TEXT 22

Tekst

Tekstas

sa tayā śraddhayā yuktas
tasyārādhanam īhate
labhate ca tataḥ kāmān
mayaiva vihitān hi tān

Synonyms

saḥ — tema; tayā — koos sellega; śraddhayā — usuga; yuktaḥ — õnnistatud; tasya — selle pooljumala; ārādhanam — teenimiseks; īhate — ta püüdleb; labhate — saavutab; ca — ja; tataḥ — sellest; kāmān — tema soove; mayā — Minu poolt; eva — üksnes; vihitān — seatud; hi — kindlasti; tān — neid.

saḥ — jis; tayā — tuo; śraddhayā — įkvėpimu; yuktaḥ — apdovanotas; tasya — to pusdievio; ārādhanam — garbinimo; īhate — siekia; labhate — gauna; ca — ir; tataḥ — iš to; kāmān — savo norus; mayā — Mano; eva — tiktai; vihitān — suteikiami; hi — tikrai; tān — tie.

Translation

Õnnistatud sellise usuga, püüab ta teenida teatud pooljumalat ning saavutab oma soovide täitumise. Kuid tegelikult jagan neid hüvesid talle üksnes Mina.

Apdovanotas tokiu tikėjimu, jis stengiasi garbinti tam tikrą pusdievį ir jo norai išsipildo. Nors iš tikrųjų tas malones suteikiu tiktai Aš.

Purport

Pooljumalad ei saa jagada oma pühendunutele õnnistust Kõigekõrgema Jumala loata. Elusolend võib unustada, et kõik kuulub Kõigekõrgemale Jumalale, kuid pooljumalad seda ei unusta. Seega ei sõltu pooljumalate teenimine ja soovitud resultaatide saavutamine mitte pooljumalatest, vaid Jumala Kõrgeimast Isiksusest. Vähem arukad elusolendid ei tea seda ning seepärast pöörduvad nad oma rumaluse tõttu teatud kasu saamiseks pooljumalate poole. Ent kui puhas pühendunu midagi vajab, siis palub ta seda üksnes Kõigekõrgemalt Jumalalt. Puhas pühendunu ei palu seejuures kunagi materiaalset kasu. Elusolend pöördub tavaliselt pooljumalate poole seetõttu, et ta on hullunud soovist rahuldada oma iha. See juhtub siis, kui elusolend soovib midagi ebasündsat ning Jumal Ise ei rahulda seda soovi. „Caitanya-caritāmṛtas" öeldakse, et inimene, kes kummardab Kõigekõrgemat Jumalat ning ihaldab samal ajal materiaalseid naudinguid, on oma soovidega vastuolus. Kõigekõrgema Jumala pühendunud teenimine ning pooljumala kummardamine ei asetse samal tasandil, sest pooljumala kummardamine on materiaalne ning Kõigekõrgema Jumala pühendunud teenimine on läbinisti vaimne.

KOMENTARAS: Be Aukščiausiojo Viešpaties leidimo pusdieviai negali apdalinti malonėmis savo garbintojų. Gyvoji esybė gali pamiršti, kad viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties nuosavybė, tačiau pusdieviai to nepamiršta. Taip jau sutvarkyta, kad ir pusdievių garbinimas, ir pageidaujami rezultatai priklauso ne nuo pusdievių, bet nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens. Menkos nuovokos gyvoji esybė šito nežino, todėl daro kvailystę ir kreipiasi į pusdievius, prašydama gėrybių. O štai tyras bhaktas, ko nors pristigęs, meldžia Aukščiausiąjį Viešpatį, bet jis niekada neprašo materialių gėrybių. Dažniausiai gyvoji esybė kreipiasi į pusdievius, nes ji beprotiškai trokšta patenkinti savo aistrą. Taip atsitinka, kai gyvoji esybė geidžia ko nors nederamo, ir Patsai Viešpats jos troškimo neišpildo. „Caitanya-cāritamṛtoje“ sakoma, kad žmogaus, garbinančio Aukščiausiąjį Viešpatį ir tuo pačiu svajojančio apie materialius malonumus, norai – prieštaringi. Pasiaukojimo tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui ir pusdievio garbinimas negali būti lygiaverčiai, nes pusdievio garbinimas – materiali veikla, o pasiaukojimo tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui – visiškai dvasinė veikla.

Elusolendi jaoks, kes soovib pöörduda tagasi Jumala juurde, on materiaalsed soovid takistuseks. Seepärast ei saa Jumala puhtale pühendunule osaks see materiaalne kasu, mida ihaldavad vähem arukad elusolendid, kes eelistavad seetõttu materiaalse maailma pooljumalate kummardamist Kõigekõrgema Jumala pühendunud teenimisele.

Gyvajai esybei, trokštančiai grįžti pas Dievą, materialūs troškimai yra didelė kliūtis. Todėl tyras Viešpaties bhaktas neapdovanojamas tomis materialiomis malonėmis, kurių siekia menkesnio intelekto gyvosios esybės. Štai kodėl siekiantieji materialių malonių garbina materialiame pasaulyje viešpataujančius pusdieviu ir nenori pasiaukojamai tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui.