Skip to main content

TEXT 13

TEXT 13

Texte

Tekstas

pañcaitāni mahā-bāho
kāraṇāni nibodha me
sāṅkhye kṛtānte proktāni
siddhaye sarva-karmaṇām
pañcaitāni mahā-bāho
kāraṇāni nibodha me
sāṅkhye kṛtānte proktāni
siddhaye sarva-karmaṇām

Synonyms

Synonyms

pañca: cinq; etāni: ces; mahā-bāho: ô toi aux bras puissants; kāraṇāni: causes; nibodha: comprends seulement; me: de Moi; sāṅkhye: dans le Vedānta; kṛta-ante: dans la conclusion; proktāni: dites; siddhaye: pour la perfection; sarva: de toutes; karmaṇām: les activités.

pañca — penkios; etāni — visos šios; mahā-bāho — o tvirtaranki; kāraṇāni — priežastys; nibodha — suprask; me — iš Manęs; sāṅkhye — Vedāntoje; kṛta-ante — užbaigiant; proktāni — pasakytos; siddhaye — tobulumui; sarva — visos; karmaṇām — veiklos.

Translation

Translation

Ô Arjuna aux bras puissants, Je vais maintenant t’instruire des cinq facteurs de l’action que décrit le Vedānta.

O tvirtaranki Arjuna, pasak Vedāntos, yra penkios priežastys, kurios lemia bet kokį veiksmą. Sužinoki dabar jas iš Manęs.

Purport

Purport

On peut se demander pourquoi, si tout acte doit entraîner une conséquence, l’homme conscient de Kṛṣṇa n’a pas à jouir ou à souffrir des suites de ses actions. Pour démontrer ce point, le Seigneur Se réfère à la philosophie du Vedānta. Il enseigne qu’il y a cinq causes à tout acte et qu’on se doit de les connaître pour accomplir nos activités avec succès. Le sāṅkhya représente le tronc du savoir, et le Vedānta en est la plus haute partie. Tous les grands ācāryas – dont même Śaṅkarācārya – reconnaissent l’éminente valeur du Vedānta-sūtra. Un tel écrit mérite donc d’être consulté.

KOMENTARAS: Gali iškilti klausimas: jei bet koks veiksmas neišvengiamai sukelia atoveikį, kaip tad yra, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nei kenčia nuo savo veiklos pasekmių, nei patiria dėl jų džiaugsmą. Norėdamas tai paaiškinti, Viešpats kreipiasi į Vedāntos filosofiją. Jis sako, kad veikla turi penkias priežastis, ir norint, kad ji būtų sėkminga, šias penkias priežastis reikia žinoti. Sānkhya reiškia „žinojimo medis“, o Vedānta – jo viršūnė, tai pripažino visi svarbiausieji ācāryos, net ir Śaṅkara. Todėl atsakymo reikia kreiptis į šį autoritetingą šaltinį.

L’Âme Suprême est l’ultime autorité. Comme l’enseigne la Bhagavad-gītā, l’Âme Suprême conduit chacun à des activités spécifiques inspirées par le souvenir de ses actes passés (sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ). L’acte conscient de Kṛṣṇa accompli sous Sa direction n’entraîne aucune réaction, tant dans cette vie que dans la prochaine.

Aukščiausią valdžią turi Supersiela. „Bhagavad-gītoje“ sakoma: sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ. Supersiela paskatina mus veikti primindama kiekvienam jo ankstesnę veiklą. O veiksmai Kṛṣṇos labui, atliekami Jai nurodant iš vidaus, nesukuria jokio atoveikio nei šiame, nei pomirtiniame gyvenime.