Skip to main content

TEXT 36

TEXT 36

Texte

Tekstas

sukhaṁ tv idānīṁ tri-vidhaṁ
śṛṇu me bharatarṣabha
abhyāsād ramate yatra
duḥkhāntaṁ ca nigacchati
sukhaṁ tv idānīṁ tri-vidhaṁ
śṛṇu me bharatarṣabha
abhyāsād ramate yatra
duḥkhāntaṁ ca nigacchati

Synonyms

Synonyms

sukham: le bonheur; tu: mais; idānīm: maintenant; tri-vidham: de trois sortes; śṛṇu: écoute; me: de Moi; bharata-ṛṣabha: ô meilleur des Bhāratas; abhyāsāt: par la pratique; ramate: dont on jouit; yatra: par où; duḥkha: du malheur; antam: la fin; ca: aussi; nigacchati: on obtient.

sukham — apie laimę; tu — bet; idānīm — dabar; tri-vidham — trijų rūšių; śṛṇu — išgirsk; me — iš Manęs; bharata-ṛṣabha — o geriausias iš Bhāratų; abhyāsāt — praktikuodamas; ramate — mėgaujasi; yatra — kur; duḥkha — kančių; antam — pabaigą; ca — taip pat; nigacchati — pasiekia.

Translation

Translation

Maintenant, ô meilleur des Bhāratas, écoute-Moi décrire les trois sortes de bonheur dont jouit l’être conditionné, grâce auxquels il arrive parfois au terme de toute souffrance.

O geriausias iš Bhāratų, dabar paklausyk, ką pasakysiu apie trijų rūšių laimę, kuria džiaugiasi sąlygota siela ir dėl kurios kartais baigiasi visos jos kančios.

Purport

Purport

L’être conditionné s’évertue sans cesse à jouir du bonheur matériel. Aussi ne fait-il que mâcher du déjà mâché. Il lui arrive pourtant parfois, alors même qu’il est plongé dans ces distractions, de rencontrer un mahātmā grâce auquel il pourra échapper aux rets de l’existence matérielle. En d’autres termes, l’être conditionné est toujours absorbé dans quelque plaisir matériel, mais lorsqu’au contact d’une personne spirituellement élevée il vient à comprendre que cette jouissance n’est rien d’autre que la perpétuelle répétition d’une même chose, lorsque s’éveille sa conscience véritable – la conscience de Kṛṣṇa –, il a la possibilité de rompre avec l’incessant recommencement de ce prétendu bonheur.

KOMENTARAS: Sąlygota siela nenuilsdama ieško materialios laimės ir tuo pačiu ji kramto tai, kas jau sukramtyta. Tačiau kartais, perkramtydama tokius džiaugsmus, ji išsivaduoja iš materijos pančių, nes bendrauja su didžiomis sielomis. Kitaip sakant, sąlygota siela visada vienaip ar kitaip tenkina jusles, tačiau kartais, kai palankaus bendravimo dėka ji supranta, kad kartoja vieną ir tą patį, ir kai nubunda tikrajai Kṛṣṇos sąmonei, iš tokios besikartojančios „laimės“ ji išsivaduoja.