TEXT 32

Texte

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
kālo ’smi loka-kṣaya-kṛt pravṛddho
lokān samāhartum iha pravṛttaḥ
ṛte ’pi tvāṁ na bhaviṣyanti sarve
ye ’vasthitāḥ praty-anīkeṣu yodhāḥ

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca: Dieu, la Personne Suprême, dit; kālaḥ: le temps; asmi: Je suis; loka: des mondes; kṣaya-kṛt: le destructeur; pravṛddhaḥ: grand; lokān: tous les gens; samāhartum: à détruire; iha: en ce monde; pravṛttaḥ: occupé; ṛte: excepté; api: même; tvām: vous; na: jamais; bhaviṣyanti: seront; sarve: tous; ye: qui; avasthitāḥ: situés; prati-anīkeṣua: dans les camps opposés; yodhāḥ: les soldats.

śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; kālaḥ — laikas; asmi — Aš esu; loka — pasaulių; kṣaya-kṛt — griovėjas; pravṛddhaḥ — didysis; lokān — visus žmones; samāhartum — sunaikinti; iha — šiame pasaulyje; pravṛttaḥ — užsiėmęs; ṛte — išskyrus; api — net; tvām — tave; na — ne; bhaviṣyanti — bus; sarve — visi; ye — kurie; avasthitāḥ — yra; prati-anīkeṣu — priešingose pusėse; yodhāḥ — kariai.

Translation

Dieu, la Personne Suprême, dit: Je suis le temps, grand destructeur des mondes, venu engloutir tous les hommes. Vous exceptés [les Pāṇḍavas], tous les guerriers des deux camps périront.

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones. Išskyrus jus [Pāṇḍavus], visi kariai iš abiejų pusių žus.

Purport

Bien qu’Arjuna sache que Kṛṣṇa, son ami, est Dieu, la Personne Suprême, il est pour le moins dérouté par les diverses formes qu’Il manifeste devant lui. C’est pourquoi il souhaiterait connaître les véritables intentions de cette puissance dévastatrice. Les Védas enseignent que la Vérité Absolue finit par tout détruire, même les brāhmaṇas. La Kaṭha Upaniṣad (1.2.25) dit:

KOMENTARAS: Nors Arjuna ir žinojo, kad Kṛṣṇa – jo draugas ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo, jį suglumino Kṛṣṇos atskleistų pavidalų įvairovė, ir todėl jis klausia, kokia tikroji griaunančios Jo jėgos paskirtis. Vedose rašoma, kad Aukščiausioji Tiesa sunaikina viską, netgi brahmanus. „Kaṭha Upaniṣadoje“ (1.2.25) tvirtinama:

yasya brahma ca kṣatraṁ ca
ubhe bhavata odanaḥ
mṛtyur yasyopasecanaṁ
ka itthā veda yatra saḥ

Les brāhmaṇas, les kṣatriyas, tous les êtres finissent un jour par être anéantis par le Suprême. Le Seigneur, sous la forme du temps qui engloutit tout, ressemble à un ogre insatiable. C’est donc sous cet aspect qu’Il Se présente ici. À l’exception de quelques combattants du camp des Pāṇḍavas, tous les guerriers présents sur le champ de bataille seront dévorés par Lui.

Arjuna n’est pas favorable au combat, car il lui semble qu’en l’évitant, on évitera du même coup toutes sortes de frustrations. Mais le Seigneur lui fait comprendre que même s’il refuse de combattre, tous ces guerriers périront, car tel est Son dessein. Quand bien même Arjuna déciderait de ne pas combattre, ils mourraient par quelque autre voie. Tous, en vérité, sont déjà morts, car rien ne peut arrêter la mort. Le temps est synonyme de destruction, et, conformément à la volonté du Seigneur, toute manifestation en ce monde est vouée à l’anéantissement. Les lois de la nature sont ainsi.

Galų gale visus brahmanus, kṣatriyus bei visa, kas gyva, tarsi maistą praryja Aukščiausiasis. Šis Aukščiausiojo Viešpaties pavidalas – tarsi visa ryjantis milžinas. Šiame epizode Kṛṣṇa pasirodo visa naikinančio laiko pavidalu. Visi dalyvavusieji tame mūšyje bus Jo sunaikinti, išgyvens tik Pāṇḍavai.

Arjuna nenorėjo kautis ir manė, kad geriau pasitraukti iš mūšio lauko – tada neteks ir nusivilti. Atsakydamas į tai, Viešpats paaiškina, kad jei Arjuna ir atsisakys kovos, vis tiek visi mūšio dalyviai žus, nes taip Jo sumanyta. Jei Arjuna nesikaus, jie žus kitokiomis aplinkybėmis. Mirtis neišvengiama, net jei jis ir nekovos. Iš tikrųjų jie jau mirę. Laikas – griovėjas, ir, Aukščiausiojo valia, visa, kas išreikšta, turi būti sunaikinta. Toks gamtos dėsnis.