Skip to main content

TEXT 1

TEXT 1

Texte

Tekstas

arjuna uvāca
jyāyasī cet karmaṇas te
matā buddhir janārdana
tat kiṁ karmaṇi ghore māṁ
niyojayasi keśava
arjuna uvāca
jyāyasī cet karmaṇas te
matā buddhir janārdana
tat kiṁ karmaṇi ghore māṁ
niyojayasi keśava

Synonyms

Synonyms

arjunaḥ uvāca: Arjuna dit; jyāyasī: préférable; cet: si; karmaṇaḥ: à l’action intéressée; te: par Toi; matā: est considérée; buddhiḥ: l’intelligence; janārdana: ô Kṛṣṇa; tat: donc; kim: pourquoi; karmaṇi: une action; ghore: horrible; mām: moi; niyojayasi: Tu me fais faire; keśava: ô Kṛṣṇa.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; jyāyasī — geriau; cet — jeigu; karmaṇaḥ — negu karminė veikla; te — Tavo; matā — nuomone; buddhiḥ — intelektas; janārdana — o Kṛṣṇa; tat — tad; kim — kodėl; karmaṇi — į veiklą; ghore — siaubingą; mām — mane; niyojayasi — Tu įtrauki; keśava — o Keśava.

Translation

Translation

Arjuna dit: Si Tu estimes que la voie de l’intelligence est préférable à celle de l’action intéressée, ô Janārdana, ô Keśava, pourquoi m’inciter à prendre part à cette horrible bataille ?

Arjuna tarė: O Janārdana, o Keśava! Kodėl Tu nori įtraukti mane į šį siaubingą karą, jeigu intelektą vertini labiau už karminę veiklą?

Purport

Purport

Śrī Kṛṣṇa, la Personne Suprême, a parlé en détail dans le chapitre précédent de la nature de l’âme afin de sortir Arjuna, Son ami intime, de l’océan d’affliction dans lequel il est plongé. Il lui a recommandé de suivre la voie du buddhi-yoga, la voie de la conscience de Kṛṣṇa.

Certains croient que la conscience de Kṛṣṇa implique l’inaction. Ils se retirent dans un endroit isolé et essaient de devenir pleinement conscients de Dieu en chantant Son saint nom. Mais à moins d’être versé dans la philosophie de la conscience de Kṛṣṇa, il n’est pas recommandé d’agir ainsi. Tout au plus y gagnerait-on la vénération facile d’un public naïf.

Arjuna croit, lui aussi, que la conscience de Kṛṣṇa, le buddhi-yoga (le développement du savoir spirituel au moyen de l’intelligence), consiste à se retirer de la vie active pour accomplir des austérités et faire pénitence en un lieu solitaire. Ainsi cherche-t-il habilement à éviter le combat sous couvert de la conscience de Kṛṣṇa. Mais en disciple sincère, il soumet la question à son maître, Kṛṣṇa, Le priant de lui indiquer la meilleure voie à suivre. Le Seigneur lui répond dans ce troisième chapitre, en lui expliquant de manière détaillée le karma-yoga, ou l’art d’agir dans la conscience de Kṛṣṇa.

KOMENTARAS: Norėdamas išgelbėti Savo artimą draugą Arjuną, skęstantį materialaus sielvarto vandenyne, Aukščiausiasis Dievo Asmuo Śrī Kṛṣṇa ankstesniame skyriuje išsamiai nusakė sielos prigimtį ir rekomendavo savęs pažinimo kelią – buddhi-yogą, t.y. Kṛṣṇos sąmonę. Kartais Kṛṣṇos sąmonė neteisingai suprantama kaip pasyvumas. Neteisingai ją supratęs žmogus dažnai pasitraukia į nuošalią vietą, kad tenai kartodamas šventąjį Viešpaties Kṛṣṇos vardą įgytų visišką Kṛṣṇos sąmonę. Tačiau neperpratus Kṛṣṇos sąmonės filosofijos, kartoti šventąjį Kṛṣṇos vardą atokioje vietoje nepatartina, taip tegalima pelnyti pigų naivios publikos garbinimą. Arjunai irgi atrodė, jog Kṛṣṇos sąmonė, t.y. buddhi-yoga, ar dvasinis žinių gilinimas intelektu – tai lyg ir aktyvaus gyvenimo atsisakymas, asketizmo praktika atokioje vietoje. Kitaip sakant, sumaniai teisindamasis Kṛṣṇos sąmone, jis norėjo išvengti kovos. Vis dėlto, kaip nuoširdus mokinys, jis apsakė dalyko esmę savo mokytojui Kṛṣṇai, prašydamas paaiškinti, kokią veiklos taktiką geriausia pasirinkti. Atsakydamas į klausimą šiame, trečiame skyriuje, Viešpats Kṛṣṇa nuodugniai paaiškino karma-yogą, t.y. veiklą įsisąmoninus Kṛṣṇą.