Skip to main content

TEXT 27

TEXT 27

Texte

Tekstas

uccaiḥśravasam aśvānāṁ
viddhi mām amṛtodbhavam
airāvataṁ gajendrāṇāṁ
narāṇāṁ ca narādhipam
uccaiḥśravasam aśvānāṁ
viddhi mām amṛtodbhavam
airāvataṁ gajendrāṇāṁ
narāṇāṁ ca narādhipam

Synonyms

Synonyms

uccaiḥśravasam: Uccaiḥśravā; aśvānām: parmi les chevaux; viddhi: sache; mām: Moi; amṛta-udbhavam: issu du barattage de l’océan; airāvatam: Airāvata; gaja-indrāṇām: des nobles éléphants; narāṇām: parmi les humains; ca: et; nara-adhipam: le roi.

uccaiḥśravasam — kaip Uccaiḥśravą; aśvānām — iš žirgų; viddhi — žinoki; mām — Mane; amṛta-udbhavam — gimusį plakant vandenyną; airāvatam — kaip Airāvatą; gaja-indrāṇām — iš kilmingųjų dramblių; narāṇām — iš žmonių; ca — ir; nara-adhipam — kaip karalių.

Translation

Translation

Apprends que des chevaux, Je suis Uccaiḥśravā, né du barattage de l’océan de nectar. D’entre les nobles éléphants, Je suis Airāvata, et parmi les hommes, le monarque.

Žinok, kad iš žirgų Aš esu Uccaiḥśravā, kuris išniro iš vandenyno, kai tas buvo plakamas, siekiant gauti nektarą. Iš kilmingųjų dramblių Aš – Airāvata, o iš žmonių Aš – karalius.

Purport

Purport

Les devas (dévots du Seigneur) et les asuras (êtres démoniaques) entreprirent un jour de baratter la mer. Ils obtinrent et du nectar et du poison. Après que Śiva eut bu le poison, du nectar sortirent de merveilleuses créatures dont le cheval Uccaiḥśravā et l’éléphant Airāvata. Parce qu’ils sont nés du nectar, ces deux animaux ont une importance particulière et représentent Kṛṣṇa.

KOMENTARAS: Kartą dievotieji pusdieviai ir demonai (asurai) plakė vandenyną. Plakamas vandenynas išskyrė nuodus bei nektarą, ir Viešpats Śiva tuos nuodus išgėrė. Iš nektaro išniro daugybė visokių esybių, tarp jų – ir žirgas vardu Uccaiḥśravā. Iš nektaro gimė dar vienas gyvūnas, dramblys Airāvata. Abu šie gyvūnai išniro iš nektaro, tuo jie ypatingi ir todėl atstovauja Kṛṣṇai.

Parce qu’il est choisi pour ses saintes qualités, qu’il soutient son royaume comme Kṛṣṇa soutient l’univers, le monarque est, parmi les hommes, le représentant de Dieu, à l’exemple de Mahārāja Yudhiṣṭhira, de Mahārāja Parīkṣit et du Seigneur Rāmacandra qui furent tous trois des rois de la plus haute vertu, toujours soucieux du bien-être de leurs sujets. Les Textes védiques dépeignent le roi comme le représentant de Dieu. En cet âge, cependant, la monarchie s’est dégradée pour n’avoir su préserver les principes religieux, jusqu’à être finalement abolie. Les Écritures nous montrent toutefois que, jadis, les gens vivaient plus heureux, sous la tutelle de rois justes et vertueux.

Tarp žmonių Kṛṣṇai atstovauja karalius. Kaip Kṛṣṇa palaiko visatą, taip ir karalius, kuris skiriamas atsižvelgiant į jo dieviškas savybes, palaiko savo karalystę. Karaliai Mahārāja Yudhiṣṭhira, Mahārāja Parīkṣitas ir Viešpats Rāma – teisiausi iš teisiausiųjų, jie nuolat rūpinosi savo pavaldinių gerove. Vedų raštuose karalius yra laikomas Dievo atstovu. Tačiau šiais laikais religiniai principai išsigimė, o monarchija smuko ir sunyko visiškai. Tačiau akivaizdu, kad anksčiau žmonės buvo laimingesni, nes juos valdė teisieji karaliai.