TEXT 3

Tekst

Tekstas

klaibyaṁ mā sma gamaḥ pārtha
naitat tvayy upapadyate
kṣudraṁ hṛdaya-daurbalyaṁ
tyaktvottiṣṭha paran-tapa

Synonyms

klaibyam — võimetus; mā sma — ära; gamaḥ — pöördu; pārtha — oo, Pṛthā poeg; na — mitte kunagi; etat — see; tvayi — sulle; upapadyate — on kohane; kṣudram — tähtsusetu; hṛdaya — südame; daurbalyam — nõrkus; tyaktvā — loobudes; uttiṣṭha — tõuse üles; param-tapa — oo, vaenlaste nuhtleja.

klaibyam — silpnybė; mā sma — ne; gamaḥ — persiimk; pārtha — o Pṛthos sūnau; na — niekada; etat — ji; tvayi — tau; upapadyate — tinka; kṣudram — menką; hṛdaya — širdies; daurbalyam — silpnumą; tyaktvā — atmetęs; uttiṣṭha — pakilki; param-tapa — o priešų baudėjau.

Translation

Oo, Pṛthā poeg, ära anna järele sellele mandumiseni viivale jõuetusele. Selline käitumine pole sulle kohane. Unusta need tähtsusetud südamevaevad ning tõuse üles, oo, vaenlaste nuhtleja.

O Pṛthos sūnau, nepasiduoki žeminančiai negaliai. Ji tau nepritinka. Nugalėk šį širdies silpnumą ir pakilk, o priešų baudėjau.

Purport

Kṛṣṇa pöördub siin Arjuna kui Pṛthā poja poole. Pṛthā oli Kṛṣṇa isa Vasudeva õde. Seega oli Arjuna Kṛṣṇa veresugulane. Kui kṣatriya poeg keeldub võitlemast, on ta kṣatriya vaid nime poolest, niisamuti nagu brāhmaṇa poeg on brāhmaṇa vaid nime poolest, kui tema käitumine pole jumalakartlik. Sellised kṣatriyad ja brāhmaṇad on oma isade vääritud pojad, ja Kṛṣṇa ei tahtnud, et Arjunast saaks kṣatriya vääritu poeg. Arjuna oli Kṛṣṇa kõige lähedasem sõber ning Kṛṣṇa isiklikult juhendas teda sõjavankril, kuid kõigest sellest hoolimata oleks Arjuna lahinguväljalt võitlemata lahkudes omandanud halva kuulsuse. Seetõttu ütles Kṛṣṇa, et taoline suhtumine pole Arjunale kohane. Arjuna oleks võinud küll vaielda, et ta loobub võitlusest oma suuremeelse suhtumise tõttu Bhīṣma ja tema sugulaste vastu, kuid Kṛṣṇa leidis, et sellise suuremeelsuse põhjustajaks on vaid südame nõrkus. Sellist võltsi suuremeelsust ei kiida heaks ükski autoriteet. Seepärast peavad kõik Arjuna taolised isiksused, Kṛṣṇa otsese juhendamise all, loobuma säärasest suuremeelsusest või niinimetatud vägivallavastasusest.

KOMENTARAS: Kṛṣṇa šiame posme į Arjuną kreipiasi „Pṛthos sūnau“. Pṛthā – Kṛṣṇos tėvo Vasudevos sesuo. Taigi Arjuną su Kṛṣṇa sieja kraujo giminystė. Jei kṣatriyo sūnus vengia kautynių, jis kṣatriyas tik vadinasi, o jeigu brahmano sūnus elgiasi nedorai, jis brahmanas taip pat tik pagal vardą. Tokie kṣatriyai ir brahmanai – neverti savo tėvų sūnūs. Taigi Kṛṣṇa nenori, kad ir Arjuna taptų nevertu kṣatriyo sūnumi. Arjuna buvo pats artimiausias Kṛṣṇos draugas, ir Kṛṣṇa jam tiesiogiai vadovavo sėdėdamas kovos vežime; jei Arjuna, nepaisydamas jam suteiktos garbės, pasitrauktų iš kovos lauko, jis pasielgtų negarbingai. Todėl Kṛṣṇa sako, kad toks Arjunos nusiteikimas daro jam gėdą. Arjuna galėtų prieštarauti, kad kovos su garbingiausiuoju Bhīṣma bei savo giminaičiais jis atsisakąs iš kilniadvasiškumo, tačiau Kṛṣṇos nuomone, tai paprasčiausias bailumas. Tokio netikro kilniadvasiškumo nepateisina jokie autoritetai. Todėl minėto kilniadvasiškumo arba vadinamo „smurto nenaudojimo“ turėtų atsisakyti tie, kuriems, kaip ir Arjunai, tiesiogiai vadovauja Kṛṣṇa.