TEXT 12

Texte

Tekstas

yuktaḥ karma-phalaṁ tyaktvā
śāntim āpnoti naiṣṭhikīm
ayuktaḥ kāma-kāreṇa
phale sakto nibadhyate

Synonyms

yuktaḥ: celui qui est engagé dans le service de dévotion; karma-phalam: le résultat de toutes les activités; tyaktvā: abandonnant; śāntim: la paix parfaite; āpnoti: obtient; naiṣṭhikīm: sans défaillance; ayuktaḥ: celui qui n’est pas conscient de Kṛṣṇa; kāma-kāreṇa: pour jouir des fruits de son labeur; phale: dans le résultat; saktaḥ: attaché; nibadhyate: s’enferre.

yuktaḥ — atliekantis pasiaukojimo tarnystę; karma-phalam — visos veiklos vaisių; tyaktvā — atsisakydamas; śāntim — tobulą ramybę; āpnoti — pasiekia; naiṣṭhikīm — nesudrumsčiamą; ayuktaḥ — nesantis Kṛṣṇos sąmonės; kāma- kāreṇa — kad pasitenkintų darbo vaisiais; phale — prie rezultatų; saktaḥ — prisirišęs; nibadhyate — susipainioja.

Translation

Contrairement à l’être qui n’est pas uni au Divin, qui convoite les fruits de son labeur et s’enchaîne, l’âme résolument dévouée goûte une paix sans mélange car elle M’offre les résultats de tous ses actes.

Ištikima ir pasiaukojusi siela pasiekia nesudrumsčiamą ramybę, nes aukoja Man visus savo veiklos vaisius. Tuo tarpu žmogus, nesusijungęs su Dievu ir godžiai siekiantis savo darbo vaisių, susipainioja.

Purport

Parce qu’ils n’ont pas le même objet d’attachement, on distingue le dévot du matérialiste; le premier s’attache à Kṛṣṇa alors que le second s’attache au fruit de l’acte. Celui qui s’attache à Kṛṣṇa et agit seulement pour Lui plaire est certes libéré et n’éprouve aucune anxiété quant aux résultats de ses actes. Au demeurant, le Śrīmad-Bhāgavatam explique que l’anxiété est due aux actions accomplies sous l’emprise de la dualité, dans la complète ignorance de la Vérité Absolue, Kṛṣṇa, Dieu, la Personne Suprême.

La dualité n’a pas sa place dans la conscience de Kṛṣṇa, car tout ce qui existe est un produit de l’énergie de Kṛṣṇa, l’Infiniment bon. Tout acte lié à Kṛṣṇa est absolu. Purement spirituel, il n’entraîne aucune conséquence matérielle. Le dévot de Kṛṣṇa connaît donc une sérénité parfaite, contrairement à l’homme qui recherche par tous les moyens le plaisir des sens. Réaliser que rien n’existe en dehors de Kṛṣṇa libère l’homme de toute crainte et lui apporte la paix. Tel est le secret de la conscience de Kṛṣṇa.

KOMENTARAS: Kṛṣṇos sąmonės žmogus skiriasi nuo kūniškos sąmonės žmogaus tuo, kad pirmasis jaučia potraukį Kṛṣṇai, o antrasis – savo veiklos vaisiams. Kas prisirišęs prie Kṛṣṇos ir dirba vien dėl Jo, tas, be abejonės, yra išvaduota asmenybė ir nesirūpina savo veiklos vaisiais. Bhāgavatam aiškinama, kad aistringą veiklos rezultatų siekimą nulemia dualizmo samprata, t.y. jo priežastis – Absoliučios Tiesos nežinojimas. Kṛṣṇa yra Aukščiausia Absoliuti Tiesa, Dievo Asmuo. Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui nėra dualizmo. Visa, kas egzistuoja – tai Kṛṣṇos energijos padarinys, o Kṛṣṇa – viso gėrio šaltinis. Vadinasi, veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą vyksta absoliučiu lygmeniu, ji transcendentinė ir nesukelia jokių materialių pasekmių. Todėl Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra visiškai ramus. O tas, kuris skaičiuoja pelną, skirtą jusliškai pasitenkinti, ramybės neatras. Ramybės ir bebaimiškumo pagrindas – tai suvokimas, kad nėra nieko, kas nebūtų susiję su Kṛṣṇa. Tokia Kṛṣṇos sąmonės paslaptis.