connaît également chaque être individuellement, car Il vit dans tous les cœurs. Mais bien qu’Il réside en chaque être en tant que l’Âme Suprême, bien qu’Il soit la Personne Divine et Absolue, les êtres à l’intelligence limitée, s’ils sont capables de réaliser le Brahman impersonnel, ne peuvent comprendre qu’Il est l’Être Suprême.

Le corps transcendantal de Kṛṣṇa est impérissable. Il est pareil au soleil que cache le nuage de māyā. En effet, nous pouvons généralement voir dans le ciel le soleil, les planètes et les étoiles, mais il arrive parfois que les nuages nous les dérobent temporairement. Or, ce voile n’est qu’apparent car en réalité le soleil, la lune et les étoiles ne sont jamais véritablement absents. De même, māyā ne peut cacher le Seigneur Suprême. Celui-ci, grâce à Sa puissance interne, Se soustrait aux regards des hommes de moindre intelligence. Comme l’explique le troisième verset de ce chapitre, seuls quelques hommes parmi des millions tenteront de parfaire leur existence; et parmi des milliers de ces hommes accomplis, un seul peut-être parviendra à connaître Kṛṣṇa. Ainsi, même si l’on a réalisé le Brahman impersonnel ou le Paramātmā, il demeure impossible sans conscience de Kṛṣṇa de réaliser Dieu, la Personne Suprême.

Viešpats Kṛṣṇa aiškiai sako, kad Jis, priešingai negu paprastas žmogus, žino viską, kas vyko praeityje, kas vyksta dabar ir kas nutiks ateityje. Ketvirtas skyrius parodė, kad Viešpats Kṛṣṇa atsimena, kaip prieš milijonus metų Jis mokė Vivasvāną – Saulės dievą. Kṛṣṇa pažįsta kiekvieną gyvąją esybę, nes Jis glūdi visų jų širdyse Supersielos pavidalu. Tačiau nepaisant to, kad Kṛṣṇa esti kiekvienoje gyvojoje esybėje Supersielos pavidalu ir egzistuoja kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, nenuovokūs žmonės – net jeigu jie sugeba pažinti beasmenį Brahmaną – negali patirti Śrī Kṛṣṇos kaip Aukščiausiosios Asmenybės. Be abejonės, transcendentinis Śrī Kṛṣṇos kūnas – nemarus. Jis tartum saulė, o māyā – lyg debesis. Materialiame pasaulyje mes matome saulę, debesis, žvaigždes bei planetas. Debesys šiuos dangaus kūnus gali laikinai paslėpti, ir netobulos mūsų akys jų nematys. Realybėje saulės, mėnulio ir žvaigždžių jokie debesys neaptraukia, lygiai taip ir māyā negali aptraukti Aukščiausiojo Viešpaties. Vidinės Savo galios padedamas Jis neapsireiškia menkos nuovokos žmonėms. Trečiame šio skyriaus posme pasakyta, kad iš daugybės milijonų žmonių vos keletas siekia tobulumo, o iš daugelio tūkstančių tobulųjų vargu ar kuris suvokia, kas yra Viešpats Kṛṣṇa. Net ir tas, kuris pasiekė aukštą tobulumo lygį – patyrė beasmenį Brahmaną ar lokalizuotą Paramātmą, nesuvoks Aukščiausiojo Dievo Asmens Śrī Kṛṣṇos, jei nebus įsisąmoninęs Kṛṣṇos.