TEXT 20

Tekst

Tekstas

sarva-bhūteṣu yenaikaṁ
bhāvam avyayam īkṣate
avibhaktaṁ vibhakteṣu
taj jñānaṁ viddhi sāttvikam

Synonyms

sarva-bhūteṣu — kõikides elusolendites; yena — mille läbi; ekam — ühte; bhāvam — olukorda; avyayam — hävimatut; īkṣate — inimene näeb; avibhaktam — jagamatut; vibhakteṣu — lugematult jagunenutes; tat — seda; jñānam — teadmisi; viddhi — tea; sāttvikam — vooruse guṇas.

sarva-bhūteṣu — visose gyvosiose esybėse; yena — kurio dėka; ekam — vieną; bhāvam — padėtį; avyayam — amžiną; īkṣate — mato; avibhaktam — nedalomą; vibhakteṣu — gausybėje padalintų; tat — tas; jñānam — žinojimas; viddhi — žinok; sāttvikam — dorybės guṇos.

Translation

Tea, et sellised teadmised, mille abil inimene võib näha ühesugust jagamatut vaimset loodust kõikides lugematuteks vormideks jagunenud elusolendites, kuuluvad vooruse guṇasse.

Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.

Purport

See, kes näeb ühesugust vaimset hinge kõikides elusolendites, olgu see siis pooljumal, inimene, lind, koduloom, metsloom, kala või taim, omab vooruse guṇasse kuuluvaid teadmisi. Kõikides elusolendites on ühesugune vaimne hing, ehkki nad omavad erinevaid kehasid vastavalt oma varasematele tegudele. Nagu kirjeldatud seitsmendas peatükis, on igas kehas avalduva elujõu allikaks Kõigekõrgema Jumala kõrgem energia. Selle kõrgema looduse või elujõu nägemine igas elusolendis kuulub vooruse guṇasse. See elujõud ei hävine kunagi, ehkki kehad hävinevad. Elusolendid näevad erinevad välja oma kehade tasandil ning kuna materiaalse eksistentsi tingimustest sõltuvas elus avaldub mitmeid vorme, näib, nagu oleks elujõud jagunenud. Sellised impersonalistlikud teadmised on eneseteadvustamise üks aspekte.

KOMENTARAS: Žinojimas žmogaus, kuris visose gyvosiose būtybėse – pusdieviuose, žmonėse, žvėryse, paukščiuose, gyvūnuose, vandens gyviuose bei augaluose – mato vieną ir tą pačią dvasinę sielą, yra dorybės guṇos. Visose gyvosiose esybėse dvasinė siela ta pati, nors jų kūnai, pelnyti praeities veikla, skirtingi. Septintame skyriuje jau buvo kalbėta, kad gyvybės jėgą kiekvienam kūnui įkvepia aukštesnioji Aukščiausiojo Viešpaties prigimtis. Taigi matyti kiekviename kūne tą aukštesnę prigimtį, gyvybės jėgą, – reiškia matyti dorybės guṇos lygiu. Toji gyvybės energija amžina, tuo tarpu kūnai pasmerkti suirti. Skirtumus matome stebėdami kūnus: sąlygotam gyvenimui būdinga materialios būties formų įvairovė, todėl mums ir atrodo, kad gyvybės jėga susiskaidžiusi. Toks impersonalus žinojimas yra vienas dvasinės savivokos aspektų.