TEXT 5

Texte

Tekstas

yat sāṅkhyaiḥ prāpyate sthānaṁ
tad yogair api gamyate
ekaṁ sāṅkhyaṁ ca yogaṁ ca
yaḥ paśyati sa paśyati

Synonyms

yat: ce qui; sāṅkhyaiḥ: grâce à la philosophie du sāṅkhya; prāpyate: est atteint; sthānam: position; tat: cette; yogaiḥ: par le service de dévotion; api: aussi; gamyate: on peut atteindre; ekam: une; sāṅkhyam: l’étude analytique; ca: et; yogam: l’action accomplie avec dévotion; ca: et; yaḥ: celui qui; paśyati: voit; saḥ: il; paśyati: voit vraiment.

yat — kokia; sāṅkhyaiḥ — sāṅkhyos filosofijos priemonėmis; prāpyate — pasiekiama; sthānam — padėtis; tat — šią; yogaiḥ — pasiaukojimo tarnystės dėka; api — taip pat; gamyate — galima pasiekti; ekam — vieną; sāṅkhyam — analitinį tyrinėjimą; ca — ir; yogam — pasiaukojimo veiklą; ca — ir; yaḥ — tas, kuris; paśyati — regi; saḥ — jis; paśyati — mato iš tikrųjų.

Translation

Celui qui sait que l’étude analytique et le service de dévotion permettent d’atteindre le même but et se situent, par conséquent, au même niveau, possède une juste compréhension des choses.

Kas žino, kad analitinio tyrinėjimo priemonėmis pasiektą padėtį galima laimėti ir pasiaukojimo tarnyste, ir todėl supranta, kad analitinis tyrinėjimas ir pasiaukojimo tarnystė yra to paties lygio, tas mato dalykus tokius, kokie jie yra.

Purport

La recherche philosophique a pour objet réel la connaissance du but ultime de l’existence, la réalisation spirituelle. C’est pourquoi les deux voies indiquées dans ce verset ne diffèrent pas dans leurs conclusions. Lorsque la recherche philosophique du sāṅkhya est conduite à son terme, on réalise que l’être distinct n’appartient pas à l’univers matériel, mais au Tout spirituel suprême. L’âme spirituelle, qui n’a rien de commun avec le monde matériel, doit agir en relation avec l’Absolu. Or, agir dans la conscience de Kṛṣṇa, c’est recouvrer sa position intrinsèque.

La voie du sāṅkhya-yoga demande qu’on se détache de la matière, et celle du yoga de la dévotion, le bhakti-yoga, qu’on s’attache aux actes dédiés au plaisir de Kṛṣṇa. Mais bien que l’une semble impliquer l’attachement et l’autre le détachement, ces deux méthodes se rejoignent, car il n’existe pas de différence entre le détachement de la matière et l’attachement à Kṛṣṇa. Qui développe cette vision possède une juste compréhension des choses.

KOMENTARAS: Tikrieji filosofiniai ieškojimai turi atskleisti galutinį gyvenimo tikslą. Kadangi galutinis gyvenimo tikslas – savęs pažinimas, tai šiais dviem keliais pasiekiamas galutinis rezultatas niekuo nesiskiria. Sāṅkhyos filosofiniai tyrinėjimai leidžia suvokti, kad gyvoji esybė – ne materialaus pasaulio, o aukščiausios dvasinės visumos neatskiriama dalelė. Todėl dvasinė siela neturi nieko bendra su materialiu pasauliu ir jos veikla turėtų būti siejama su Aukščiausiuoju. Veikdama su Kṛṣṇos sąmone ji iš tikrųjų užima savo prigimtinę padėtį. Pagal pirmojo – sāṅkhyos metodo reikalavimus, reikia neprisirišti prie materialių dalykų, o pasiaukojimo yogos metodas reikalauja išsiugdyti potraukį veiklai su Kṛṣṇos sąmone. Iš tikrųjų abu šie procesai nesiskiria, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vienas teigia neprisirišimą, o kitas – prisirišimą. Tačiau neprisirišti prie materialių dalykų ir prisirišti prie Kṛṣṇos iš esmės yra viena ir tas pat. Kas tai supranta, mato dalykus tokius, kokie jie yra.