TEXT 17

Tekst

Tekstas

pitāham asya jagato
mātā dhātā pitāmahaḥ
vedyaṁ pavitram oṁ-kāra
ṛk sāma yajur eva ca

Synonyms

pitā — isa; aham — Mina; asya — selle; jagataḥ — universumi; mātā — ema; dhātā — alalhoidja; pitāmahaḥ — vanaisa; vedyam — see, mida on võimalik teada; pavitram — see, mis puhastab; oṁ-kāraḥ — silp oṁ; ṛk — „Ṛg Veda"; sāma — „Sāma Veda"; yajuḥ — „Yajur Veda"; eva — kindlasti; ca — ja.

pitā — tėvas; aham — Aš: asya – šios; jagataḥ — visatos; mātā — motina; dhātā — ramstis; pitāmahaḥ — senelis; vedyam — kas pažinu; pavitram — tas, kas skaistina; oṁ-kāra — skiemuo oṁ; ṛk — „Ṛg Veda“; sāma — „Sāma Veda“; yajuḥ — „Yajur Veda“; eva — tikrai; ca — ir.

Translation

Mina olen selle universumi isa, ema, alalhoidja ja esiisa. Mina olen teadmiste objekt, puhastaja ja silp oṁ. Ma olen samuti nii „Ṛg", „Sāma" kui ka „Yajur Veda".

Aš esu šios visatos tėvas, motina, ramstis ir prosenis. Aš esu pažinimo objektas, skaistintojas ir skiemuo oṁ. Aš taip pat Ṛg, Sāma ir Yajur Vedos.

Purport

Kogu see kosmiline avaldumine, nii liikuv kui ka liikumatu, on avaldunud tänu Kṛṣṇa energia erinevatele tegevustele. Materiaalses eksistentsis loome me erinevaid suhteid erinevate elusolenditega, kes pole midagi muud kui Kṛṣṇa piiratud energia, ning prakṛti mõju all olles peame me neid oma isaks, emaks, esiisaks, loojaks jne, kuid tegelikult on nad kõik Kṛṣṇa lahutamatud osakesed. Ning sellistena pole need elusolendid, kes näivad meile näiteks meie isa või emana, midagi muud kui Kṛṣṇa. Sõna dhātā tähendab selles värsis „looja". Mitte ainult meie isad ja emad pole Kṛṣṇa lahutamatud osakesed, vaid ka looja, vanaema ja vanaisa – õigupoolest kõik elusolendid – ja selles mõttes on nad kõik Kṛṣṇa. Seega on kõikide „Vedade" eesmärgiks üksnes Kṛṣṇa mõistmine. Ükskõik, mida me „Vedadest" teada tahame saada, on nende teadmiste omandamine üksnes samm Kṛṣṇa mõistmise suunas. Need teadmised aga, mis aitavad meil puhastuda ning jõuda oma algolemuslikku positsiooni, on eriliselt Kṛṣṇa. Elusolend, kes on uudishimulik ning soovib mõista kõiki vedalikke põhimõtteid, on samuti Kṛṣṇa lahutamatu osake ning on sellisena samuti Kṛṣṇa. Kõikides vedalikes mantrates esinev sõna oṁ, mida kutsutakse praṇavaks, on transtsendentaalne helivibratsioon ning samuti Kṛṣṇa. Ning kuna kõikides nelja „Veda" – „Sāma", „Yajur", „Ṛg" ja „Atharva" – hümnides on praṇava ehk oṁkāra väga kesksel kohal, tuleb ka neid vaadelda kui Kṛṣṇat.

KOMENTARAS: Visas judančias ir nejudančias kosmoso apraiškas gimdo įvairialypė Kṛṣṇos energijų veikla. Gyvendami materialiame pasaulyje, užmezgame ryšius su gyvosiomis esybėmis, kurios yra ne kas kita, kaip Kṛṣṇos ribinė energija. Prakṛti kūrybos dėka kai kurios iš jų tampa mūsų tėvu, motina, seneliu, kūrėju etc., tačiau iš tikrųjų jos yra neatskiriamos Kṛṣṇos dalelės. Todėl tos gyvosios esybės, kurios tariamai yra mūsų tėvas, motina etc., yra niekas kitas, kaip Kṛṣṇa. Posmo žodis dhātā reiškia „kūrėjas“. Ne tik mūsų tėvas ir motina, bet ir tėvai, senelis ir senelė etc. – neatskiriamos Kṛṣṇos dalelės – irgi yra Kṛṣṇa. Iš tikrųjų kiekviena gyvoji esybė, būdama neatskiriama Kṛṣṇos dalelė, yra Kṛṣṇa. Taigi Kṛṣṇa – vienintelis visų Vedų tikslas. Visa tai, ką norime sužinoti iš Vedų, yra ne kas kita, kaip žingsnis Kṛṣṇos pažinimo link. Tai, kas mums padeda apsivalyti ir suvokti savo prigimtinį būvį, yra tikrų tikriausias Kṛṣṇa. Smalsi gyvoji esybė, norinti suprasti visus Vedų principus, irgi yra neatskiriama Kṛṣṇos dalelė, ir todėl ji – taip pat Kṛṣṇa. Vedų mantrose dažnai sutinkamas žodis oṁ. Jis vadinasi praṇava – transcendentiniai garso virpesiai; jis irgi yra Kṛṣṇa. Kadangi praṇava, arba oṁkāra, labai dažnai kartojasi visų keturių Vedų – Sāma, Yajur, Ṛg ir Atharva – himnuose, tai suprantama, kad jos yra Kṛṣṇa.