Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā nii nagu see on » NELJAS PEATÜKK

TEXT 38

TEXT 38

Tekst

Tekstas

na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati
na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati

Synonyms

Synonyms

na — mitte midagi; hi — kindlasti; jñānena — teadmistega; sadṛśam — võrdluses; pavitram — pühitsetud; iha — selles maailmas; vidyate — eksisteerib; tat — seda; svayam — tema ise; yoga — pühendumuses; saṁsiddhaḥ — see, kes on küps; kālena — aja jooksul; ātmani — iseeneses; vindati — naudib.

na — niekas; hi — tikrai; jñānena — su žinojimu; sadṛśam — palyginus; pavitram — šventas; iha — šiame pasaulyje; vidyate — egzistuoja; tat — tą; svayam — pats; yoga — pasiaukojimo; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulumą; kālena — ilgainiui; ātmani — savyje; vindati — patiria.

Translation

Translation

Selles maailmas pole midagi nii ülevat ja puhast kui transtsendentaalsed teadmised. Sellised teadmised on kogu müstitsismi küps vili. Ning see, kes on pühendunud teenimises täiuslikkuseni jõudnud, naudib aja jooksul neid teadmisi omaenese südames.

Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.

Purport

Purport

Kui me räägime transtsendentaalsetest teadmistest, siis viitame sellega teadmistele, mis arendavad meis vaimset mõistmist. Mitte mingisugused teadmised ei täida seda funktsiooni nii ülevalt ja puhtalt kui transtsendentaalsed teadmised. Teadmatus on meie materiaalse orjuse põhjus ning teadmised – meie vabanemise põhjus. Need teadmised on pühendunud teenimise küps vili ning kui inimene omab selliseid teadmisi, siis ei tunne ta enam vajadust otsida rahu kuskilt mujalt, sest ta naudib seda enese sees. Teisisõnu väljendudes kulmineeruvad transtsendentaalsed teadmised ja rahu Kṛṣṇa teadvuses. See on „Bhagavad-gītā" kõrgeim õpetus.

KOMENTARAS: Kalbėdami apie transcendentinį žinojimą, turime omenyje dvasinį supratimą. Todėl nėra nieko aukščiau ir gryniau už transcendentinį žinojimą. Neišmanymas – mūsų nelaisvės, o žinojimas – išsivadavimo priežastis. Šis transcendentinis žinojimas – brandus pasiaukojimo tarnystės vaisius. Jį įgijusiam žmogui nereikia kur nors ieškoti ramybės, nes jis pasiekė vidinę ramybę. Kitaip sakant, aukščiausia transcendentinio žinojimo ir ramybės viršūnė – Kṛṣṇos sąmonė. Tokia „Bhagavad-gītos“ išvada.