TEXT 3

Tekst

Tekstas

tyājyaṁ doṣa-vad ity eke
karma prāhur manīṣiṇaḥ
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyam iti cāpare

Synonyms

tyājyam — tuleb hüljata; doṣa-vat — kui halba; iti — sel moel; eke — üks grupp; karma — töö; prāhuḥ — nad ütlevad; manīṣiṇaḥ — suured mõtlejad; yajña — ohverduse; dāna — annetuse; tapaḥ — ja askeesi; karma — tööd; na — mitte kunagi; tyājyam — tuleb hüljata; iti — sel moel; ca — ja; apare — teised.

tyājyam — turi būti atmestas; doṣa-vat — kaip blogis; iti — šitaip; eke — vieni; karma — darbas; prāhuḥ — sako; manīṣiṇaḥ — didieji mąstytojai; yajña — aukojimo; dāna — labdaros; tapaḥ — askezės; karma — veiksmai; na — niekada; tyājyam — turi būti atmesti; iti — šitaip; ca — ir; apare — kiti.

Translation

Mõned õpetatud isiksused kuulutavad, et kõik resultaatidele suunatud tegevused tuleb hüljata kui valed tegevused, samas kui teised targad kinnitavad, et ohverdusi, annetusi ja askeese ei tohi kunagi hüljata.

Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

Purport

Vedakirjanduses kirjeldatakse mitmeid tegevusi, mille suhtes esineb lahkarvamusi. Näiteks öeldakse seal, et ohverdusena võib looma tappa, kuid samas on neid, kes väidavad, et loomade tapmine on lubamatu ükskõik millisel eesmärgil. Ehkki vedakirjanduses soovitatakse loomade tapmist ohverdustena, ei tähenda selline ohverdus tegelikult looma surmamist. Sellise ohverdusega antakse loomale uus elu, mis mõnikord tõstab ta kohe inimkehasse. Erinevatel tarkadel on selle kohta aga erinevad arvamused. Mõned ütlevad, et loomade tapmisest tuleb alati hoiduda, teised aga väidavad, et teatud ohverdustena on seda lubatud teha, kuna see toob nendele loomadele kasu. Kõiki neid erinevaid arvamusi ohverduste sooritamise kohta selgitab nüüd Jumal Ise.

KOMENTARAS: Vedų raštai aprašo įvairias veiklos rūšis, kurios dažnai yra nesantaikos objektas. Antai pasakyta, kad žudyti gyvūną aukai galima, tačiau kai kas tvirtina, kad gyvūnų žudymas visais atvejais yra smerktinas. Nors Vedų raštai pasisako už gyvūnų aukojimą, paaukotas gyvūnas nelaikomas nužudytu. Aukojama tam, kad duotume gyvūnui naują gyvenimą. Kartais paaukotas gyvūnas įgyja naują gyvūno kūną, o kartais iš karto pasiekia žmogaus gyvybės formą. Tačiau šiuo klausimu išminčių nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad gyvūnų žudymo iš viso reikia vengti, kiti tvirtina, kad atliekant kai kurias aukas tai yra leistina. Skirtingas nuomones apie aukų atnašavimą dabar paaiškins Pats Viešpats.