TEXT 20

Texte

Tekstas

āsurīṁ yonim āpannā
mūḍhā janmani janmani
mām aprāpyaiva kaunteya
tato yānty adhamāṁ gatim

Synonyms

āsurīm: démoniaques; yonim: les espèces; āpannāḥ: gagnant; mūḍhāḥ: les sots; janmani janmani: naissance après naissance; mām: Moi; aprāpya: sans atteindre; eva: certes; kaunteya: ô fils de Kuntī; tataḥ: ensuite; yānti: vont; adhamām: condamnée; gatim: destination.

āsurīm — demoniškas; yonim — rūšis; āpannāḥ — gavę; mūḍhāḥ — kvailiai; janmani janmani — gimimas po gimimo; mām — Manęs; aprāpya — nepasiekdami; eva — tikrai; kaunteya — o Kuntī sūnau; tataḥ — po to; yānti — eina; adhamām — į pasmerktą; gatim — tikslą.

Translation

Ayant à renaître vie après vie au sein d’espèces démoniaques, jamais ils ne peuvent M’approcher, ô fils de Kuntī. Ils sombrent peu à peu dans les conditions d’existence les plus abominables.

Šie žmonės nuolat gimsta tarp demoniškų gyvybės rūšių atstovų, o Kuntī sūnau, todėl jie negali priartėti prie Manęs. Palengva jie ritasi žemyn į bjauriausias gyvybės formas.

Purport

Chacun sait que Dieu est infiniment miséricordieux. Toutefois, nous apprenons ici qu’Il n’accorde jamais Sa miséricorde aux êtres démoniaques. Ce verset, en effet, nous l’indique clairement: vie après vie, ils doivent renaître du sein d’êtres tout aussi démoniaques. Privés de la miséricorde du Seigneur, ils sombrent toujours plus bas et finissent par revêtir des corps de chien, de chat ou de porc. Ils n’ont pratiquement aucune chance de recevoir la miséricorde de Dieu. Du reste, les Védas indiquent eux aussi que de tels êtres se dégradent peu à peu jusqu’à devenir des chiens et des porcs. Certains objecteront qu’on ne peut pas dire que Dieu est infiniment miséricordieux envers tous s’Il refuse Sa grâce aux êtres démoniaques. Le Vedānta-sūtra répond en expliquant que le Seigneur n’a de haine pour personne. Plonger les asuras dans les formes de vie les plus basses n’est en fait qu’un autre aspect de Sa miséricorde. Il arrive parfois qu’ils soient tués par le Seigneur, et un tel acte leur est bénéfique car, comme l’enseignent les Textes védiques, quiconque est mis à mort par le Seigneur obtient la libération. L’histoire nous offre de nombreux exemples d’asuras qui virent le Seigneur Se manifester devant eux sous diverses formes pour les anéantir. Ainsi de Rāvaṇa, Kaṁsa, Hiraṇyakaśipu. Les asuras bénéficient donc également de la miséricorde de Dieu quand ils ont la chance d’être tués par Lui.

KOMENTARAS: Visiems žinoma, kad Dievas yra visų gailestingiausias, tačiau posmas nurodo, kad demonai niekada nepatiria Jo malonės. Posme aiškiai sakoma, kad demoniški žmonės gyvenimas po gyvenimo patenka į tokių pačių demonų, kaip ir jie patys, įsčias ir nepatyrę Aukščiausiojo Viešpaties malonės, ritasi vis žemiau, kol galų gale patenka į šunų, kačių ar kiaulių kūnus. Čia aiškiai pasakyta, kad tokie demonai neturės galimybių pelnyti Dievo malonę jokiame tolesnės būties etape. Vedose taip pat teigiama, kad tokie žmonės palengva nusirita iki to, kad tampa šunimis ir kiaulėmis. Galima būtų paprieštarauti: ar teisinga skelbti begalinį Dievo gailestingumą, jei jis apeina demonus. „Vedānta-sūtra“ taip atsako į šį klausimą: Aukščiausiasis Viešpats niekam nejaučia neapykantos. O tai, kad asurus, demonus, Jis siunčia į žemiausius gyvybės lygius, parodo Jo gailestingumą kitu požiūriu. Kartais Aukščiausiasis Viešpats Pats nužudo kokį nors asurą, tačiau asurui tai išeina tik į naudą, nes, kaip tvirtina Vedų raštai, tasai, kurį užmuša Aukščiausiasis Viešpats, gauna išsivadavimą. Istorija žino nemaža atvejų, kai asurams – Rāvaṇai, Kaṁsai, Hiraṇyakaśipu – Viešpats apsireiškė įvairiomis inkarnacijomis vien tik tam, kad juos užmuštų. Taigi gailestingumą Viešpats parodo ir asurams, jei jiems nusišypso laimė žūti nuo Jo rankos.