Skip to main content
Bibliothèque » La Bhagavad-gītā telle qu'elle est » DIX-HUITIÈME CHAPITRE

TEXT 44

TEXT 44

Texte

Tekstas

kṛṣi-go-rakṣya-vāṇijyaṁ
vaiśya-karma svabhāva-jam
paricaryātmakaṁ karma
śūdrasyāpi svabhāva-jam
kṛṣi-go-rakṣya-vāṇijyaṁ
vaiśya-karma svabhāva-jam
paricaryātmakaṁ karma
śūdrasyāpi svabhāva-jam

Synonyms

Synonyms

kṛṣi: le labour; go: des vaches; rakṣya: la protection; vāṇijyam: le commerce; vaiśya: du vaiśya; karma: le devoir; svabhāva-jam: né de sa propre nature; paricaryā: servir; ātmakam: consistant à; karma: le devoir; śūdrasya: du śūdra; api: aussi; svabhāva-jam: né de sa nature propre.

kṛṣi — žemdirbystė; go — karvių; rakṣya — globa; vāṇijyam — prekyba; vaiśya — vaiśyai; karma — pareiga; svabhāva-jam — gimusi iš jo prigimties; paricaryā — tarnystė; ātmakam — kurio; karma — pareiga; śūdrasya — śūdros; api — taip pat; svabhāva-jam — gimusi iš jo prigimties.

Translation

Translation

L’agriculture, la protection de la vache et le négoce, tels sont les travaux qui incombent naturellement au vaiśya. Quant au śūdra, il est dans sa nature de travailler et de servir les autres par l’exercice de son labeur.

Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.