TEXT 2

Texte

Tekstas

vyāmiśreṇeva vākyena
buddhiṁ mohayasīva me
tad ekaṁ vada niścitya
yena śreyo ’ham āpnuyām

Synonyms

vyāmiśreṇa: par d’équivoques; iva: certes; vākyena: paroles; buddhim: intelligence; mohayasi: Tu troubles; iva: certes; me: mon; tat: donc; ekam: une seule; vada: dis-moi, s’il Te plaît; niścitya: assurant; yena: par lequel; śreyaḥ: un avantage réel; aham: je; āpnuyām: peux avoir.

vyāmiśreṇa — dviprasmiškais; iva — tikrai; vākyena — žodžiais; buddhim — intelektą; mohayasi — Tu klaidini; iva — tikrai; me — mano; tat — todėl; ekam — vienui vieną; vada — prašau pasakyk; niścitya — apibrėžtai; yena — kurio dėka; śreyaḥ — tikrą naudą; aham — aš; āpnuyām — galiu turėti.

Translation

Tes instructions équivoques troublent mon intelligence. Indique-moi donc je T’en prie, de façon décisive, la voie qui me sera la plus favorable.

Dviprasmiški Tavo nurodymai trikdo mano intelektą. Todėl prašau aiškiai tarti, kas man geriausia?

Purport

Le chapitre précédent, en guise d’introduction à la Bhagavad-gītā, nous a expliqué la position du néophyte et donné un aperçu des diverses méthodes de réalisation spirituelle, soit le sāṅkhya-yoga, le buddhi-yoga, la maîtrise des sens par l’intelligence, et l’action désintéressée. Mais tout cela fut présenté sans suivre de structure organisée. Une description plus systématique s’avère donc nécessaire pour comprendre et agir. Si Arjuna demande à Kṛṣṇa de l’éclairer sur ces sujets apparemment équivoques, c’est pour que l’homme du commun puisse les comprendre sans les mésinterpréter. Bien que Kṛṣṇa n’ait pas eu l’intention de le mettre dans la confusion avec des jeux de mots, Arjuna ne parvient pas à suivre le processus de la conscience de Kṛṣṇa, et cela dans l’action comme dans l’inaction. Il tente donc par ses questions d’éclaircir la voie de la conscience de Kṛṣṇa pour tous ceux qui désirent sérieusement percer le mystère de la Bhagavad-gītā.

KOMENTARAS: Ankstesniame skyriuje, tarsi „Bhagavad-gītos“ įžangoje, aprašyti įvairūs keliai: sāṅkhya-yoga, buddhi-yoga, juslių valdymas intelektu, nesavanaudiška veikla bei neofito padėtis. Šios žinios buvo pateiktos nesusistemintos. Kad jas taikytume ir suprastume, būtini nuoseklesni jų apmatai. Todėl Arjuna stengėsi suvokti tuos, iš pažiūros painius klausimus, norėdamas, kad kiekvienas paprastas žmogus suprastų juos teisingai. Nors Kṛṣṇa ir neketino klaidinti Arjunos žodžių žaismu, Arjuna nepajėgė suvokti, kaip derėtų taikyti Kṛṣṇos sąmonės metodą – liekant pasyviu arba aktyviai veikiant. Kitaip sakant, jo klausimai paruošia kelią į Kṛṣṇos sąmonę tiems, kurie rimtai trokšta išsiaiškinti „Bhagavad-gītos“ paslaptį.