TEXT 10

Texte

Tekstas

kāmam āśritya duṣpūraṁ
dambha-māna-madānvitāḥ
mohād gṛhītvāsad-grāhān
pravartante ’śuci-vratāḥ

Synonyms

kāmam: concupiscence; āśritya: prenant refuge en; duṣpūram: l’insatiable; dambha: de l’orgueil; māna: et de la vanité; mada-anvitāḥ: plongés dans l’infatuation; mohāt: par l’illusion; gṛhītvā: prenant; asat: impermanentes; grāhān: les choses; pravartante: ils prospèrent; aśuci: à ce qui est malsain; vratāḥ: voués.

kāmam — geisme; āśritya — rasdami prieglobstį; duṣpūram — nepasotinamame; dambha — išdidumo; māna — netikro prestižo; mada-anvitāḥ — ir tuštybės apimti; mohāt — dėl iliuzijos; gṛhītvā — imdami; asat — laikinus; grāhān — dalykus; pravartante — jie klesti; aśuci — nešvarai; vratāḥ — davę įžadus.

Translation

Prenant refuge dans l’insatiable concupiscence, pleins d’orgueil et de vanité, les êtres démoniaques sont la proie de l’illusion. Fascinés par l’impermanent, ils s’adonnent invariablement à des actes malsains.

Atradusius paguodą nepasotinamame geisme, apimtus tuštybės bei netikro prestižo, demoniškus žmones užvaldė iliuzija, todėl jie visuomet susigundo nešvariais darbais, susižavi tuo, kas laikina.

Purport

Ce verset décrit l’état d’esprit des êtres démoniaques. Jamais leur convoitise ne connaît d’apaisement. Au contraire, ils multiplient sans fin leurs désirs insatiables de jouissance matérielle. Bien qu’ils n’en retirent qu’une perpétuelle angoisse ils n’ont de cesse, sous l’emprise de l’illusion, de rechercher les choses temporaires. Privés de connaissance, ils n’ont pas même conscience d’aller dans la mauvaise direction. Ils ne s’absorbent que dans ce qui est impermanent, et en conséquence, créent leur propre Dieu, et composent leurs propres hymnes qu’ils chantent à sa louange. Ainsi, deux choses les fascinent toujours plus: le plaisir sexuel et l’accumulation des richesses matérielles.

Les mots aśuci-vratāḥ (vœux malsains) méritent qu’on s’y attarde. Car ces hommes démoniaques n’éprouvent d’attrait que pour le vin, les femmes, le jeu et la consommation de chair animale. Telles sont leurs habitudes malsaines (aśucis). Parce qu’ils sont orgueilleux et prétentieux, ils fabriquent de toutes pièces des principes religieux que n’approuvent en rien les Écrits védiques. Bien qu’ils soient abominables, la société les pare artificiellement d’une renommée trompeuse. Et bien qu’ils glissent tous vers l’enfer, ils se considèrent très avancés.

KOMENTARAS: Posmas kalba apie demonų mąstyseną. Demonų aistra nepasotinama. Nepasotinamas jų troškimas patirti materialius malonumus nuolatos didėja. Nors besivaikant laikinų dalykų juos visad persekioja rūpesčiai, iliuzijos užvaldyti jie vėl daro savo. Jie neturi žinių ir nepajėgia suprasti, kad eina klaidingu keliu. Vaikydamiesi to, kas laikina, demoniški žmonės susikuria savo Dievą, savo himnus ir savaip juos gieda. Tas vaikymasis pasibaigia tuo, kad juos vis labiau ima traukti du dalykai: lytiniai džiaugsmai ir materialių turtų kaupimas. Šiuo atveju labai reikšmingi posmo žodžiai aśuci-vratāḥ – „nešvarūs įžadai“. Demonus traukia tik vynas, moterys, azartiniai lošimai ir mėsa – tokie jų nešvarūs įpročiai, aśuci. Skatinami išdidumo ir netikro prestižo, jie sukuria savus religijos principus, kurie prasilenkia su Vedų priesakais. Nors demonai yra patys žemiausi žmonės visame pasaulyje, pasaulis dirbtinai sukuria jiems visai nepelnytą šlovę. Demonai tiesiausiu keliu eina į pragarą, tačiau jie įsitikinę, jog yra labai pažangūs.