Kaheksateistkümnes mantra

Aštuoniolikta mantra

Tekst

Tekstas

agne naya supathā rāye asmān
viśvāni deva vayunāni vidvān
yuyodhy asmaj juhurāṇam eno
bhūyiṣṭhāṁ te nama-uktiṁ vidhema

Synonyms

agne — O, mu Jumal, kõikvõimas nagu tuli; naya — palun juhi; supathā — õigele teele; rāye — Sinuni jõudmiseks; asmān — meid; viśvāni — kõiki; deva — O, mu Jumal; vayunāni — tegevused; vidvān — teadja; yuyodhi — lahkelt eemaldada; asmat — meilt; juhurāṇam — teelt kõik takistused; enaḥ — kõik eksimused; bhūyiṣṭhām — palju võimsamad; te — Sinule; namaḥ uktim — austusavaldused; vidhema — ma teen.

agne — o Viešpatie, galingas kaip ugnis; naya — vesk; supatha — teisingu keliu; raye — kad ateitume pas Tave; asmān — mus; viśvāni — visus; deva — o Viešpatie; vayunāni — veiksmus; vidvān — pažįstantis subjekte; yuyodhi — malonėk pašalinti; asmat — mūsų; juhurāṇam — visas kliūtis kelyje; enaḥ — visas ydas; bhūyiṣṭhām — gausias; te — Tau; namaḥ-uktim — nuolankumo kupinus žodžius; vidhema — aš sakau.

Translation

O, mu Jumal, kõikvõimas nagu tuli, nüüd pöördun Sinu poole kõigi austusavaldustega ja langen Su jalgade ette maha, oo mu Jumal, palun Sind, vii mind õigele teele, et võiksin jõuda Sinuni. Ja nii nagu Sa tead kõike, mida ma tegin minevikus, vabasta mind palun armulikult minu möödunud eksimuste tagajärgedest, et ei jääks takistusi minu teel Sinuni.

O Viešpatie, galingas kaip ugnis, visagali. Su didžiausia pagarba puolu Tau po kojų. O Viešpatie, veski mane teisingu keliu, kad ateičiau pas Tave. Kadangi Tu žinai viską, ką esu padaręs praeityje, išvaduoki mane nuo praeities nuodėmių pasekmių – tenebus man kliūčių tobulėti.

Purport

See alistumise protsess ja Jumalalt põhjuseta armu palumine viib pühendunut edasi Täieliku eneseteostuse teel. Jumala poole pöördutakse nagu tule poole, sest Ta võib muuta kõik tuhaks, kaasaarvatud alistunud hinge patud. Nagu on kirjeldatud eelmises mantras on Absoluudi tõeline ja lõplik aspekt Jumala Isiksus. Tema brahmajyoti ebaisikuline väljendus on Jumala nägu kattev sära. Viljakas tegevus, ehk karma-kāṇḍa tee eneseteostusel, on püüdluste madalaim aste. Niipea, kui taoline tegevus kaldub kasvõi veidi kõrvale Vedade reguleerivatest põhimõtetest, muutuvad need teod vikarmaks, ehk tegutseja huvide vastasteks tegudeks. Taoline vikarma on illusioonide kütkeis olevate elusolendite meelelise rahuldamise otsimine ning seetõttu on nad takistuseks eneseteostuse teel.

Atsiduodamas Viešpačiui ir melsdamas Jo nepriežastinės malonės, bhaktas gali eiti į priekį savęs pažinimo keliu. Šioje mantroje į Viešpatį kreipiamasi kaip į ugnį, nes Jis gali pelenais paversti viską, taip pat ir Jam atsidavusios sielos nuodėmes. Ankstesnėse mantrose jau buvo kalbėta, kad Dievo Asmuo yra tikrasis ir aukščiausias Absoliuto aspektas. O Jo beasmenio brahmajyoti aspektas – tai akinančios šviesos skraistė, gaubianti Jo veidą. Karminė veikla, arba karma-kāṇḍa, – tai žemiausia savęs pažinimo forma. Kai karminė veikla nors truputį nukrypsta nuo Vedų nustatytų reguliatyviųjų principų, ji virsta vikarma – veikla, priešinga paties veikiančiojo interesams. Iliuzijos suklaidinta gyvoji esybė atlieka tokią veiklą dėl jausminių malonumų, ir jos veiksmai tampa kliūtimi savęs pažinimo kelyje.

Eneseteostus on võimalik inimese elus, kuid pole võimalik teistes eluvormides. On olemas 8 400 000 liiki ehk eluvormi, millest eluvorm inimesena, brāhmaṇliku kultuuri omadustega, omab ainukesena võimalust omandada transtsendentaalset teadmist. Brāhmaṇlik kultuur tähendab tõearmastust, meelte kontrolli, kannatlikust, lihtsust, täit teadmust, täielikku usku Jumalasse, ning mitte kõrge päritolu üle uhkuse tundmist. Brāhmaṇi pojal on võimalus brāhmaṇiks saada, just nii nagu suure mehe pojal on võimalus suureks meheks saada. Kuid taoline sünniõigus pole kõik, sest inimesel tuleb endal omandada brāhmaṇlikud omadused. Niipea, kui too inimene tunneb uhkust brāhmaṇi pojana sündimisest ja loobub tõelise brāhmaṇi omaduste omandamisest, madaldub ta ning kaldub eneseteostuse teest kõrvale ja tema elu missioon inimesena on kaotatud.

Pažinti save tegalima turint žmogaus, o ne kitokią gyvybės formą. Yra net 8 400 000 rūšių arba gyvybės formų, iš kurių tik žmogus, išauklėtas pagal brahmaniškosios kultūros normas, turi galimybę pažinti Transcendenciją. Brahmaniškoji kultūra – tai visų pirma teisingumas, jausmų valdymas, savitramda, paprastumas, geras išmanymas ir visiškas tikėjimas Dievu. Tai neturi nieko bendra su didžiavimusi savo aukšta kilme. Kaip vaikas, gimęs gydytojo šeimoje, turi geresnes galimybes tapti gydytoju, taip ir vaikas, gimęs brāhmaṇo šeimoje, turi geresnes galimybes tapti brāhmaṇu. Tačiau toks aukštos kilmės pranašumas dar ne viskas – būtina pačiam išsiugdyti brāhmaṇo ypatybes. Kai tik brāhmaṇo sūnus ima didžiuotis savo kilme ir neigti būtinumą ugdyti brāhmaṇo ypatybes, jis bemat degraduoja ir išklysta iš savęs pažinimo kelio, o misija, kuri gulė ant jo pečių, jam gimus žmogumi, lieka neįgyvendinta.

"Bhagavad-gītās" (6.41-42) kinnitab Jumal meile, et yogī-bhraṣṭad, ehk eneseteostuse teelt langenud hing saab võimaluse oma vigade parandamiseks sündides hea brāhmani või rikka kaupmehe pojana. See on parim võimalus eneseteostuseks, kui saadakse rikka mehe või hea brāhmaṇi pojaks Ja kui illusioonide kütkeis olles kasutab inimene antud võimalust valesti, siis on tulemuseks see, et ta kaotab Kõigevägevama Jumala poolt antud soodsa võimaluse, milleks on elu inimesena.

„Bhagavad-gītoje“ (6.41–42) Viešpats patikina, kad yoga-bhraṣṭos ar išklydusios iš savęs pažinimo kelio sielos turi galimybę pasitaisyti, kai gimsta dorų brāhmaṇų ar turtingų prekijų šeimose. Tokia kilmė sudaro daugiau galimybių pažinti save. Tačiau jei iliuzijos paveiktas žmogus ima tuo piktnaudžiauti, jis praleidžia puikią progą, kurią jam suteikė visagalis Viešpats.

Reguleerivad põhimõtted on sellised, et seda, kes neid järgib, edutatakse viljaka töö tasemelt transtsendentaalse teadmuse tasemele ning tänu trastsendentaalsele teadmisele muutub ta peale paljusid ümbersünde täiuslikuks, juhul, kui ta alistub Jumalale. Taoline on üldine asjade käik. Kuid too, kes alistub Jumalale juba algusest saadik, nagu on öeldud antud mantras, jõuab neist progressi staadiumitest kõrgemale lihtsalt pühendunu seisukohtade omaksvõtmisega. Nagu on "Bhagavad-gītās" (18.66) öeldud, võtab Jumal taolise alistunud hinge Oma hoole alla ja vabastab Ta tema eksimuste tagajärgedest. Karma-kāṇḍa tegevuses on palju patust, jñāna-kāṇḍa, filosoofilise arengu teel on aga taolisi tegusi vähem. Kuid Jumala pühendunud teenimise, bhakti teel puuduvad patused teod praktiliselt üldse. See, kellest saab Jumalale pühendunu, saab head omadused Jumalalt Eneselt, mille juures pole vaja brahmaṇiks sündida. Pühendunust saab automaatselt täiuslik brahmaṇ, kes võib ohvritalitlust juhtida, isegi juhul, kui ta pole sündinud brāhmaṇi perekonnas. Jumal on sedavõrd kõikvõimas, et Ta võib brahmaṇi perekonnas sündinud inimesest teha madala koerasööja või vastupidi, madala päritoluga koerasööjast võib pühendunud teenimise jõul saada rohkem, kui täiuslikust brāhmaṇist.

Reguliatyviųjų principų laikymasis padeda žmogui pakilti nuo karminės veiklos lygio iki transcendentinio žinojimo. Po daugybės gimimų pasiekęs transcendentinio žinojimo lygmenį, žmogus visiškai atsiduoda Viešpačiui ir tampa tobulas. Toks yra įprastas tobulėjimo kelias. Tačiau tas, kuris iš pat pradžių atsiduoda Viešpačiui ir tarnauja Jam, kaip rekomenduoja ši mantra, iš karto įveikia visas palaipsnio tobulėjimo stadijas. Kaip nurodoma „Bhagavad-gītoje“ (18.66), Viešpats išsyk ima globoti atsidavusią sielą ir išlaisvina ją nuo nuodėmių pasekmių. Karma-kāṇḍos praktikoje yra labai daug nuodėmingų veiksmų. Jñāna-kāṇḍos, filosofinio tobulėjimo, kelyje nusidedama mažiau. Tuo tarpu atsidavimo tarnystės Viešpačiui, arba bhakti, praktikoje galimybių nusidėti beveik nėra. Viešpaties bhaktas išsiugdo ne tik brāhmaṇo, bet ir pačias tauriausias Paties Viešpaties ypatybes. Bhaktas nebūtinai turi būti gimęs brāhmaṇų šeimoje – jis savaime įgyja patyrusio, turinčio teisę atlikti aukas brāhmaṇo ypatybes. Tokia yra Viešpaties visagalybė. Gimusį brāhmaṇo šeimoje žmogų Jis gali padaryti tokiu pat puolusiu, koks yra šunėdis iš žemiausių kastų, o žemos kilmės šunėdį gali iškelti iki patyrusio brāhmaṇo lygio – tereikia, kad šis su atsidavimu tarnautų Viešpačiui.

Kõikvõimas Jumal, kes asub kõigi südames, võib oma tõelist pühendunut juhtida õige tee valikul. Taolisi juhtnööre saab pühendunu isegi siis, kui ta ise sooviks midagi muud. Sest Jumal annab tegijale võimaluse ainult tegija vastutusel, kuid Temale pühendunut juhib Jumal selliselt, et ta ei tegutse kunagi valesti. "Śrīmad- Bhāgavatamis" (11.5.42) on öeldud;

Visagalis Viešpats glūdi visų širdyse, todėl Savo nuoširdiems bhaktams nurodo, kaip išeiti į teisingą kelią. Tokius nurodymus Jis duoda net tada, kai mes trokštame visai ko kito. Ypač Dievas globoja bhaktus. O visiems kitiems Jis leidžia veikti savo pačių atsakomybe. Tačiau bhaktui Viešpats vadovauja ir padeda niekada nesuklysti. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (11.5.42) pasakyta:

sva-pāda-mūlaṁ bhajataḥ priyasya
tyaktānya-bhāvasya hariḥ pareśaḥ
vikarma yac cotpatitaṁ kathañcid
dhunoti sarvaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ

"Jumal on Temale pühendunu vastu sedavõrd armuline, et kui too langebki vikarma segaduste ohvriks, tegutsedes Vedade juhiste vastaselt, siis teeb Jumal need vead pühendunu südames heaks, sest taoline pühendunu on Jumalale väga kallis."

„Viešpats labai maloningas Savo bhaktui, kuris visiškai atsidavė Jo lotoso pėdoms, ir net tada, kai jis susipainioja vikarmos pinklėse (veikia priešingai, negu nurodo Vedos), Viešpats, būdamas bhakto širdyje, tučtuojau ištaiso jo padarytas klaidas, nes Viešpačiui Jo bhaktai labai brangūs.“

Antud mantras palub pühendunu, et Jumal annaks talle oma südames andeks. Eksimine on inimlik: tingimustest sõltuv hing kaldub tihti vigu tegema ja ainuke abivahend taoliste tundmatute eksimuste vastu on Jumala Lootosejalgade ees alistumine, et Ta võiks pühendunut juhtida. Jumal võtab täielikult alistunud hinged oma hoole alla, järelikult võib kõik probleemid lahendada lihtsalt jumalale alistudes ja Tema juhendamise järgi tegutsedes. Taolisi juhendeid antakse kahel viisil; esiteks pühakute, pühakirjade ja vaimse õpetaja kaudu ning teiseks otseselt Jumala poolt, kes asub kõigi südameis. Nii on pühendunu kõigiti kaitstud.

Šioje „Śrī Īśopaniṣados“ mantroje bhaktas meldžiasi Viešpačiui, kuris yra Jo širdyje, ir prašo Jo ištaisyti klaidas. Klysti žmogiška. Sąlygota siela labai dažnai suklysta, ir vienintelė patikima priemonė išvengti tokių netikėtų nuodėmių – nusilenkti Viešpaties lotoso pėdoms ir atsiduoti Jam, kad Jis nurodytų, kaip nepakliūti į tokius spąstus. Viešpats globoja Jam visiškai atsidavusias sielas, todėl, atsidavus Viešpačiui ir paklūstant Jo nurodymams, išsisprendžia visos problemos. Šie nurodymai pasiekia nuoširdų bhaktą dviem keliais: per šventus žmones, šventraščius bei dvasinį mokytoją ir per Patį Viešpatį, glūdintį kiekvieno širdyje. Taip bhaktas įgyja tobulą Vedų žinojimą ir tampa visapusiškai apsaugotas.

Vedalik tarkus on transtsendentaalne ning teda pole võimalik mõista ilmaliku õppimisprotseduuri kaudu. Vedalikke mantraid on võimalik mõista Jumala armu läbi ja vaimse õpetaja abiga. Kui inimene läheb vaimse õpetaja katuse alla, siis võib öelda, et ta on saanud Jumala armu osaliseks. Jumal ilmub pühendunule vaimse õpetaja näol. Nii juhivad pühendunut vaimne õpetaja, Vedalikud käsud ja Jumal Ise ning nii ei saa taoline pühendunu langeda uuesti materiaalsete illusioonide võrku. Selliselt kaitstud pühendunu jõuab kindlasti täiuslikkuse lõplikku sihtpunkti. Antud "Śrī Īśopaniṣadi" mantra viitab kogu protsessile, mida on põhjalikumalt seletatud "Śrīmad-Bhāgavatamis" (1.2.17-20).

Vedų žinios transcendentinės, ir jų negalima gauti tais metodais, kokiais paprastai naudojamasi, siekiant mokslo. Perprasti Vedų mantras padeda Viešpaties ir dvasinio mokytojo malonė (yasya deve parā bhaktir yathā deve tathā gurau). Jei žmogus suranda tikro dvasinio mokytojo prieglobstį, vadinasi, jis patyrė Viešpaties malonę. Viešpats apsireiškia bhaktui dvasinio mokytojo pavidalu. Taigi dvasinis mokytojas, Vedų nurodymai ir Pats Viešpats, glūdintis bhakto širdyje, teikia bhaktui nurodymus ir būtiniausią paramą. Todėl bhaktui negresia pavojus vėl nupulti į materialios iliuzijos liūną. Jis gerai apsaugotas ir tikrai pasieks aukščiausią tobulumą. Šioje mantroje apie bhakto tobulėjimo kelią tėra trumpai užsiminta, o „Śrīmad-Bhāgavatam“ (1.2.17–20) kalba apie tai plačiau:

Jumala hiilgusest laulmine ning selle kuulamine on iseenesest sügava lugupidamise akt. Jumal tahab, et kõik seda teeksid, sest Ta on kõikide elusolendite Heasoovija. Selliselt Jumala hiilgusest lauldes ja seda laulu kuulates puhastutakse ebasoovitavatest asjadest, mis on inimese sisemuses ja inimese pühendumus Jumalasse leiab kinnitust. Sel moel omandab pühendunu brāhmaṇlikud omadused ja madalad omadused haihtuvad täielikult. Ta saab taolise pühendumuse teel valgustatuks ning teab Jumala teed ning seda, kuidas Temani jõuda. Kõik kahtlused kaovad ja inimesest saab puhastunud pühendunu.

„Viešpaties šlovinimas giesmėmis ir tų giesmių klausymasis savaime yra pamaldus darbas. Viešpats visoms gyvoms būtybėms linki gero, todėl Jis nori, kad visi klausytųsi ir giedotų apie Jo šlovę. Šlovindamas Viešpatį ir klausydamasis pasakojimų apie Jo šlovę, žmogus apsivalo nuo nepageidaujamų dalykų, ir jo atsidavimas Viešpačiui nepaprastai sutvirtėja. Sutvirtėjus atsidavimui, bhaktas įgyja brahmaniškų ypatybių, ir žemesniosios guṇos (aistra bei neišmanymas) jo nebeveikia. Atsidavimo tarnystės dėka bhaktas patiria prašviesėjimą. Jis išvysta kelią pas Viešpatį ir suvokia, kaip juo eiti. Visos abejonės išsisklaido, ir jis tampa tyras bhaktas.“

Selliselt lõpevad Bhaktivedanta "Śrī Īśopaniṣadi" tähenduse seletused ja need teadmised viivad meid lähemale Jumal Isiksusele, Kṛṣṇale.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti „Śrī Īśopaniṣadą“, kurioje išdėstytos tiesos, priartinančios žmogų prie Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos.