TEXT 74

Texte

Tekstas

sañjaya uvāca
ity ahaṁ vāsudevasya
pārthasya ca mahātmanaḥ
saṁvādam imam aśrauṣam
adbhutaṁ roma-harṣaṇam

Synonyms

sañjayaḥ uvāca: Sañjaya dit; iti: ainsi; aham: Je; vāsudevasya: de Kṛṣṇa; pārthasya: et Arjuna; ca: aussi; mahā-ātmanaḥ: de la grande âme; saṁvādam: discussion; imam: cette; aśrauṣam: ai entendue; adbhutam: merveilleuse; roma-harṣaṇam: faisant se dresser les poils.

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; iti — tuo būdu; aham — aš; vāsudevasya — Kṛṣṇos; pārthasya — ir Arjunos; ca — taip pat; mahā-ātmanaḥ — didžios sielos; saṁvādam — pokalbį; imam — šį; aśrauṣam — išgirdau; adbhutam — nuostabų; roma-harṣaṇam — nuo kurio plaukai šiaušiasi.

Translation

Sañjaya dit: Ainsi ai-je entendu la conversation entre ces deux grandes âmes que sont Kṛṣṇa et Arjuna; et si merveilleux est leur message que les poils se dressent sur mon corps.

Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.

Purport

Au début de la Bhagavad-gītā, nous avons vu Dhṛtarāṣṭra demander à Sañjaya, son secrétaire, de lui rapporter les événements qui se déroulaient sur le champ de bataille de Kurukṣetra. La Bhagavad-gītā tout entière fut révélée à Sañjaya, en son cœur, par la grâce de son maître spirituel, Vyāsa. Ainsi Sañjaya put-il exposer le déroulement des événements. Le dialogue de la Bhagavad-gītā – dialogue entre deux grandes âmes – a ceci de merveilleux qu’il n’avait jamais eu lieu auparavant et que jamais non plus un tel échange ne se reproduira. Il est merveilleux encore parce que Dieu, la Personne Suprême, parle de Lui-même et de Ses diverses énergies à un être vivant, Arjuna, Son dévot. Si nous marchons sur les traces d’Arjuna pour comprendre Kṛṣṇa, notre vie sera heureuse et couronnée de succès. Sañjaya, réalisant cette vérité, rapporte à Dhṛtarāṣṭra la conversation. Et il en arrive à la conclusion que partout où se trouvent Kṛṣṇa et Arjuna, on trouve aussi la victoire.

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ pradžioje Dhṛtarāṣṭra klausė savo patarėją Sañjayą: „Kas vyksta Kurukṣetros mūšio lauke?“ Visa, kas ten vyko, buvo apreikšta Sañjayos širdžiai jo dvasinio mokytojo, Vyāsos, malone, ir jis galėjo ištisai atpasakoti mūšio eigą. Tai buvo įstabiausias pokalbis, nes tokio svarbaus pokalbio tarp dviejų didžių sielų dar niekada nėra buvę ir niekada nebus. Įstabus jis buvo tuo, kad Aukščiausiasis Dievo Asmuo pasakojo apie Save ir Savo energijas gyvajai esybei, Arjunai, didžiam Viešpaties bhaktui. Jei mėgindami pažinti Kṛṣṇą seksime Arjunos pėdomis, gyvenime mus lydės laimė ir sėkmė. Sañjaya tai numanė, o kai ėmė suprasti, perpasakojo pokalbį Dhṛtarāṣṭrai. Išvada turėtų būti tokia: kur Kṛṣṇa ir Arjuna – ten pergalė.