TEXT 18

Tekst

Tekstas

jñānaṁ jñeyaṁ parijñātā
tri-vidhā karma-codanā
karaṇaṁ karma karteti
tri-vidhaḥ karma-saṅgrahaḥ

Synonyms

jñānam — teadmised; jñeyam — teadmiste objekt; parijñātā — teadja; tri- vidhā — kolme liiki; karma — töö; codanā — ajend; karaṇam — meeled; karma — töö; kartā — tegija; iti — sel moel; tri-vidhaḥ — kolme liiki; karma — töö; saṅgrahaḥ — kogumine.

jñānam — žinojimas; jñeyam — pažinimo objektas; parijñātā — pažįstantis subjektas; tri-vidhā — trijų rūšių; karma — veiksmo; codanā — varomoji jėga; karaṇam — juslės; karma — darbas; kartā — veikėjas; iti — taip; tri-vidhaḥ — trijų rūšių; karma — veiksmo; saṅgrahaḥ — visuma.

Translation

Teadmised, teadmiste objekt ja teadja on kolm tegevuse ajendeiks olevat tegurit; meeled, töö ja tegija on kolm tegevuse koostisosa.

Žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas – trys faktoriai, skatinantys veikti, o juslės, pats darbas ir veikėjas – trys sudedamosios veiksmo dalys.

Purport

Igapäevaseks tööks on kolm ajendit: teadmised, teadmiste objekt ja teadja. Töövahendeid, tööd ennast ja töötajat nimetatakse töö koostisosadeks. Iga inimese poolt tehtud töö sisaldab neid elemente. Enne tööle hakkamist peab olema mingi ajend, mida nimetatakse inspiratsiooniks. Enne töö tegemist inimene mõtleb, kuidas seda tööd teha, ning seda nimetatakse peenekoeliseks töötamiseks, mis viib seejärel füüsilise tegevuseni. Tegutsemisele eelnevad mõtlemise, tundmise ja tahtmise psühholoogilised protsessid ning neid nimetatakse ajendeiks. Inspiratsioon töö tegemiseks on sama nii siis, kui see on saadud pühakirjadest, kui ka siis, kui selle on andnud vaimse õpetaja juhendused. Sel moel inspiratsiooni saanud töötegija faktiline tegevus toimub meeltega, sealhulgas mõistusega, mis on kõikide meelte keskuseks. Kõikide tegevuse koostisosade kogusummat nimetatakse terviklikuks tööks.

KOMENTARAS: Kasdienę veiklą skatina trys priežastys: žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas. Veiklos įrankiai, pats veiksmas ir jo atlikėjas vadinami sudedamosiomis veiklos dalimis. Bet kuris žmogaus veiksmas susideda iš šių elementų. Veiksmą skatina impulsas, kuris vadinamas įkvėpimu. Bet koks sprendimas, padarytas prieš atliekant darbą, jau yra darbas subtilia forma. Po to darbas gauna veiksmo išraišką. Pirmiausiai žmogus išgyvena psichinį mąstymo, jausmo ir troškimo procesą, vadinamą impulsu. Tokio paties įkvėpimo veiklai galime pasisemti iš šventraščių ar dvasinio mokytojo nurodymų. Esant įkvėpimui ir atlikėjui, juslių ir proto (visų juslių centro) pagalba įvyksta patsai veiksmas. Taigi veiksmo sudedamųjų dalių suma vadinasi veiksmo visuma.