Skip to main content

TEXT 17

TEXT 17

Tekst

Tekstas

avibhaktaṁ ca bhūteṣu
vibhaktam iva ca sthitam
bhūta-bhartṛ ca taj jñeyaṁ
grasiṣṇu prabhaviṣṇu ca
avibhaktaṁ ca bhūteṣu
vibhaktam iva ca sthitam
bhūta-bhartṛ ca taj jñeyaṁ
grasiṣṇu prabhaviṣṇu ca

Synonyms

Synonyms

avibhaktam — mittejagunenud; ca — samuti; bhūteṣu — kõikides elusolendites; vibhaktam — jagatud; iva — just kui; ca — samuti; sthitam — asetsev; bhūta-bhartṛ — kõikide elusolendite alalhoidja; ca — samuti; tat — see; jñeyam — tuleb mõista; grasiṣṇu — neelates; prabhaviṣṇu — arendades; ca — samuti.

avibhaktam — nepadalinta; ca — taip pat; bhūteṣu — visose gyvosiose būtybėse; vibhaktam — padalinta; iva — lyg; ca — taip pat; sthitam — glūdi; bhūta-bhartṛ — palaikanti visas gyvąsias būtybes; ca — taip pat; tat — tą; jñeyam — reikia suprasti; grasiṣṇu — naikinanti; prabhaviṣṇu — auginanti; ca — taip pat.

Translation

Translation

Ehkki Ülihing näib olevat jagunenud kõikide olendite vahel, ei ole Teda tegelikult kunagi võimalik jagada. Ta on üks tervik. Ehkki Ta on kõikide elusolendite alalhoidja, tuleb mõista, et tänu Temale leiavad aset ka häving ja areng.

Nors atrodo, kad Supersiela išskaidyta, padalinta visoms būtybėms, Ji – nedaloma ir vientisa. Ji ne tik palaiko kiekvieną gyvąją esybę, bet, reikia suprasti ir tai – Ji viską naikina ir augina.

Purport

Purport

Jumal asub Ülihingena igaühe südames. Kas tähendab see seda, et Ta on jagunenud? Ei, tegelikult on Ta alati üks. Tihti tuuakse sellega seoses näide Päikesest. Päike püsib alati meridiaani kohal, ent kui me liigume kõik näiteks viis tuhat miili erinevates suundades ning küsime siis: „Kus on Päike?", näitaks igaüks meist oma pea kohale. Vedakirjanduses tuuakse see näide osutamaks tõsiasjale, et ehkki Jumal on jagamatu, näib Ta olevat mitmeks jagunenud. Vedakirjanduses öeldakse ka seda, et üks ja sama Viṣṇu viibib kõikjal tänu Oma kõikvõimsusele, samamoodi nagu üks ja sama Päike paistab korraga paljudele inimestele paljudes eri paikades. Ning kuigi Kõigekõrgem Jumal on kõikide elusolendite alalhoidja, on Ta hävituse hetkel ka kõige hävitaja. Sellele leidub kinnitus üheteistkümnendas peatükis, kus Jumal ütleb, et Ta on tulnud hävitama kõiki Kurukṣetra väljale kogunenud sõdalasi. Samuti mainis Ta, et ka aja kujul hävitab Ta kõik. Tema on kõige hävitaja ja surmaja. Kui toimub loomine, siis äratab Jumal kõik elusolendid nende algupärasest seisundist, hävitamise hetkel aga neelab Ta kõik nad endasse. Vedalikud hümnid kinnitavad, et Jumal Kṛṣṇa on kõikide elusolendite allikas ja rahupaik. Loomise järel lebab kõik Tema kõikvõimsuses ning hävitamise järel pöördub kõik taas tagasi Temasse puhkama. Sedasi kinnitavad meile vedalikud hümnid. Yato vā imāni bhūtāni jāyante yena jātāni jīvanti yat prayanty abhisaṁviśanti tad brahma tad vijijñāsasva. („Taittirīya Upaniṣad" 3.1)

KOMENTARAS: Viešpats glūdi kiekvieno širdyje, kaip Supersiela. Ar tai reiškia, kad Jis išskaidytas? Ne. Jis yra vientisas. Čia tiktų saulės pavyzdys. Vidurdienį saulė pasiekia zenitą. Tačiau jei kas nors nukeliautų penkis tūkstančius mylių bet kuria kryptimi ir paklaustų, kur saulė, kiekvienas jam atsakytų: „Štai ji, šviečia virš mano galvos.“ Šį pavyzdį Vedų raštai pateikia parodyti, kad nors Viešpats ir nedalus, tačiau atrodo išskaidytas. Be to, Vedų raštuose sakoma, kad vienas ir tas pats Viṣṇu Savo visagalybės dėka yra visur, kaip ir viena saulė šviečia visų kraštų žmonėms. Nors Aukščiausiasis Viešpats palaiko kiekvieną gyvąją esybę, visatos naikinimo metu Jis viską sunaikina. Apie tai buvo kalbėta vienuoliktame skyriuje: Viešpats pasiskelbė atėjęs sunaikinti visus į Kurukṣetrą susirinkusius karius. Be to, pridūrė, kad naikina viską laiko pavidalu. Jis – visa ko griovėjas ir naikintojas. Kurdamas pasaulį, Jis išaugina būtybes iš pradinio būvio, o naikindamas suima jas į Save. Vedų himnai patvirtina tą tiesą, kad Jis – visų gyvųjų esybių pradžia ir visa ko atilsio vieta. Po sukūrimo viskas palaikoma Jo visagalybe, o po sunaikinimo vėl viskas sueina atilsio į Jį. Taip liudija Vedų himnai. Yato vā imāni bhūtāni jāyante yena jātāni jīvanti yat prayanty abhisaṁviśanti tad brahma tad vijijñāsasva („Taittirīya Upaniṣada“ 3.1).