TEXT 59

Texte

Tekstas

yad ahaṅkāram āśritya
na yotsya iti manyase
mithyaiṣa vyavasāyas te
prakṛtis tvāṁ niyokṣyati

Synonyms

yat: si; ahaṅkāram: dans le faux ego; āśritya: prenant refuge; na yotsye: je ne combattrai pas; iti: ainsi; manyase: tu penses; mithyā eṣaḥ: c’est une fausse; vyavasāyaḥ: détermination; te: ta; prakṛtiḥ: nature matérielle; tvām: toi; niyokṣyati: engagera.

yat — jeigu; ahaṅkāram — klaidingos savimonės; āśritya — atradęs prieglobstį; na yotsye — aš nekovosiu; iti — šitaip; manyase — tu manai; mithyā eṣaḥ — tai yra netikras; vyavasāyaḥ — ryžtas; te — tavo; prakṛtiḥ — materiali prigimtis; tvām — tave; niyokṣyati — įtrauks į veiklą.

Translation

Si tu n’agis pas selon Mes directives, si tu refuses de livrer bataille, tu te fourvoieras. Et, de par ta nature, il te faudra quand même combattre.

Jei nesivadovausi Mano nurodymais ir nesikausi – pasirinksi klaidingą kelią. Pati tavo prigimtis privers dalyvauti kare.

Purport

Arjuna est un guerrier, né avec une nature de kṣatriya. Son devoir inné consiste donc à combattre. Mais sous l’influence du faux ego, il craint qu’en tuant son précepteur, son grand-père et ses amis, il ne commette un péché dont il devra endurer les conséquences. En fait, il se croit maître de ses actes, capable de décider par lui-même de leurs résultats, bons ou mauvais. Il oublie que Dieu, la Personne Suprême, est avec lui et l’exhorte à combattre. Cet oubli est caractéristique de l’âme conditionnée. Le Seigneur Suprême indique quels sont les actes bons et mauvais, et l’être n’a qu’à suivre Ses directives – en agissant dans la conscience de Kṛṣṇa – pour atteindre la perfection de l’existence. On ne peut connaître notre destin mieux que le Seigneur. La meilleure chose à faire est donc d’agir selon Ses instructions. On ne doit jamais négliger l’instruction du Seigneur Suprême ou du maître spirituel qui Le représente. Il faut exécuter les ordres de Dieu, la Personne Suprême, sans hésiter, car cela nous protégera en toutes circonstances.

KOMENTARAS: Arjuna iš prigimties buvo karys – kṣatriyas. Todėl jo priedermė – kova. Tačiau klaidingos savimonės paveiktas jis bijojo, kad nužudęs savo mokytoją, senelį ir draugus, turės atkentėti atoveikį už nuodėmes. Iš esmės Arjuna laikė save savo poelgių lėmėju – tarsi nuo jo priklausytų geri ar blogi veiksmų rezultatai. Jis užmiršo, kad šalia buvo Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris liepė jam kautis. Tai sąlygotos sielos užmaršumo pavyzdys. Aukščiausiasis Dievo Asmuo nurodo, kas yra gera ir kas – bloga. Kiekvienas turi tiesiog veikti su Kṛṣṇos sąmone, nes tik taip galima pasiekti gyvenimo tobulumą. Niekas negali žinoti savo lemties taip gerai, kaip ją žino Aukščiausiasis Viešpats, todėl geriausia – veikti taip, kaip nurodo Aukščiausiasis. Nevalia ignoruoti Aukščiausiojo Dievo Asmens ar Jo atstovo, dvasinio mokytojo, įsakymo. Reikia nesvyruojant vykdyti Aukščiausiojo Dievo Asmens paliepimą – tai apsaugos žmogų bet kuriomis aplinkybėmis.