TEXT 2

Texte

Tekstas

evaṁ paramparā-prāptam
imaṁ rājarṣayo viduḥ
sa kāleneha mahatā
yogo naṣṭaḥ paran-tapa

Synonyms

evam: ainsi; paramparā: par la succession disciplique; prāptam: reçue; imam: cette science; rāja-ṛṣayaḥ: les saints rois; viduḥ: comprirent; saḥ: cette connaissance; kālena: au fil du temps; iha: en ce monde; mahatā: grande; yogaḥ: la science qui traite de la relation unissant l’être à l’Absolu; naṣṭaḥ: dissipée; param-tapa: ô Arjuna, vainqueur de l’ennemi.

evam — šitaip; paramparā — iš mokinių sekos; prāptam — gautą; imam — šį mokslą; rāja-ṛṣayaḥ — šventieji karaliai; viduḥ — suvokė; saḥ — šios žinios; kālena — laiko tėkmėje; iha — šiame pasaulyje; mahatā — didžiojo; yogaḥ — mokslas apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju; naṣṭaḥ — prarastas; parantapa — o Arjuna, priešų nugalėtojau.

Translation

Cette science suprême fut transmise à travers une succession disciplique, et les saints rois la reçurent ainsi. Mais au fil du temps, la filiation s’est rompue, et cette science, dans son intégrité originelle, semble maintenant perdue.

Šis aukščiausias mokslas buvo perduodamas mokinių seka ir taip jį patirdavo šventieji karaliai. Tačiau ilgainiui seka nutrūko, todėl pirminė mokslo esmė dabar, atrodo, bus prarasta.

Purport

Il apparaît clairement ici que la Bhagavad-gītā était spécialement destinée aux saints rois, auxquels incombait le devoir d’en appliquer les principes pour gouverner le peuple. Son but n’a certes jamais été de servir les intérêts d’êtres démoniaques qui iraient l’interpréter sans retenue et la dénaturer au détriment de tous. Quand, à des fins personnelles, des commentateurs sans scrupule la détournèrent de son objectif premier, il devint nécessaire de rétablir l’authentique succession disciplique. Il y a 5000 ans, le Seigneur en personne constata que la filiation spirituelle s’était rompue, et déclara que le véritable objectif de la Bhagavad-gītā semblait avoir été perdu.

De même aujourd’hui, on trouve une multitude de traductions de la Bhagavad-gītā (particulièrement en anglais), dont presque aucune n’est en accord avec la succession disciplique authentique. De nombreux érudits profanes ont fait l’exégèse de la Bhagavad-gītā, sans reconnaître véritablement, pour la plupart, que Kṛṣṇa est Dieu, la Personne Suprême. Ils savent néanmoins se servir de Ses paroles pour leur propre profit. Cette attitude est démoniaque, car ils nient l’existence de Dieu tout en jouissant de ce qui Lui appartient.

Le présent ouvrage tente de répondre au besoin pressant d’une édition de la Gītā conforme à la paramparā (succession disciplique). Si on l’accepte telle qu’elle est, la Bhagavad-gītā apportera le plus grand bien à l’humanité, mais si on l’étudie comme un simple recueil de spéculations philosophiques, on perdra son temps.

KOMENTARAS: Posme aiškiai pasakyta, jog Gītā visų pirma buvo skirta šventiems karaliams, kurie turėjo įgyvendinti jos tikslus valdydami žmones. „Bhagavad-gītā“, be abejo, skirta ne demoniškoms natūroms, kurios iššvaistytų jos turtus, niekam neatnešdamos naudos, ir kurtų įvairiausias interpretacijas vadovaudamosi tik savo įgeidžiais. Kai tik nesąžiningi komentatoriai asmeniniais motyvais iškraipė pirminę jos prasmę, iškilo būtinybė atkurti mokinių seką. Prieš penkis tūkstančius metų Pats Viešpats nustatė, kad mokinių seka iširo, ir paskelbė, kad tikrasis Gītos tikslas užmirštas. Pastaruoju metu taip pat egzistuoja gausybė Gītos redakcijų (ypač gausu jų anglų kalba), bet beveik visos jos neatitinka autorizuotos mokinių sekos traktuotės. Įvairūs pasauliečiai mokslininkai yra pateikę galybę interpretacijų, bet beveik visi jie nepripažįsta Aukščiausiojo Dievo Asmens Kṛṣṇos, nors iš Jo žodžių jie neblogai pasipelno. Toks požiūris būdingas demonams, kurie netiki Dievu, o tik naudojasi tuo, kas priklauso Aukščiausiajam. Kadangi labai reikalingas Gītos – tokios, kokia ji buvo perimta paramparos (mokinių sekos) sistema – leidimas anglų kalba, tai šiuo darbu mėginama užpildyti esamą spragą. „Bhagavad-gītā“, kai ji suvokiama tokia, kokia ji yra – didžiai naudinga žmonijai, bet jeigu ji bus laikoma filosofinių išvedžiojimų traktatu, tai gilintis į ją – reiškia tuščiai švaistyti laiką.