TEXT 35

Tekst

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
asaṁśayaṁ mahā-bāho
mano durnigrahaṁ calam
abhyāsena tu kaunteya
vairāgyeṇa ca gṛhyate

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Jumala Isiksus ütles; asaṁśayam — kahtlematult; mahā-bāho — oo, tugevakäeline; manaḥ — mõistus; durnigraham — raske ohjeldada; calam — värelev; abhyāsena — praktiseerimise abil; tu — aga; kaunteya — oo, Kuntī poeg; vairāgyeṇa — loobumuse abil; ca — samuti; gṛhyate — on võimalik sedasi kontrollida.

śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; asaṁśayam — be abejonės; mahā- bāho — o tvirtaranki; manaḥ — protas; durnigraham — sunkiai sutramdomas; calam — nenustygstantis; abhyāsena — praktikos dėka; tu — bet; kaunteya — o Kuntī sūnau; vairāgyeṇa — atsižadėjimu; ca — taip pat; gṛhyate — galima suvaldyti.

Translation

Jumal Śrī Kṛṣṇa ütles: Oo, tugevakäeline Kuntī poeg, rahutu mõistuse ohjeldamine on kahtlemata väga raske, kuid sobiva praktika ja loobumuse abil on see võimalik.

Viešpats Śrī Kṛṣṇa tarė: O tvirtaranki Kuntī sūnau, pažaboti nerimstantį protą, be abejonės, labai sunku, ir vis dėlto tai įmanoma atitinkamos praktikos ir atsižadėjimo dėka.

Purport

Jumala Isiksus tunnistab, et Arjunal on õigus öeldes, et kangekaelse mõistuse kontrollimine on raske. Kuid samas lausub Ta, et praktiseerimise ning loobumuse läbi on see võimalik. Mida peetakse silmas praktiseerimise all? Käesoleval ajastul ei suuda keegi järgida pühapaigas mediteerimise rangeid reegleid, mille kohaselt tuleb mõistus keskendada Ülihingele, meeled ja mõistus allutada piirangutele, järgida tsölibaati, viibida üksinduses jne. Kṛṣṇa teadvuse praktiseerimine hõlmab aga üheksat liiki Jumala pühendunud teenimist. Esimene ja tähtsaim nendest pühendumuslikest tegevustest on Kṛṣṇast kuulamine. See on väga mõjuvõimas meetod mõistuse puhastamiseks kõikidest kahtlustest. Mida enam inimene kuuleb Kṛṣṇast, seda enam ta valgustub ning lahutab oma mõistuse kõigest, mis seda Kṛṣṇast eemale kisub. Vabastades mõistuse tegevustest, mis ei ole pühendatud Jumalale, on väga kerge saavutada vairāgyat. Vairāgya tähendab mõistuse lahutamist materiaalsest ning selle hõivamist vaimsega. Impersonaalne vaimne kiindumustest lahtiütlemine on raskem kui Kṛṣṇaga seotud tegevustesse kiindumine. Kṛṣṇast kuulamine on ka praktiline, sest sedasi kiindub inimene automaatselt Kõrgeimasse Vaimu. Sellist kiindumust nimetatakse pareśānubhavaks ehk vaimseks rahulduseks. See on nagu rahuldus, mida näljane inimene tunneb igat toidupala süües. Mida enam näljane inimene sööb, seda enam tunneb ta rahuldust ja jõudu. Samuti tunneb inimene transtsendentaalset rahuldust pühendunud teenimise läbi, kui mõistus muutub materiaalsete eesmärkide suhtes ükskõikseks. See sarnaneb haiguse ravimisega asjatundliku ravi ja täpse dieedi abil. Jumal Kṛṣṇa transtsendentaalsetest tegevustest kuulamine on hullunud mõistuse asjatundlik ravi ning esmalt Kṛṣṇale pakutud toidu söömine on kohane dieet kannatavale patsiendile. Selline ravi on Kṛṣṇa teadvuse protsess.

KOMENTARAS: Dievo Asmuo pritaria Arjunai, jog suvaldyti užsispyrusį protą labai sunku, bet čia pat sako, kad tai įmanoma praktikos ir atsižadėjimo dėka. Kokia tai praktika? Šiais laikais niekas nesugeba laikytis griežtų taisyklių, pavyzdžiui, apsigyventi šventoje vietoje, sutelkti protą į Supersielą, pažaboti jusles ir protą, laikytis skaistybės įžadų, gyventi vienam etc. O praktikuojantis Kṛṣṇos sąmonę žmogus naudojasi devyniais pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui būdais. Pirmiausias ir svarbiausias būdas – klausytis pasakojimų apie Kṛṣṇą. Toks transcendentinis metodas labai veiksmingas išvarant iš proto visas netinkamas mintis. Kuo daugiau žmogus išgirsta apie Kṛṣṇą, tuo labiau jis prašviesėja ir tuo lengviau atsižada viso to, kas atitraukia protą nuo Kṛṣṇos. Neleidžiant protui atlikti veiklos, kuri nesusijusi su Viešpačiu, lengvai išmokstama vairāgyos. Vairāgya – tai atsižadėjimas materialaus ir proto pajungimas dvasioje. Dvasiškai atsižadėti beasmenės sampratos pagrindu žymiai sunkiau, negu sužavėti protą Kṛṣṇos žygiais. Klausytis apie Kṛṣṇą praktiška, nes klausant apie Jį savaime susižavima Aukščiausiąja Dvasia. Toks susižavėjimas vadinamas pareśānubhūti – „dvasiniu pasitenkinimu“. Jis primena tą pasitenkinimo jausmą, kurį patiria alkanas žmogus sulig kiekvienu nurytu kąsniu. Kuo daugiau valgo alkanas žmogus, tuo didesnį pasitenkinimą ir jėgų antplūdį jis jaučia. Analogiškai, atliekant pasiaukojimo tarnystę patiriamas transcendentinis pasitenkinimas, nes protas atsižada materialių siekių. Tai tarytum pasveikti nuo ligos, gavus teisingą gydymą ir laikantis atitinkamos dietos. Klausytis apie transcendentinius Viešpaties Kṛṣṇos žygius – tai teisingas būdas gydyti pašėlusį protą, o valgyti Kṛṣṇai paaukotą maistą – tinkama dieta kenčiančiam ligoniui. Toks gydymas ir yra Kṛṣṇos sąmonės procesas.