TEXTS 11-12

Texte

Tekstas

cintām aparimeyāṁ ca
pralayāntām upāśritāḥ
kāmopabhoga-paramā
etāvad iti niścitāḥ

āśā-pāśa-śatair baddhāḥ
kāma-krodha-parāyaṇāḥ
īhante kāma-bhogārtham
anyāyenārtha-sañcayān

Synonyms

cintām: des peurs et des angoisses; aparimeyām: incommensurables; ca: et; pralayāntām: jusqu’au moment de la mort; upāśritāḥ: ayant pris refuge en; kāma-upabhoga: le plaisir des sens; paramāḥ: le but le plus haut de l’existence; etāvat: ainsi; iti: de ceci; niścitāḥ: ayant acquis la certitude; āśā-pāśa: de chaînes dans les rets de l’espoir; śataiḥ: par des centaines; baddhāḥ: étant liés; kāma: de la concupiscence; krodha: de la colère; parāyaṇāḥ: toujours situés dans la mentalité; īhante: ils désirent; kāma: la concupiscence; bhoga: du plaisir des sens; artham: dans le but; anyāyena: illégalement; artha: de la fortune; sañcayān: l’accumulation.

cintām — baimės ir rūpesčių; aparimeyām — begalinių; ca — ir; pralaya- antām — iki pat mirties; upāśritāḥ — radę prieglobstį; kāma-upabhoga — jusliniai malonumai; paramāḥ — aukščiausias gyvenimo tikslas; etāvat — tiek; iti — tuo; niścitāḥ — įsitikinę; āśā-pāśa — vilties virvių; śataiḥ — šimtų; baddhāḥ — supančioti; kāma — geismo; krodha — ir pykčio; parāyaṇāḥ — kurių mintys visada užvaldytos; īhante — jie siekia; kāma — geismo; bhoga — juslinių malonumų; artham — vardan; anyāyena — neteisėto; artha — turtų; sañcayān — kaupimo.

Translation

Ils croient que combler ses sens est un impératif majeur pour l’homme. Aussi sont-ils, leur vie durant, plongés dans d’incommensurables angoisses. Captifs de milliers de désirs qui s’enchevêtrent, s’absorbant dans des pensées de concupiscence et de colère, ils s’enrichissent illégalement pour satisfaire leurs sens.

Jie įsitikinę, kad tenkinti jusles – pirmiausias žmonių civilizacijos poreikis, todėl iki pat gyvenimo pabaigos juos persekioja begaliniai rūpesčiai. Šimtų tūkstančių troškimų supančioti, apimti geismo bei pykčio, jie neleistinais būdais kaupia pinigus jusliniams malonumams.

Purport

Le plaisir des sens est pour l’être démoniaque le but ultime de la vie, et il s’accroche à cette idée jusqu’à la mort. Il ne croit ni en la vie après la mort, ni en le fait que l’âme doive revêtir différents genres de corps déterminés par son karma – ses actions en ce monde. Ses projets pour l’avenir, qu’il élabore jour après jour sans se lasser, n’aboutissent jamais. Nous avons nous-même connu un tel homme qui, à l’instant même de mourir, demanda à son médecin de prolonger sa vie de quatre années pour qu’il puisse achever la réalisation de ses projets. Cet insensé ignorait, comme ses semblables, qu’un médecin n’a pas le pouvoir de prolonger la vie, fût-ce d’un seul instant. Quand vient l’heure de la mort, nos désirs n’entrent pas en considération. Les lois de la nature ne nous accordent pas une seconde de plus que le temps qui nous était initialement imparti.

KOMENTARAS: Demonai mano, kad juslių tenkinimas yra aukščiausias gyvenimo tikslas, ir šį įsitikinimą jie išsaugo iki pat mirties. Demonai netiki nei pomirtiniu gyvenimu, nei tuo, kad žmogus pagal karmą, t.y. veiklą šiame pasaulyje, įgauna įvairius kūnus. Jie nenuilsdami kuria vis naujus gyvenimo planus, kurių niekada taip ir neįgyvendina. Mes asmeniškai pažinojome demoniškos mąstysenos žmogų, kuris net mirties patale meldė gydytoją jo gyvenimą pratęsti dar ketveriems metams, kad baigtų įgyvendinti tai, ką buvo sumanęs. Kvailiai nesupranta, kad gydytojas negali net akimirksniui pratęsti gyvenimo. Kai ateina laikas, žmogaus norų nepaisoma. Gamtos dėsniai neleidžia gyventi nė sekundės ilgiau, negu skirta.

L’homme démoniaque, qui ne croit pas en Dieu, ou en l’Âme Suprême qui vit en lui, s’adonne à toutes sortes d’actes répréhensibles dans le seul but de jouir de ses sens. Il ne sait pas que dans son cœur Se trouve un témoin: l’Âme Suprême, qui l’observe dans tous ses actes. Comme l’enseignent les Upaniṣads, deux oiseaux sont perchés sur un arbre: pendant que l’un, actif, jouit ou souffre des fruits de l’arbre, l’autre l’observe. Mais comme l’être de nature démoniaque n’a aucune connaissance des Écrits védiques et n’a aucune foi, il se sent libre d’agir à sa guise pour satisfaire ses sens, quelles qu’en soient les conséquences.

Demoniškas žmogus, netikintis nei Dievą, nei širdyje glūdinčią Supersielą, atlieka įvairiausius nuodėmingus darbus vien dėl juslinių malonumų. Jis nežino, kad jo širdyje yra liudininkas. Individualios sielos veiklą stebi Supersiela. Upaniṣadose teigiama, kad viename medyje tupi du paukščiai: vienas jų veikia – ragauja tai saldžius, tai karčius šio medžio vaisius, o kitas stebi. Tačiau demoniškos prigimties žmogus yra nesusipažinęs su Vedų raštais ir neturi jokio tikėjimo, todėl mano, jog juslėms patenkinti galįs daryti ką tik užsigeidžia, nepaisydamas jokių pasekmių.