TEXT 20

Texte

Tekstas

iti guhya-tamaṁ śāstram
idam uktaṁ mayānagha
etad buddhvā buddhimān syāt
kṛta-kṛtyaś ca bhārata

Synonyms

iti: ainsi; guhyatamam: la plus confidentielle; śāstram: Écriture révélée; idam: cela; uktam: révélé; mayā: par Moi; anagha: ô toi qui es sans péché; etat: cela; buddhvā: comprenant; buddhimān: intelligent; syāt: on devient; kṛta-kṛtyaḥ: le plus parfait dans ses efforts; ca: et; bhārata: ô descendant de Bharata.

iti — taip; guhya-tamam — slaptingiausias; śāstram — apreikštasis šventraštis; idam — šis; uktam — atvertas; mayā — Mano; anagha — o nesusitepęs nuodėme; etat — tą; buddhvā — suprasdamas; buddhi-mān — protingu; syāt — žmogus tampa; kṛta-kṛtyaḥ — tuo, kurio pastangas vainikuoja sėkmė; ca — ir; bhārata — o Bharatos sūnau.

Translation

Ce que Je te révèle maintenant, ô toi qui es sans péché, est le message le plus confidentiel des Écritures védiques. Qui le comprend devient sage, ô descendant de Bharata, et voit ses efforts aboutir à la perfection.

O nesusitepęs nuodėme, tos tiesos – slaptingiausioji Vedų raštų dalis, ir Aš atvėriau jas tau. Kas jas suvoks – taps išmintingas, ir jo pastangas apvainikuos tobulumas.

Purport

Le Seigneur explique ici avec clarté que ce savoir est l’essence de toutes les Écritures révélées. II faut donc le comprendre tel que le Seigneur Suprême le transmet, car c’est comme ça que l’être développera son intelligence et s’établira parfaitement dans le savoir absolu. En d’autres mots, si l’on comprend cette philosophie qui traite de Dieu, la Personne Suprême, si l’on se dédie à Son service transcendantal, on pourra se laver de la contamination des modes d’influence de la nature matérielle. Comme le service de dévotion permet d’obtenir la connaissance spirituelle, aucune souillure matérielle ne saurait subsister là où on le pratique. Le service dévotionnel et le Seigneur, parce que tous deux spirituels, sont une seule et même chose. Le service dévotionnel relève en effet de l’énergie interne du Seigneur. On dit du Seigneur qu’Il est le soleil, et que les ténèbres sont l’ignorance. Là où est le soleil, il n’y a pas d’obscurité. Et là où le service divin est présent, dirigé de façon appropriée par un maître spirituel authentique, il ne saurait être question d’ignorance.

KOMENTARAS: Posme Viešpats aiškiai sako, kad atskleistos tiesos – tai visų apreikštųjų raštų esmė. Jas reikia suprasti taip, kaip perteikė Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taip žmogus taps išmintingas ir tobulas transcendentinio žinojimo srities žinovas. Kitaip sakant, kiekvienas, kuris suvokė šią Aukščiausiojo Dievo Asmens filosofiją ir transcendentaliai Jam tarnauja, nusiplauna visas materialios gamtos guṇų nešvarybes. Pasiaukojimo tarnystė – tai dvasinio pažinimo procesas. Kai atliekama pasiaukojimo tarnystė, nelieka materijos nešvarybių. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui ir Pats Viešpats – tai viena ir tas pat, nes jų prigimtis dvasinė. Pasiaukojimo tarnystė vyksta vidinės Aukščiausiojo Viešpaties energijos lygiu. Sakoma, kad Viešpats – saulė, o neišmanymas – tamsa. Ten, kur šviečia saulė, nėra tamsos. Todėl, kai pasiaukojimo tarnystė atliekama tinkamai vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui – apie neišmanymą negali būti ir kalbos.

Chacun se doit d’adopter la conscience de Kṛṣṇa, de prendre part au service de dévotion, car c’est comme ça que l’on devient intelligent et pur. À moins de comprendre Kṛṣṇa et d’adopter le service dévotionnel, on ne pourra jamais prétendre jouir d’une parfaite intelligence, quand bien même on passerait pour très intelligent aux yeux du commun des mortels.

Žmogus, norėdamas būti protingas ir tyras, turi įsijungti į Kṛṣṇos sąmonę ir atsidėti pasiaukojimo tarnystei. Kol jis nepasieks tokio Kṛṣṇos suvokimo lygmens ir neatsidės pasiaukojimo tarnystei, kad ir koks jis būtų protingas eilinio žmogaus vertinimu, jis vis dėl to nėra iki galo protingas.

Le mot anagha, « ô toi qui es sans péché », par lequel Kṛṣṇa S’adresse ici à Arjuna est particulièrement intéressant. Il indique qu’il est très difficile de comprendre Kṛṣṇa tant que l’on n’est pas délivré de toutes les suites de ses péchés. Pour comprendre Dieu, il faut d’abord se purifier, éliminer toute souillure, tout acte coupable. Or la puissance et la pureté du service de dévotion sont telles qu’on peut s’affranchir de tout péché simplement en le pratiquant.

Žodis anagha, kuriuo šiame posme kreiptasi į Arjuną, labai reikšmingas. Anagha, „o nesusitepęs nuodėme“, reiškia, kad kol neišsivaduojama iš atoveikio už visas nuodėmes, labai sunku suvokti Kṛṣṇą. Reikia apsivalyti nuo visų nešvarybių ir nutraukti bet kokią nuodėmingą veiklą, tik tada galima pažinti Viešpatį. Tačiau pasiaukojimo tarnystė tokia tyra ir galinga, kad ėmus ją praktikuoti savaime pasiekiamas toks lygis, kai jau nebenusidedama.

Dans le cadre du service de dévotion que l’on accomplit en compagnie de purs dévots pleinement absorbés dans la conscience de Kṛṣṇa, certains éléments doivent être surmontés, en particulier nos faiblesses de cœur. La première cause de chute réside dans le désir que nous avons de dominer la nature matérielle. Il incite à délaisser le service transcendantal du Seigneur. Et lorsque cette tendance à dominer la nature matérielle s’accroît, alors se manifeste la seconde faiblesse: l’attachement à la matière et à sa possession. Tous les problèmes de l’existence matérielle ont pour origine ces faiblesses de cœur. Les cinq premiers versets du chapitre expliquent comment s’en affranchir, et les autres versets, du sixième au vingtième, traitent du puruṣottama-yoga.

Pasiaukojamai tarnaujant ir bendraujant su tyrais bhaktais, kurie pasiekė tvarią Kṛṣṇos sąmonę, turime pasistengti atsikratyti kai kurių savybių. Visų svarbiausia nugalėti dvasios silpnumą. Pirmojo gyvosios esybės nuopuolio priežastis – noras viešpatauti materialioje gamtoje. Įsigeidę viešpatauti materialioje gamtoje, apleidžiame transcendentinę meilės tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui. Kitas dvasios silpnumo požymis yra tai, kad stiprėjant polinkiui viešpatauti materialioje gamtoje, stipriau prisirišame prie materijos ir materialios nuosavybės. Šis dvasios silpnumas ir yra materialios būties problemų priežastis. Pirmieji penki šio skyriaus posmai aprašo, kaip to silpnumo atsikratoma, o kiti, nuo šešto iki paskutinio, aptaria puruṣottama-yogą.

Ainsi s’achèvent les teneurs et portées de Bhaktivedanta sur le quinzième chapitre de la Śrīmad Bhagavad-gītā traitant du puruṣottama-yoga, le yoga de la Personne Suprême.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti penkioliktąjį „Śrīmad Bhagavad- gītos“ skyrių, pavadintą „Puruṣottama-yoga, Aukščiausiojo Asmens yoga“.