TEXT 3

Texte

Tekstas

tyājyaṁ doṣa-vad ity eke
karma prāhur manīṣiṇaḥ
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyam iti cāpare

Synonyms

tyājyam: doit être abandonné; doṣa-vat: comme un mal; iti: ainsi; eke: un groupe; karma: l’action; prāhuḥ: disent; manīṣiṇaḥ: de grands penseurs; yajña: de sacrifice; dāna: de charité; tapaḥ: et de pénitence; karma: les actes; na: jamais; tyājyam: ne doivent être abandonnés; iti: ainsi; ca: et; apare: d’autres.

tyājyam — turi būti atmestas; doṣa-vat — kaip blogis; iti — šitaip; eke — vieni; karma — darbas; prāhuḥ — sako; manīṣiṇaḥ — didieji mąstytojai; yajña — aukojimo; dāna — labdaros; tapaḥ — askezės; karma — veiksmai; na — niekada; tyājyam — turi būti atmesti; iti — šitaip; ca — ir; apare — kiti.

Translation

Si certains sages affirment que toute action intéressée est mauvaise et doit être rejetée, d’autres soutiennent que les actes de sacrifice, de charité et de pénitence ne doivent jamais être délaissés.

Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

Purport

Nombre de pratiques décrites dans les Écritures védiques sont sujettes à controverse. Il est dit, par exemple, que l’on peut immoler un animal lors d’un sacrifice, quand d’aucuns soutiennent que tuer un animal est toujours un acte odieux, quelles que soient les circonstances. Les Écritures védiques recommandent, il est vrai, le sacrifice animal, mais il faut comprendre qu’en de tels sacrifices il n’y a pas véritablement mort de l’animal. Le sacrifice doit en effet lui apporter une nouvelle vie, soit une fois encore dans sa forme animale, soit directement dans une forme humaine. Il y a donc parmi les sages des opinions divergentes sur la question des sacrifices. Le Seigneur en personne va maintenant trancher entre ces divers points de vue.

KOMENTARAS: Vedų raštai aprašo įvairias veiklos rūšis, kurios dažnai yra nesantaikos objektas. Antai pasakyta, kad žudyti gyvūną aukai galima, tačiau kai kas tvirtina, kad gyvūnų žudymas visais atvejais yra smerktinas. Nors Vedų raštai pasisako už gyvūnų aukojimą, paaukotas gyvūnas nelaikomas nužudytu. Aukojama tam, kad duotume gyvūnui naują gyvenimą. Kartais paaukotas gyvūnas įgyja naują gyvūno kūną, o kartais iš karto pasiekia žmogaus gyvybės formą. Tačiau šiuo klausimu išminčių nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad gyvūnų žudymo iš viso reikia vengti, kiti tvirtina, kad atliekant kai kurias aukas tai yra leistina. Skirtingas nuomones apie aukų atnašavimą dabar paaiškins Pats Viešpats.