TEXT 5

Tekst

Tekstas

apareyam itas tv anyāṁ
prakṛtiṁ viddhi me parām
jīva-bhūtāṁ mahā-bāho
yayedaṁ dhāryate jagat

Synonyms

aparā — madalam; iyam — see; itaḥ — peale selle; tu — aga; anyām — teist; prakṛtim — energiat; viddhi — püüa lihtsalt mõista; me — Minu; parām — kõrgemat; jīva-bhūtām — elusolenditest koosnevat; mahā-bāho — oo, tugevakäeline; yayā — kelle poolt; idam — seda; dhāryate — tarvitatakse või kuritarvitatakse; jagat — materiaalne maailm.

aparā — žemesnioji; iyam — ši; itaḥ — be jos; tu — tačiau; anyām — kita; prakṛtim — energija; viddhi — pasistenk suprasti; me — Mano; parām — aukštesnioji; jīva-bhūtām — apimanti gyvąsias esybes; mahā-bāho — o tvirtaranki; yayā — kurių; idam — šis; dhāryate — vartojamas arba eksploatuojamas; jagat — materialus pasaulis.

Translation

Lisaks nendele, oo, tugevakäeline Arjuna, eksisteerib veel ka Minu kõrgem energia, kuhu kuuluvad selle madalama, materiaalse looduse varasid kasutavad elusolendid.

Be žemesniosios energijos, o tvirtaranki Arjuna, egzistuoja ir kita – aukštesnioji Mano energija, apimanti gyvąsias esybes, kurios naudojasi materialios žemesniosios gamtos ištekliais.

Purport

Siin öeldakse selgelt, et elusolendid kuuluvad Kõigekõrgema Jumala kõrgema looduse (ehk energia) hulka. Madalam energia avaldub mitmete erinevate elementidena, nimelt maa, vee, tule, õhu, eetri, mõistuse, arukuse ja vale egona. Nii materiaalse looduse jämedakoelised (nagu maa jne) kui ka peenekoelised (nagu mõistus jne) avaldumised on loodud madalamast energiast. Neid madalamaid energiaid erinevatel eesmärkidel kasutavad elusolendid moodustavad Kõigekõrgema Jumala kõrgema energia, ning tänu sellele energiale kogu materiaalne maailm toimibki. Kosmiline avaldumine ei toimiks, kui seda ei paneks liikuma kõrgem energia, elusolend. Energiaid kontrollib alati energiaallikas ning seega kontrollib elusolendeid alati Jumal – nad ei eksisteeri Temast sõltumatult. Vastupidiselt rumalate inimeste arvamusele ei oma nad kunagi Jumalaga võrdset võimu. „Śrīmad- Bhāgavatamis" (10.87.30) kirjeldatakse erinevust elusolendite ja Jumala vahel järgmiselt:

KOMENTARAS: Posme aiškiai pasakyta, kad gyvosios esybės priklauso aukštesnei Aukščiausiojo Viešpaties gamtai ar energijai. Žemesnioji energija – tai materija, besireiškianti skirtingais pradmenimis: žeme, vandeniu, ugnimi, oru, eteriu, protu, intelektu ir klaidinga savimone. Abi materialios gamtos formos – tiek grubioji (žemė etc.), tiek subtilioji (protas etc.) – žemesniosios energijos padariniai. O gyvosios esybės, kurios siekdamos įvairių tikslų naudojasi tom žemesniosiom energijom, yra aukštesnioji Aukščiausiojo Viešpaties energija, ir būtent jų dėka funkcionuoja visas materialus pasaulis. Negaudama impulso iš aukštesnės energijos, t.y. gyvųjų esybių, kosminė reiškinija negali judėti. Energijos visada yra priklausomos nuo energijos šaltinio, todėl ir gyvosios esybės visada priklauso nuo Viešpaties – jos negali egzistuoti savarankiškai. Gyvosios esybės savo galia neprilygs Viešpačiui, nors taip ir galvoja neprotingi žmonės. Štai kaip „Śrīmad- Bhāgavatam“ (10.87.30) nurodo skirtumą tarp Viešpaties ir gyvųjų esybių:

aparimitā dhruvās tanu-bhṛto yadi sarva-gatās
tarhi na śāsyateti niyamo dhruva netarathā
ajani ca yan-mayaṁ tad avimucya niyantṛ bhavet
samam anujānatāṁ yad amataṁ mata-duṣṭatayā

„Oo, igavene Kõigekõrgem! Kui kehastunud elusolendid oleksid igavesed ja kõikeläbivad nagu Sina, ei oleks nad Sinu kontrolli all. Ent kui pidada elusolendeid Sinu Jumalikkuse väikesteks energiateks, siis on kohe selge, et nad alluvad Sinu kõrgeimale kontrollile. Seepärast tähendab tõeline vabanemine elusolendite alistumist Sinu kontrollile, ning selline alistumine teeb nad õnnelikuks. Nad saavad omada kontrolli ainult oma algolemuslikus positsioonis. Piiratud teadmistega inimesed, kes propageerivad monistlikku teooriat, et Jumal ja elusolendid on igas suhtes võrdsed, on seega juhitud ekslikest ja ebapuhastest arvamustest."

„O Amžinas Aukščiausiasis! Jei įkūnytos gyvosios esybės būtų amžinos ir visa persmelkiančios kaip Tu, jos nebūtų Tau pavaldžios. Bet jeigu sutikti su tuo, kad gyvosios esybės yra smulkiausios Tavo Šviesybės energijų dalelės, išsyk tampa aišku, jog jos paklūsta aukščiausiai Tavo valdžiai. Todėl gyvosios esybės iš tikrųjų išsivaduoja atsiduodamos Tavo valiai, toks atsidavimas joms atneš laimę. Tik savo prigimtiniame būvyje jos gali būti valdovės. Taigi žmonės, turintys ribotas žinias ir ginantys monizmo teoriją, pagal kurią Dievas ir gyvosios esybės visais atžvilgiais lygūs, vadovaujasi neteisinga ir ydinga teorija.“

Kõigekõrgem Jumal Kṛṣṇa on ainus kontrollija ning Tema kontrollib kõiki elusolendeid. Need elusolendid on Tema kõrgemaks energiaks, kuna nende eksistents omab Kõigekõrgema eksistentsiga samasuguseid omadusi, kuid nad ei oma kunagi Jumalaga võrdset võimu. Kasutades enda huvides jämedakoelist ja peenekoelist madalamat energiat (s.o. mateeriat), unustab kõrgem energia (s.o. elusolend) oma tõelise vaimse mõistuse ja arukuse. Nende unustamise põhjustab mateeria mõju elusolendile. Kui aga elusolend vabaneb illusoorse materiaalse energia mõju alt, siis saavutab ta mukti tasandi ehk vabanemise. Vale ego tõttu hakkab elusolend materiaalse illusiooni mõju all mõtlema: „Ma olen mateeria ning materiaalsed varad kuuluvad mulle." Elusolend teadvustab oma tegeliku positsiooni siis, kui ta vabaneb kõikidest materiaalsetest tõekspidamistest, sealhulgas arvamusest, et ta võiks Jumalaga igas suhtes üheks saada. Seepärast kinnitab „Gītā", et elusolend on vaid üks Kṛṣṇa paljudest energiatest, ning kui see energia puhastub materiaalsest saastast, jõuab see täieliku Kṛṣṇa teadvuseni ehk, teisisõnu öeldes, saavutab vabanemise.

Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa – vienintelis valdovas; Jam pavaldžios visos gyvosios esybės. Gyvosios esybės yra aukštesnioji Viešpaties energija, nes jų būtis kokybine prasme tapati Aukščiausiojo būčiai, bet jos niekada neprilygsta Jam savo galia. Eksploatuodama žemesniąją – grubiąją ir subtiliąją – energiją (materiją), aukštesnioji energija (gyvoji esybė) užmiršta savo tikrąjį dvasinį protą bei intelektą. Tą užmaršumą sąlygoja materijos poveikis gyvajai esybei. Tačiau kai gyvoji esybė nepasiduoda iliuzinės materialios energijos įtakai, ji pasiekia mukti lygį, arba išsivadavimą. Materialios iliuzijos veikiama klaidinga savimonė mąsto: „Aš esu materija, ir tai, ką gaunu materialaus, priklauso man.“ Gyvoji esybė tikrąją savo padėtį suvokia tik atsikračiusi visų materialių idėjų, tarp jų – ir visiško susivienijimo su Dievu sampratos. Taigi galime daryti išvadą, jog Gīta teigia gyvąją esybę esant tik viena iš daugybės Kṛṣṇos energijų. Kai ta energija apsivalo nuo materijos nešvarybių, ji visiškai įsisąmonina Kṛṣṇą, t.y. išsivaduoja.