TEXT 37

Texte

Tekstas

yathaidhāṁsi samiddho ’gnir
bhasma-sāt kurute ’rjuna
jñānāgniḥ sarva-karmāṇi
bhasma-sāt kurute tathā

Synonyms

yathā: tout comme; edhāṁsi: le bois; samiddhaḥ: brûlant; agniḥ: le feu; bhasma-sāt: en cendres; kurute: réduit; arjuna: ô Arjuna; jñāna-agniḥ: le feu de la connaissance; sarva-karmāṇi: toutes les conséquences des actes matériels; bhasma-sāt: en cendres; kurute: transforme; tathā: pareillement.

yathā — kaip; edhāṁsi — malkas; samiddhaḥ — liepsnojanti; agniḥ — ugnis; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; arjuna — o Arjuna; jñāna- agniḥ — žinojimo ugnis; sarva karmāṇi — visus materialios veiklos atoveikius; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; tathā — taip pat.

Translation

Semblable au feu ardent qui réduit le bois en cendres, ô Arjuna, le brasier du savoir réduit en cendres toutes les suites des actions matérielles.

Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.

Purport

Dans ce verset, la connaissance du soi, de l’Âme Suprême et de leur relation, est comparée à un feu qui réduirait en cendres non seulement les conséquences de nos actes coupables, mais encore celles de nos actes vertueux. Les effets de nos actes se manifestent à divers degrés. Il y a ceux qui se préparent, ceux qui ne sont pas encore manifestés, ceux qui sont sur le point d’apparaître, et ceux que nous subissons en ce moment. Mais la connaissance de notre nature réelle réduit en cendres toutes les conséquences de nos actes – latentes et manifestées. Ce que les Védas (Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣad 4.4.22) confirment ainsi: ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī – « On triomphe alors des réactions de tous ses actes, coupables ou vertueux. »

KOMENTARAS: Tobulas savojo „aš“, Aukščiausiojo „Aš“ ir judviejų savitarpio ryšių suvokimas šiame posme lyginamas su ugnimi. Ta ugnis sudegina ne tiktai visus nedorų poelgių atoveikus, bet ir visų dorų poelgių atoveikius, paversdama juos pelenais. Atoveikis gali būti skirtingo išsivystymo lygio: besimezgantis atoveikis, vaisius duodantis atoveikis, patirtas atoveikis ir atoveikis a priori. Tačiau suvokimas apie gyvosios esybės prigimtinį būvį visa tai paverčia pelenais. Įgijus visišką žinojimą, bet koks atoveikis – tiek a priori, tiek a pasteriori – sunaikinamas. Vedose („Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣada“ 4.4.22) pasakyta: ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī – žmogus įveikia ir dorų, ir nedorų darbų atoveikį.