TEXT 38

Tekst

Tekstas

dhūmenāvriyate vahnir
yathādarśo malena ca
yatholbenāvṛto garbhas
tathā tenedam āvṛtam

Synonyms

dhūmena — suitsuga; āvriyate — on kaetud; vahniḥ — tuli; yathā — täpselt samamoodi; ādarśaḥ — peegel; malena — tolmuga; ca — samuti; yathā — täpselt samamoodi; ulbena — emaüsaga; āvṛtaḥ — on kaetud; garbhaḥ — loode; tathā — nii; tena — selle ihaga; idam — see; āvṛtam — on kaetud.

dhūmena — dūmų; āvriyate — apgaubta; vahniḥ — ugnis; yathā — kaip; ādarśaḥ — veidrodis; malena — dulkių; ca — taip pat; yathā — kaip; ulbena — įsčių; āvṛtaḥ — apgaubtas; garbhaḥ — gemalas; tathā — taip; tena — geismo; idam — ta; āvṛtam — apgaubta.

Translation

Samamoodi nagu suits katab tuld, tolm peeglit ja emaüsa loodet, on elusolend kaetud selle iha erinevate kihtidega.

Kaip ugnį gaubia dūmai, veidrodį – dulkės, o gemalą – įsčios, taip ir gyvąją esybę gaubia įvairaus stiprumo geismas.

Purport

Elusolendi puhast teadvust pimestav kate on kolmekihiline. See kate ei ole midagi muud kui iha, mis avaldub erinevatel viisidel nagu suits tule kohal, tolm peeglil või emaüsa loote ümber. Kui iha võrreldakse suitsuga, siis tähendab see, et elusa sädeme tuld on võimalik mõningal määral siiski tajuda. Teisisõnu öeldes, kui elusolend on teatud määral arendanud Kṛṣṇa teadvust, siis võib teda võrrelda tulega, mida katab suits. Ehkki suitsu saamiseks on vajalik tuli, ei pruugi see tuli algul välja paista. Seda seisundit võib võrrelda Kṛṣṇa teadvuse arendamise algusega. Tolmune peegel sümboliseerib vajadust puhastada mõistuse peeglit paljude erinevate vaimsete meetodite abil, millest parim on Jumala pühade nimede kordamine. Emaüsas viibiv loode on kujundlik analoog abitus positsioonis elusolendist, sest emaüsas on laps sedavõrd abitu, et ta ei saa ennast liigutadagi. Sellist eksistentsi seisundit võib võrrelda puuga. Puudki on elusolendid, kuid ihade rohke rahuldamise tõttu on nad asetatud tingimustesse, kus nad ei oma enam peaaegu mitte mingisugust teadvust. Tolmust peeglit võrreldakse lindude ja loomadega, suitsuga kaetud tuld aga inimesega. Inimkehas saab elusolend vähehaaval Kṛṣṇa teadvust taastada ning kui ta seda edasi arendab, võib temas lõkkele lüüa ere vaimse elu tuli. Tuld hoolikalt segades võib see eredalt lõõmama lüüa. Inimkeha on elusolendile antud võimalus pääseda vabaks materiaalse eksistentsi köidikuist. Inimkehas elades suudab elusolend alistada oma vaenlase, iha, kasvatades endas autoriteetse juhtimise all Kṛṣṇa teadvust.

KOMENTARAS: Gyvųjų esybių tyrą sąmonę gali aptraukti trijų skirtingų lygių apvalkalai. Tas apvalkalas yra niekas kitas, kaip įvairiopai pasireiškiantis geismas: čia panašus į dūmus, gaubiančius ugnį, čia į nusėdusias ant veidrodžio dulkes, čia į įsčias, slepiančias gemalą. Geismą lyginant su dūmais turima galvoje, kad gyvosios kibirkštys vos rusena. Kitaip sakant, gyvąją esybę su nežymiai išreikšta Kṛṣṇos sąmone galima palyginti su rūkstančia ugnimi. Nors nėra dūmų be ugnies, tačiau pradžioje atvira liepsna dar nepasirodo. Tai panašu į Kṛṣṇos sąmonės pradžią. Dulkėto veidrodžio pavyzdys nurodo į proto „veidrodžio“ valymą, atliekamą daugybe dvasinių metodų. Geriausias iš procesų – kartoti šventuosius Viešpaties vardus. Gemalas įsčiose – tai analogija, iliustruojanti bejėgišką padėtį, nes vaisius įsčiose toks bejėgis, kad negali net pajudėti. Šitoks gyvenimas panašus į medžių egzistenciją. Medžiai – irgi gyvosios esybės. Jų gyvenimo sąlygas sukūrė geismas, pasireiškęs taip audringai, kad medžiai beveik neturi sąmonės. Dulkėtas veidrodis lyginamas su paukščiais ir žvėrimis, o dūmų gaubiama ugnis – su žmogumi. Žmogaus pavidalą įgijusi gyvoji esybė gali atgaivinti Kṛṣṇos sąmonę, ir jeigu ji tobulės, dvasinio gyvenimo ugnis įsiliepsnos dar šiame gyvenime. Jeigu atsargiai pūsime rūkstančią kibirkštį, galų gale ji įsiliepsnos. Taigi žmogaus gyvybės forma gyvajai esybei – tai galimybė ištrūkti iš materialios būties žabangų. Pasinaudojusi žmogaus gyvybės forma ji gali įveikti priešą – geismą, jei sumaniai vadovaujama ugdys Kṛṣṇos sąmonę.