Skip to main content

TEXT 17

TEXT 17

Texte

Tekstas

ātma-sambhāvitāḥ stabdhā
dhana-māna-madānvitāḥ
yajante nāma-yajñais te
dambhenāvidhi-pūrvakam
ātma-sambhāvitāḥ stabdhā
dhana-māna-madānvitāḥ
yajante nāma-yajñais te
dambhenāvidhi-pūrvakam

Synonyms

Synonyms

ātma-sambhāvitāḥ: imbus d’eux-mêmes; stabdhāḥ: impudents; dhana-māna: de la richesse et de la prétention; mada: dans l’illusion; anvitāḥ: absorbés; yajante: ils accomplissent des sacrifices; nāma: de nom seulement; yajñaiḥ: avec les sacrifices; te: ils; dambhena: par orgueil; avidhi-pūrvakam: sans suivre aucune règle.

ātma-sambhāvitāḥ — patenkinti savimi; stabdhāḥ — įžūlūs; dhana-māna — turtų ir netikro prestižo; mada — iliuzijoje; anvitāḥ — panirę; yajante — atnašauja; nāma — vien dėl vardo; yajñaiḥ — aukas; te — jie; dambhena — iš puikybės; avidhi-pūrvakam — nesilaikydami taisyklių.

Translation

Translation

Imbus d’eux-mêmes, toujours impudents, égarés par la richesse et la prétention, ils accomplissent parfois des sacrifices dont ils s’enorgueillissent. Mais comme ils ne suivent ni principe ni règle, ceux-ci n’ont de sacrifice que le nom.

Patenkinti savimi begėdžiai, apgauti turtų ir netikro prestižo, jie kartais iš puikybės vien dėl akių aukoja aukas, nesilaikydami jokių taisyklių.

Purport

Purport

Les hommes démoniaques accomplissent parfois quelque pseudo-rite religieux ou sacrificiel. Ils pensent qu’ils sont le centre de tout et ne se soucient nullement des autorités en la matière ou des Écritures. Et c’est parce qu’ils rejettent toute autorité qu’on les dit impudents. Telle est l’illusion qu’engendrent l’accumulation des richesses et la prétention.

Ils jouent parfois le rôle de prédicateurs et égarent les foules, qui les prennent pour des réformateurs religieux ou des incarnations divines. Ils font des sacrifices par ostentation, rendent un culte aux devas, ou fabriquent leur propre Dieu. Les masses les proclament Dieu et les adorent, et les sots les tiennent pour avancés dans les principes religieux et le savoir spirituel. Ils endossent l’habit de l’ordre du renoncement pour se livrer à toutes sortes d’inepties. Ils ne tiennent pas compte des restrictions auxquelles se soumet le véritable sannyāsī, celui qui a renoncé au monde. Ils croient que chacun peut inventer sa propre voie puisqu’il n’existe pas, selon eux, de voie établie. Dans ce verset, les mots avidhi-pūrvakam soulignent tout particulièrement le fait que ces hommes rejettent toute règle et toute discipline. Un tel comportement relève toujours de l’ignorance et de l’illusion.

KOMENTARAS: Laikydami save pasaulio centru ir nepaisydami jokių autoritetų bei šventraščių, demoniški žmonės kartais atlieka vadinamąsias religines arba aukojimo apeigas. Nepripažindami jokių autoritetų, jie elgiasi labai iššaukiančiai. Dėl to kalta iliuzija, kurią gimdo turtų kaupimas ir netikras prestižas. Kartais tokie demonai imasi pamokslautojų vaidmens, klaidina žmones ir pagarsėja kaip religijos reformatoriai arba kaip Dievo inkarnacijos. Jie dėl akių atnašauja aukas arba garbina pusdievius, ar net išgalvoja savo pačių Dievą. Minia paskelbia tokį apsišaukėlį Dievu ir ima jį garbinti. Kvailiai jį laiko labai religingu ir dideliu dvasinio mokslo žinovu. O jis, apsirengęs rūbais, kuriais rengiasi davusieji atsižadėjimo įžadus, krečia visokiausias kvailystes. Tikrasis atsižadėjimas reikalauja laikytis daugybės apribojimų, tačiau demonai nė nemano jų laikytis. Jie galvoja, kad žmogus gali eiti bet kokiu savo paties išgalvotu keliu, ir kad bendro, visiems nustatyto kelio nėra. Šiame posme ypač pabrėžiamas žodis avidhi-pūrvakam, reiškiantis taisyklių ignoravimą. Tokios yra neišvengiamos neišmanymo ir iliuzijos pasekmės.