TEXT 3
TEXT 3
Tekst
Tekstas
śraddhā bhavati bhārata
śraddhā-mayo ’yaṁ puruṣo
yo yac-chraddhaḥ sa eva saḥ
śraddhā bhavati bhārata
śraddhā-mayo ’yaṁ puruṣo
yo yac-chraddhaḥ sa eva saḥ
Synonyms
Synonyms
sattva-anurūpā — vastavalt eksistentsile; sarvasya — igaühe; śraddhā — usk; bhavati — muutub; bhārata — oo, Bharata poeg; śraddhā — usk; mayaḥ — täis; ayam — see; puruṣaḥ — elusolend; yaḥ — kes; yat — mida omades; śraddhaḥ — usk; saḥ — sel moel; eva — kindlasti; saḥ — tema.
Translation
Translation
Oo, Bharata poeg, igaüks arendab endas teatud usku vastavalt sellele, milliste materiaalse looduse guṇade mõjuvallas ta elab. Öeldakse, et elusolend tunnustab ühte või teist usku vastavalt guṇadele, milles ta viibib.
O Bharatos sūnau, vienoks ar kitoks tikėjimas priklauso nuo to, kaip gyvąją būtybę veikia gamtos guṇos. Sakoma, kad gyvoji būtybė išpažįsta tokį tikėjimą, kokios guṇos ją veikia.
Purport
Purport
Igaüks usub millessegi, ükskõik, kes ta ka poleks. Tema usku peetakse aga vooruse, kire või teadmatuse poolt valitsetavaks – vastavalt sellele, millise guṇa mõjuvallas ta viibib. Vastavalt oma usule suhtleb inimene ka vastavate inimestega. On fakt, nagu kinnitatud viiendas peatükis, et iga elusolend on algselt Kõigekõrgema Jumala fragmentaarne lahutamatu osake. Seega on ta algselt materiaalse looduse guṇade suhtes transtsendentaalne, ent kui ta unustab oma suhted Jumala Kõrgeima Isiksusega ning satub kokkupuutesse materiaalse loodusega, tingimustest sõltuvas elus, loob ta oma seisukoha, suheldes materiaalse looduse erinevate avaldumisvormidega. Sellest tulenevad tehislik usk ja eksistents on kõigest materiaalsed. Ehkki inimest võivad juhtida teatud veendumused või elukäsitlus, on ta algselt nirguṇa, transtsendentaalne. Seepärast peab inimene puhastuma kogutud materiaalsest saastast, et taastada oma suhted Kõigekõrgema Jumalaga. Kṛṣṇa teadvus on selleks ainus hirmudest vaba tee. Kui inimene asetseb Kṛṣṇa teadvuses, siis võib ta olla kindel, et tõuseb täiuslikkuse tasandile. Kui inimene ei võta omaks seda eneseteadvustamise teed, siis jääb ta kindlasti looduse guṇade valitseda.
KOMENTARAS: Kiekvienas žmogus, kad ir kas jis būtų, išpažįsta vienokį ar kitokį tikėjimą. O jo prigimties savybės nulemia tikėjimo priklausymą dorybės, aistros, ar neišmanymo guṇai. Taigi nuo tikėjimo priklauso ratas žmonių, su kuriais jis bendrauja. Iš tiesų, kiekviena gyvoji būtybė, kaip nurodoma penkioliktame skyriuje, pagal kilmę yra fragmentinė neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė. Todėl pradinėje būklėje ji yra transcendentali visoms materialios gamtos guṇoms. Tačiau kai gyvoji esybė užmiršta apie savo ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, ji kontaktuoja su materialia gamta ir pradeda gyventi sąlygotą gyvenimą. Dėl ryšių su įvairiais materialios gamtos aspektais ji pati nulemia savo padėtį. Iš to kilusi būtis ir netikras tikėjimas yra visiškai materialūs. Nors gyvoji būtybė gali būti paveikta tam tikro įspūdžio ar būties sampratos, savo pirminiame būvyje ji – nirguṇa, transcendentali. Taigi, siekdami atkurti savitarpio santykius su Aukščiausiuoju Viešpačiu, turime apsivalyti nuo materijos nešvarybių. Vienintelis kelias atgal pas Dievą, kuriuo galima nieko nebijant eiti – Kṛṣṇos sąmonė. Kṛṣṇos sąmonės kelias garantuoja, jog tobulumo būvis bus pasiektas. Jei žmogus nestoja į dvasinės savivokos kelią, jį, be jokios abejonės, valdys gamtos guṇos.
Sõna śraddhā („usk") on selles värsis väga oluline. Śraddhā ehk usk lähtub algselt vooruse guṇast. Inimene võib uskuda mõnda pooljumalat või enda poolt loodud Jumalat või mõnda kujutluste sünnitist. Tugevat usku peetakse materiaalse vooruse poolt looduks. Kuid materiaalses, tingimustest sõltuvas elus ei ole ükski inimese ettevõtmistest täielikult puhas, vaid neid mõjutavad erinevad guṇad. Need ei tulene puhtast voorusest. Puhas voorus on transtsendentaalne. Puhastunud vooruses võib inimene mõista Jumala Kõrgeima Isiksuse tegelikku loodust. Nii kaua kui tema usku ei valitse puhastunud voorus, on see saastatud materiaalse looduse guṇadest. Materiaalse looduse saastatud guṇad tungivad ka elusolendi südamesse. Seepärast võtab ta omaks mingi usu vastavalt sellele, millise guṇaga on kokkupuutes tema süda. Seega, kui inimese süda on vooruse guṇas, on seda ka tema usk. Kui süda on aga kire guṇas, on ka tema usk vallatud kire guṇast, ning kui tema süda illusioonis, pimeduse guṇas, on tema usk ebapuhas. Selles maailmas võime me näha erinevaid uske ning vastavalt nendele eksisteerivad ka erinevad religioonid. Religioosse usu tõeline põhimõte lähtub puhta vooruse guṇast, ent kuna elusolendi süda on saastunud, kohtame me maailmas erinevaid religioosseid printsiipe. Ning vastavalt erinevatele uskudele teenitakse erinevaid objekte.
Labai reikšmingas posmo žodis śraddhā, arba „tikėjimas“. Śraddhos, tikėjimo, pirminis šaltinis – dorybės guṇa. Galima tikėti pusdievį, kokį nors išsigalvotą Dievą ar savo proto kūrinį. Manoma, kad tvirtas tikėjimas skatina dorybės guṇos veiklą. Tačiau materijos sąlygotame gyvenime joks darbas negali būti visiškai tyras, jis visada turi kitų guṇų priemaišų, nėra gryna dorybė. Grynoji dorybė – transcendentali. Pasiekus grynos dorybės būvį suvokiama tikroji Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtis. Kol tikėjimas nėra grynos dorybės, jį gali suteršti bet kuri materialios gamtos guṇa. Nešvarios materialios gamtos guṇos paliečia ir širdį, todėl kokia širdis, koks jos ryšys su tam tikra gamtos guṇa, toks ir tikėjimas. Doros širdies žmogaus tikėjimą sąlygoja dorybės guṇa, o kai širdį užvaldo aistros guṇa, tikėjimas irgi yra įtakojamas aistros guṇos. Jei širdis apimta tamsos, iliuzijos, tai ir tikėjimą teršia tamsa ir iliuzija. Taigi pasaulyje mes susiduriame su skirtingais tikėjimais, įvairiausiomis religinėmis srovėmis, kurios atitinka tam tikros rūšies tikėjimą. Tikrąjį religinio tikėjimo pagrindą sudaro gryna dorybė, tačiau mūsų širdys netyros, todėl ir sutinkame įvairiausių tipų religinius principus. O tikėjimo įvairovė nulemia įvairius garbinimo būdus.