TEXT 20

Tekst

Tekstas

prakṛtiṁ puruṣaṁ caiva
viddhy anādī ubhāv api
vikārāṁś ca guṇāṁś caiva
viddhi prakṛti-sambhavān

Synonyms

prakṛtim — materiaalset loodust; puruṣam — elusolendeid; ca — samuti; eva — kindlasti; viddhi — sa pead teadma; anādī — alguseta; ubhau — mõlemad; api — samuti; vikārān — muundumisi; ca — samuti; guṇān — looduse kolme guṇat; ca — samuti; eva — kindlasti; viddhi — tea; prakṛti — materiaalne loodus; sambhavān — sündinud.

prakṛtim — materiali gamta; puruṣam — gyvosios esybės; ca — taip pat; eva — tikrai; viddhi — žinoki; anādī — be pradžios; ubhau — abu; api — taip pat; vikārān — virsmas; guṇān — trys materialios gamtos guṇos; ca — taip pat; eva — tikrai; viddhi — žinoki; prakṛti — iš materialios gamtos; sambhavān — kilę.

Translation

Tuleb mõista, et materiaalne loodus ja elusolendid on algusetud. Nende muundumised ja mateeria erinevad avaldumisvormid on sündinud materiaalsest loodusest.

Žinok, kad materiali gamta ir gyvosios esybės pradžios neturi. Jų virsmai bei materijos guṇos yra materialios gamtos padarinys.

Purport

Selles peatükis antud teadmiste abil võib inimene mõista keha (tegevusvälja) ning keha tundjaid (individuaalset hinge ja Ülihinge). Tegevusväli on materiaalsest loodusest moodustunud keha ning individuaalne hing, kes on kehastunud sellesse tegevusvälja ning kes naudib keha tegevusi, on puruṣa ehk elusolend. Tema on üks tegevusvälja tundja, teine on Ülihing. Loomulikult tuleb mõista, et nii Ülihing kui ka individuaalne hing on Jumala Kõrgeima Isiksuse erinevad avaldumisvormid. Elusolend kuulub Tema energia hulka, Ülihing on aga Tema isiklik ekspansioon.

KOMENTARAS: Šiame skyriuje pateiktos žinios leidžia suvokti kūną (veiklos lauką) bei kūną pažįstančius subjektus (tiek individualią sielą, tiek Supersielą). Kūnas – veiklos laukas, jį sudaro materiali gamta. Įkūnyta individuali siela, kuri gauna pasitenkinimą iš kūno veiklos, vadinasi puruṣa, arba gyvoji esybė. Ji yra viena iš pažįstančių subjektų, kitas yra Supersiela. Be abejo, reikia suprasti, kad ir Supersiela, ir individuali esybė – tai Aukščiausiojo Dievo Asmens skirtingos apraiškos. Gyvoji esybė priklauso Aukščiausiojo Viešpaties energijos kategorijai, o Supersiela – Jo asmens ekspansijų kategorijai.

Nii materiaalne loodus kui ka elusolend on igavesed. See tähendab seda, et nad eksisteerisid juba enne loome algust. Materiaalne avaldumine on sündinud Kõigekõrgema Jumala energiast, ning samamoodi ka elusolendid, kuid elusolendid on sündinud Tema kõrgemast energiast. Nii elusolendid kui ka materiaalne loodus eksisteerisid juba enne, kui avaldus see kosmos. Materiaalne loodus eksisteeris Jumala Kõrgeimas Isiksuses, Mahā- Viṣṇus, ning kui selleks tekkis vajadus, avaldus see mahat-tattva vahendusel. Elusolendid viibivad samuti Viṣṇus ning kuna nad on sattunud tingimustest sõltuvusse ega soovi teenida Kõigekõrgemat Jumalat, ei pääse nad seetõttu vaimsesse taevasse. Kuid koos materiaalse looduse avaldumisega saavad need elusolendid võimaluse tegutseda materiaalses maailmas ning valmistada end ette vaimsesse taevasse pöördumiseks. Selline on selle materiaalse loome saladus. Algselt on elusolend Kõigekõrgema Jumala lahutamatu osake, kuid oma mässumeelse loomuse tõttu satub ta sõltuvusse selle materiaalse looduse tingimustest. Ei oma tähtsust, kuidas need elusolendid ehk Kõigekõrgema Jumala kõrgema energia osakesed on sattunud kokkupuutesse materiaalse loodusega, ehkki Jumala Kõrgeimale Isiksusele on teada, millal ja miks see juhtus. Pühakirjades ütleb Jumal, et need, keda köidab see materiaalne loodus, teevad läbi raske olelusvõitluse. Mõne eelnenud värsi põhjal võime me täie kindlusega järeldada, et kõik looduse kolme guṇa poolt põhjustatud muundumised ja mõjud on samuti sündinud materiaalsest loodusest. Kõik elusolendite muutumised ja mitmekesisus johtuvad üksnes keha olemasolust. Vaimse olemuse poolest on kõik elusolendid ühesugused.

Ir materiali gamta, ir gyvoji esybė – amžinos. Tai reiškia, kad jos egzistavo prieš pasaulio sukūrimą. Materialus pasaulis kyla iš Aukščiausiojo Viešpaties energijos, kaip, beje, ir gyvosios esybės, tik jos – aukštesnioji energija. Ir gyvosios esybės, ir materiali gamta egzistavo dar prieš tai, kol gavo išraišką kosmosas. Materiali gamta glūdėjo Aukščiausiajame Dievo Asmenyje, Mahā Viṣṇu, o kai prireikė, tarpininkaujant mahat-tattvai, ji gavo išreikštą būvį. Glūdi Jame ir gyvosios esybės, bet jos yra sąlygotos, todėl yra nelinkusios tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Štai kodėl joms užginta įeiti į dvasinį dangų. Tačiau, kai materiali gamta gauna išraišką, gyvosios esybės vėl turi galimybę veikti materialiame pasaulyje ir tapti tinkamomis įeiti į dvasinį pasaulį. Čia ir slypi materialios kūrinijos paslaptis. Iš tikrųjų, pagal kilmę, gyvoji esybė – neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dvasinė dalelė, tačiau dėl savo maištingumo ji įkalinta materialioje gamtoje. Tiesą sakant, visai nesvarbu, kaip gyvosios būtybės, aukštesnės Aukščiausiojo Viešpaties esybės, suėjo į sąlytį su materialia gamta. Tačiau Aukščiausiasis Dievo Asmuo žino, kaip ir kodėl tai įvyko. Šventraščiuose Viešpats sako, kad apžavėtiesiems materialios gamtos tenka nuožmiai grumtis už būvį. Tačiau iš šių kelių posmų mes turėtume įsitikinti, kad visi trijų guṇų sąlygojami materialios gamtos virsmai ir poveikiai taip pat yra materialios gamtos padariniai. Gyvųjų esybių įvairovę ir kitus kitimus lemia tai, kad egzistuoja kūnas. Dvasine prasme, visos gyvosios esybės yra lygiavertės.