TEXT 6

Texte

Tekstas

karmendriyāṇi saṁyamya
ya āste manasā smaran
indriyārthān vimūḍhātmā
mithyācāraḥ sa ucyate

Synonyms

karma-indriyāṇi: les cinq organes des sens de l’action; saṁyamya: en maîtrisant; yaḥ: quiconque; āste: demeure; manasā: par le mental; smaran: absorbé dans la pensée; indriya-arthān: des objets des sens; vimūḍha: inintelligente; ātmā: l’âme; mithyā-ācāraḥ: un simulateur; saḥ: elle; ucyate: est appelée.

karma-indriyāṇi — penkis veikiančiuosius organus; saṁyamya — valdydamas; yaḥ — tas, kuris; āste — lieka; manasā — protu; smaran — galvodamas apie; indriya-arthān — juslių objektus; vimūḍha — kvaila; ātmā — siela; mithyā-ācāraḥ — apsimetėliu; saḥ — jis; ucyate — vadinamas.

Translation

Celui qui retient ses organes sensoriels d’action, mais dont le mental s’attache encore aux objets des sens, s’illusionne indubitablement et n’est qu’un simulateur.

Tas, kuris suturi savo jusles nuo veiklos, tačiau minčių nuo juslių objektų atplėšti nepajėgia, tikrai pats save apgaudinėja ir yra vadinamas apsimetėliu.

Purport

Nombreux sont les simulateurs qui refusent d’agir dans la conscience de Kṛṣṇa et qui feignent de méditer, alors qu’en réalité leurs pensées sont absorbées dans le plaisir des sens. Ils énoncent parfois d’arides philosophies pour impressionner leurs adeptes à l’esprit sophistiqué, mais comme il est précisé ici, ce ne sont que de vils imposteurs.

Si l’on désire jouir des sens, on peut agir à sa guise dans le cadre social, mais si l’on veut au contraire se purifier graduellement, on doit se conformer aux principes régulateurs qui régissent le statut particulier de chacun. Quiconque feint d’être un yogī, quand en réalité il ne cherche que le plaisir sensuel, est un fourbe, quand bien même il lui arriverait de parler en philosophe. Son savoir est vain, car les fruits de sa connaissance lui sont arrachés par l’énergie illusoire du Seigneur. Ses pensées étant toujours impures, sa prétendue méditation yogique n’a aucune valeur.

KOMENTARAS: Daug yra apsimetėlių, kurie užuot veikę su Kṛṣṇos sąmone dedasi medituojančiais, nors iš tiesų jų mintys sukasi apie juslinius malonumus. Tokie apsimetėliai postringauja filosofinėmis temomis, norėdami apgauti savo rafinuotus pasekėjus, tačiau, pasak šio posmo, jie – didžiausi apgavikai. Siekdamas juslinių malonumų žmogus gali atlikti bet kurio socialinio sluoksnio funkcijas, tačiau paisydamas jo sluoksniui galiojančių regulų palengva apsivalytų. Tas, kuris dedasi yogu, o iš tikro dairosi juslinio pasitenkinimo objektų, vertas vadintis didžiausiu apgaviku, nors retkarčiais ir filosofuoja. Jo žinios neturi vertės, nes visa, ką tokiam nusidėjėliui duoda jo išprusimas, pasiglemžia iliuzinė Viešpaties energija. Tokio apsimetėlio protas visuomet būna užterštas, todėl jo parodomoji yogos meditacija neturi jokios vertės.