HETEISTKÜMNES PEATÜKK

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

Kõiksuse kuju

Visatos pavidalas

TEXT 1:: Arjuna ütles: Olles kuulnud neid juhendusi, mida Sa mulle saladuslikel vaimsetel teemadel olid lahkelt nõus jagama, on minu illusioon nüüdseks hajutatud.

TEXT 1:: Arjuna tarė: Dabar, kai išklausiau Tavo maloningus pamokymus apie pačius slaptingiausius dvasinius dalykus, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė.

TEXT 2:: Oo, lootosesilmne, ma olen kuulnud Sinult iga elusolendi ilmumise ja kadumise üksikasjalikku kirjeldust ning mõistnud, et Sinu hiilgus on piiritu.

TEXT 2:: O lotosaaki, aš išklausiau išsamų Tavo aiškinimą apie tai, kaip atsiranda ir išnyksta visos gyvosios esybės ir suvokiau Tavo neišsenkančią didybę.

TEXT 3:: Oo, suurim kõikidest isiksustest, oo, ülim olend, ehkki ma näen Sind enda ees Sinu tegelikus positsioonis, sellisena nagu Sa oled End kirjeldanud, soovin ma näha, kuidas oled Sa sisenenud sellesse kosmilisse avaldumisse. Ma soovin näha seda Sinu kuju.

TEXT 3:: O didžiausias iš visų asmenybių, o aukščiausias pavidale, nors priešais regiu Tave tokį, koks esi ir kaip Pats Save apibūdinai, norėčiau pamatyti, koks įžengei į šį kosminį pasaulį. Noriu išvysti šį Tavo pavidalą.

TEXT 4:: Oo, mu Jumal, oo, kõikide müstiliste jõudude valitseja, kui Sa arvad, et ma olen võimeline vaatama Sinu kosmilist kuju, siis palun näita mulle Oma piiritut kõiksuslikku „mina".

TEXT 4:: Jei manai, kad galiu regėti Tavo kosminį pavidalą, o mano Viešpatie, o visų mistinių jėgų valdove, būk maloningas, parodyk man tą beribį visatos „Aš“.

TEXT 5:: Jumala Kõrgeim Isiksus ütles: Oo, Mu kallis Arjuna, oo, Pṛthā poeg, vaata nüüd Mu külluslikkust, Minu sadu ja tuhandeid erinevaid, jumalikke, kirevaid vorme.

TEXT 5:: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, o Pṛthos sūnau, regėk Mano didybę – šimtus tūkstančių įvairiausių daugiaspalvių dieviškų pavidalų.

TEXT 6:: Oo, parim Bhāratate hulgas, vaata kõiki neid erinevaid avaldumisi – Ādityasid, Vasusid, Rudrasid, Aśvinī-kumārasid ning teisi pooljumalaid. Vaata neid rohkeid imesid, mida keegi pole varem näinud ning millest keegi pole kuulnud.

TEXT 6:: O geriausias iš Bhāratų, žvelk į įvairiausias Ādityų, Vasu, Rudrų, Aśvini- kumārų ir kitų pusdievių apraiškas. Žvelk į daugybę stebuklingų niekieno negirdėtų ir neregėtų dalykų.

TEXT 7:: Oo, Arjuna, kõike, mida iganes sa tahad näha, võid sa näha koheselt Minu selles kehas! Minu kõiksuse kuju näitab sulle kõike, mida sa ihaldad näha kas olevikus või tulevikus. Kõik, nii liikuv kui liikumatu, asetseb täielikult siin, selles ühes paigas.

TEXT 7:: O Arjuna, šiame Mano kūne tu tuojau pat išvysi visa, ką tik nori! Visatos pavidalas parodys tau visa tai, ką panorėsi išvysti ne tik dabar, bet ir ateityje. Visa – ir tai, kas juda, ir tai, kas nejuda – yra štai čia, vienoje vietoje.

TEXT 8:: Kuid sa ei saa Mind näha oma praeguste silmadega. Seepärast annan Ma sulle jumalikud silmad. Vaata nüüd Minu müstilist külluslikkust!

TEXT 8:: Tačiau tu negali matyti Manęs savo dabartinėmis akimis, todėl Aš suteikiu tau dievišką regėjimą. Regėk Mano mistinę galybę!

TEXT 9:: Sañjaya ütles: Oo, kuningas, olles sedasi kõnelnud, näitas kõikide müstiliste jõudude Kõigekõrgem Jumal, Jumala Isiksus, Arjunale Oma kõiksuse kuju.

TEXT 9:: Sañjaya said: O King, having spoken thus, the Supreme Lord of all mystic power, the Personality of Godhead, displayed His universal form to Arjuna.

TEXTS 10-11:: Arjuna nägi selles kõiksuse kujus lõputut hulka suid, silmi ja imepäraseid nägemusi. Seda kuju kaunistasid paljud taevalikud ehted ning mitmed ülestõstetud jumalikud relvad. Ta kandis taevalikke lillevanikuid ja taevalikke rõivaid ning Tema keha oli võitud paljude jumalike lõhnadega. Kõik oli imeline, hiilgav, piiramatu ning kõikjale leviv.

TEXTS 10-11:: Visatos pavidale Arjuna išvydo daugybę burnų, aibes akių ir begalę stebuklingų reginių! Viešpaties pavidalas buvo padabintas nežemiškais papuošalais. Jis laikė iškėlęs dieviškuosius ginklus ir vilkėjo dievišku rūbu, o kūnas, dvelkiantis įvairiausiais dieviškais aliejais, buvo padabintas įstabiausiomis girliandomis. Visa tai atrodė stebuklinga, švytėjo, neturėjo ribų, sklido į visas puses.

TEXT 12:: Kui taevasse tõuseks korraga sadu tuhandeid päikeseid, võiks nende kiirgust võrrelda Kõrgeima Isiksuse kõiksuse kuju säraga.

TEXT 12:: Jei danguje būtų patekėję išsyk šimtai tūkstančių saulių, jų šviesa gal ir prilygtų tam spindesiui, kurį skleidė Aukščiausiojo Asmens visatos pavidalas.

TEXT 13:: Sel hetkel nägi Arjuna Jumala kõiksuse kujus kõiki universumi piirituid ekspansioone ühes paigas asetsevatena, ehkki mitmeks, mitmeks tuhandeks jagatutena.

TEXT 13:: Tuo metu Viešpaties visatos pavidale Arjuna išvydo begalybę visatos skleidinių, sutelktų į vieną vietą, nors jų buvo tūkstančiai tūkstančių.

TEXT 14:: Hämmelduses ja imestuses, ihukarvad suurest ekstaasist püsti seismas, langetas Arjuna pea, avaldamaks lugupidamist Kõigekõrgemale Jumalale, ning surudes peod kokku, hakkas ta palvetama Jumala poole.

TEXT 14:: Tuomet, suglumęs ir nustebęs, piestu stojusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą reikšdamas pagarbą ir sudėjęs rankas ėmė melstis Aukščiausiajam Viešpačiui.

TEXT 15:: Arjuna ütles: Mu kallis Jumal Kṛṣṇa, ma näen Sinu kehas kõiki pooljumalaid ja teisi erinevaid elusolendeid. Ma näen Brahmād istumas lootoseõiel, ma näen Śivat, jumalikke madusid ning kõiki tarkasid.

TEXT 15:: Arjuna tarė: Mano brangus Viešpatie Kṛṣṇa, Tavo kūne drauge regiu visus pusdievius ir kitas gyvąsias esybes. Matau lotoso žiede sėdintį Brahmą, regiu Viešpatį Śivą ir visus išminčius bei dieviškas gyvates.

TEXT 16:: Oo, universumi Jumal, oo, kõiksuse kuju, ma näen Sinu kehas mitmeid käsi, kõhtusid, suid ja silmi, mis on piiramatult avardunud kõikjale. Sul pole ei lõppu, keskpaika ega algust.

TEXT 16:: O visatos Viešpatie, o visatos pavidale, Tavo kūne aš regiu daugybę rankų, pilvų, burnų ir akių – jos visur, ir nėra tam nei galo, nei krašto. Nematau Tavyje nei pabaigos, nei vidurio, nei pradžios.

TEXT 17:: Sinu kuju on raske näha selle kiirgava sära tõttu, mis levib kõikjale nagu lõõmav tuli või Päikese mõõtmatu kiirgus. Ja ometigi näen ma seda kumavat kuju kõikjal, ilustatuna erinevate kroonide, nuiade ja ketastega.

TEXT 17:: Sunku žvelgti į Tavo pavidalą, akinantis švytėjimas nuo jo sklinda į visas šalis, tarsi liepsnotų ugnis ar akinamai spindėtų saulė. Vis dėlto aš visur regiu tą žėrintį pavidalą, vainikuotą karūnomis, ginkluotą vėzdais ir diskais.

TEXT 18:: Sina oled kõrgeim ja peamine eesmärk. Sina oled kogu selle universumi lõplik pidepunkt. Sa oled ammendamatu ning vanim. Sa oled igavese religiooni alalhoidja, Jumala Isiksus. Selline on minu arvamus.

TEXT 18:: Tu – aukščiausias pažinimo tikslas. Tu – visos visatos pamatas. Tu esi neišsenkamas ir seniausias. Tu – Dievo Asmuo, amžinosios religijos globėjas. Tokia mano nuomonė.

TEXT 19:: Sa oled alguse, keskpaiga ja lõputa. Sinu hiilgus on piiritu. Sul on lugematu arv käsi ning Päike ja Kuu on Sinu silmadeks. Ma näen, kuidas lõõmav tuli väljub Sinu suust, põletades kogu seda universumit Sinu Enda kiirgusega.

TEXT 19:: Tu be pradžios, be vidurio ir be pabaigos. Beribė Tavo šlovė. Tavo rankų – nesuskaičiuojama daugybė, o saulė ir mėnuo – Tavo akys. Aš regiu iš Tavo burnos plūstančią liepsną ir matau kaip Savo spinduliais Tu degini visą visatą.

TEXT 20:: Ehkki Sa oled üks, levid Sa üle kogu taeva, planeetide ning nendevahelise avaruse. Oo, võimsaim, nähes seda imepärast ja hirmuäratavat kuju, on kõik planetaarsüsteemid segadusse aetud.

TEXT 20:: Nors esi vienas, Savimi Tu užpildai dangų, planetas ir visą erdvę. O didysis, išvydus stebuklingą ir siaubingą Tavo pavidalą, visose planetų sistemose kyla sąmyšis.

TEXT 21:: Lõputud pooljumalad alistuvad Sinu ees ning sisenevad Sinusse. Mõned neist, kes on äärmiselt hirmunud, loevad kokkusurutud peopesadega palveid. Loendamatud suured targad ja täiuslikud olendid hüüavad: „Saagu rahu!" ning palvetavad Sinu ees, lauldes vedalikke hümne.

TEXT 21:: Pusdievių pulkai lenkiasi Tau ir į Tave sueina. Kai kurie jų labai išsigandę sudėtomis rankomis meldžiasi Tau. Giedodami Vedų himnus ir šaukdami „Ramybės! Ramybės!“ Tau meldžiasi pulkai didžių išminčių ir tobulų būtybių.

TEXT 22:: Kõik erinevad Śiva avaldumised, Ādityad, Vasud, Sādhyad, Viśvedevad, mõlemad Aśvīd, Marutid, esiisad, Gandharvad, Yakṣad, Asurad ja täiuslikkuseni jõudnud pooljumalad vaatavad Sind suures imestuses.

TEXT 22:: Įvairiausi Viešpaties Śivos pasireiškimai, Ādityos, Vasu, Sādhyos, Viśvedevos, abu Aśviai, Marutai, protėviai, Gandharvai, Yakṣai, Asurai ir tobulieji pusdieviai žvelgia į Tave apstulbę.

TEXT 23:: Oo tugevakäeline, nähes Sinu ülimalt võimsat kuju ning selle lugematuid nägusid, silmi, käsi, reisi, jalgu ja kõhtusid ning Sinu paljusid kohutavaid hambaid, on kõik planeedid ja nende pooljumalad suures segaduses nii nagu minagi.

TEXT 23:: O tvirtaranki, daugybės didingojo Tavo pavidalo veidų, akių, rankų, šlaunų, kojų, pilvų ir Tavo baisių dantų vaizdas sukėlė sąmyšį visose planetose, sunerimo visi jose viešpataujantys pusdieviai. Man irgi neramu.

TEXT 24:: Oo, kõikeläbiv Viṣṇu, nähes, kuidas Sinust kiirgavad rohked värvid puudutavad taevast, nähes Sinu avali suid ning Sinu suuri kumavaid silmi, on minu mõistus hirmust segaduses. Ma ei suuda enam kauem olla rahulik ega säilitada oma mõistuse tasakaalu.

TEXT 24:: O visa persmelkiantis Viṣṇu, regiu Tave siekiantį dangų ir švytintį visomis spalvomis. Matau Tavo praviras burnas, didžiules spindinčias Tavo akis, ir iš siaubo temsta mano protas. Negaliu daugiau išlaikyti tvirtybės bei dvasios pusiausvyros.

TEXT 25:: Oo, jumalate Jumal, oo, maailmade pelgupaik, palun ole minu vastu armulik. Ma ei suuda enam säilitada tasakaalu, nähes Sinu lõõmavaid surmatoovaid nägusid ning kohutavaid hambaid. Ma olen täielikult segaduses.

TEXT 25:: O visų viešpačių Viešpatie, o pasaulių prieglobsti, būk man maloningas. Regėdamas liepsnojančius, mirtimi dvelkiančius Tavo veidus ir siaubingus dantis, prarandu pusiausvyrą. Aš visiškai sutrikęs.

TEXTS 26-27:: Kõik Dhṛtarāṣṭra pojad koos neid toetavate kuningatega, ning Bhīṣma, Droṇa, Karṇa, samuti nagu meie väejuhid, tormavad Sinu kohutavatesse suudesse ning mõningaid neist näen ma peadpidi Sinu hammaste vahele kinni jäänutena ning puruks muljututena.

TEXTS 26-27:: Visi Dhṛtarāṣṭros sūnūs ir jų pusėje kovojantys karaliai, taip pat Bhīṣma, Droṇa, Karṇa ir visi mūsų vyriausieji kariai lekia į siaubingas Tavo burnas. Kai kuriuos jų, sumaitotomis galvomis, matau įstrigusius tarp Tavo dantų.

TEXT 28:: Samamoodi nagu jõelained voolavad ookeani, sisenevad need võimsad sõdalased leegitsedes Sinu suudesse.

TEXT 28:: Kaip upių vandenys teka į vandenyną, taip liepsnų apimti į Tavo burnas plūste plūsta visi didieji karžygiai.

TEXT 29:: Samamoodi nagu ööliblikad sööstavad lõõmavasse tulle ja hävivad, näen ma kõiki inimesi täie kiirusega Sinu suudesse tormamas.

TEXT 29:: Aš matau žmones, visu greičiu lekiančius į Tavo burnas, tarsi į liepsnojančią ugnį pražūčiai lėktų drugiai.

TEXT 30:: Oo, Viṣṇu, ma näen Sind kõikjal neelamas inimesi Oma lõõmavate suudega. Kattes kogu universumi Oma säraga, ilmutad Sa kohutavaid, kõrvetavaid kiiri.

TEXT 30:: O Viṣṇu, matau, kaip Tu liepsnojančiomis burnomis iš visų pusių ryji žmones. Savo švytėjimu Tu užlieji visatą, ir baisūs deginantys spinduliai sklinda iš Tavęs.

TEXT 31:: Oo, jumalate jumal, niivõrd metsiku kujuga, palun ütle mulle, kes Sa oled. Ma avaldan Sulle oma lugupidamist. Palun, ole minu vastu armulik. Sina oled algne Jumal ning ma tahan omandada Sinust teadmisi, sest ma ei tea, milline on Sinu missioon.

TEXT 31:: O viešpačių Viešpatie, gąsdinantis Savo išvaizda, pasakyk man, kas esi. Pagarbiai Tau lenkiuosi, būk maloningas man. Tu – pirminis Viešpats. Aš noriu Tave pažinti, nes nesuprantu Tavo misijos.

TEXT 32:: Jumala Kõrgeim Isiksus ütles: Ma olen aeg, suur maailmade hävitaja, ning Ma tulin siia, et hävitada kõik inimesed. Kõik sõdurid peale teie [Pāṇḍavate] hukkuvad sellel lahinguväljal, olenemata sellest, kummal poolel nad seisavad.

TEXT 32:: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones. Išskyrus jus [Pāṇḍavus], visi kariai iš abiejų pusių žus.

TEXT 33:: Seepärast tõuse üles, valmistu lahinguks ning võida kuulsust. Alista oma vaenlased ning naudi õitsvat kuningriiki. Minu korralduse kohaselt on kõik lahinguväljal seisjad juba hukatud ning sina, oo, Savyasācī, oled vaid vahendiks selle korralduse täitmisel.

TEXT 33:: Tad pakilki. Ruoškis kovoti ir laimėti šlovę. Nugalėk savo priešus ir džiaukis klestinčia karalyste. Mano sumanymu jie jau mirę, ir tu, o Savyasāci, tegali būti įrankiu šiame mūšyje.

TEXT 34:: Ma olen juba hävitanud nii Droṇa, Bhīṣma, Jayadratha, Karṇa kui ka ülejäänud suured sõdalased. Seepärast tapa nad ning ära lase sellest oma rahu häirida. Lihtsalt võitle, ning sa alistad lahingus oma vaenlased.

TEXT 34:: Droṇą, Bhīṣmą, Jayadrathą, Karṇą bei kitus didžiuosius karžygius Aš jau sunaikinau. Todėl nukauk juos ir nesijaudink. Stok į kovą ir mūšyje sutriuškinsi savo priešus.

TEXT 35:: Sañjaya ütles Dhṛtarāṣṭrale: Oo, kuningas, olles kuulnud neid sõnu Jumala Kõrgeimalt Isiksuselt, avaldas Arjuna värisedes ja kokkusurutud peopesadega Jumal Kṛṣṇale taas ja taas oma lugupidamist. Kartlikul häälel kõneles ta Jumal Kṛṣṇale järgmised sõnad.

TEXT 35:: Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: O valdove, išgirdęs šiuos Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžius, Arjuna, visas virpėdamas iš baimės, sudėjęs rankas vis lenkėsi Viešpačiui Kṛṣṇai ir pagaliau virpančiu balsu prabilo.

TEXT 36:: Arjuna ütles: Oo, meelte valitseja, maailm rõõmustab kuuldes Sinu nime, sest Sinu nime kuuldes kiindub igaüks Sinusse. Kuigi täiuslikkuseni jõudnud inimesed avaldavad Sulle oma sügavat austust, on deemonid hirmul ning põgenevad kõikvõimalikes suundades. Just nii peabki see kõik olema.

TEXT 36:: Arjuna tarė: O juslių valdove, išgirdęs Tavo vardą, džiūgauja pasaulis, kiekvienas žavisi Tavimi. Nors tobulos būtybės pagarbiai Tau lenkiasi, demonai Tavęs bijo ir bėga į šalis. Taip ir turi būti.

TEXT 37:: Oo, võimsaim, võimsam isegi kui Brahmā, Sina oled algne looja. Miks ei peaks nad siis avaldama Sulle oma sügavat lugupidamist? Oo, piiritu, jumalate Jumal, universumi pelgupaik! Sa oled võidetamatu allikas, kõikide põhjuste põhjus, transtsendentaalne selle materiaalse avaldumise suhtes.

TEXT 37:: O didysis, didingesnis ir už Brahmą, Tu – pirminis kūrėjas, tad kodėl jie neturėtų Tau pagarbiai lenktis? O beribi, dievų Dieve, visatos prieglobsti! Tu – neišsenkanti versmė, visų priežasčių priežastis, Tu transcendentalus šiai materialiai kūrinijai.

TEXT 38:: Sina oled algne Jumala Isiksus, vanim, selle avaldunud kosmilise maailma lõplik pelgupaik. Sina oled kõige teadja ning Sina oled kõik, mida on võimalik teada. Sina oled ülim pelgupaik, kõikidest materiaalse looduse guṇadest kõrgemal seisev. Oo, piiritu kuju! Sina läbid kogu seda kosmilist avaldumist!

TEXT 38:: Tu – pirminis Dievo Asmuo, seniausiasis, galutinė išreikšto kosminio pasaulio prieglauda. Tu žinai viską ir esi viso pažinimo objektas. Tu – aukščiausias prieglobstis, iškilęs virš materialiųjų guṇų. O beribi pavidale! Tu persmelki visą kosminį pasaulį.

TEXT 39:: Sina oled õhk, Sina oled kõrgeim valitseja! Sina oled tuli, Sina oled vesi, Sina oled ka Kuu! Sa oled Brahmā, esimene elusolend, ning elusolendite suur esiisa! Seepärast avaldan ma Sulle oma sügavat lugupidamist tuhat korda, ja üha uuesti ja uuesti.

TEXT 39:: Tu – oras, Tu – aukščiausias valdovas! Tu – ugnis, vanduo ir mėnulis! Tu – Brahmā, pirmoji gyvoji būtybė, Tu – prosenelis. Todėl pagarbiai lenkiuosi Tau tūkstančius kartų, ir dar, ir dar.

TEXT 40:: Ma avaldan Sulle oma lugupidamist nii Sinu ees, taga kui ka igas küljes. Oo, ääretu jõud, Sa oled piiritu võimu valitseja! Sa oled kõikeläbiv ning seega oled Sa kõik!

TEXT 40:: Lenkiuosi Tau iš priekio, iš nugaros ir iš visų pusių! O nevaržoma galybe, Tu – beribės stiprybės valdovas! Tu persmelki viską ir todėl Tu – viskas.

TEXTS 41-42:: Mõeldes Sinust kui oma sõbrast, olen ma järelemõtlematult pöördunud Sinu poole, sõnadega „Oo, Kṛṣṇa!", „Oo, Yādava!", „Oo, mu sõber!", teadmata Sinu tegelikust hiilgusest. Palun andesta mulle kõik, mida ma olen rumalusest või armastusest teinud. Ma olen Sind korduvalt teotanud, heitnud nalja Sinu üle kui me lõõgastusime, lamades samal voodil, või kui me istusime või einestasime koos, vahel üksi olles ja vahel oma sõprade seltsis. Oo, eksimatu, palun andesta mulle kõik need solvangud.

TEXTS 41-42:: Matydamas Tavyje savo draugą ir Tavo šlovės nepažinęs, aš neapdairiai sakydavau Tau: „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“, „O mano bičiuli“. Prašau atleisti visą tai, ką praradęs protą ar iš meilės padariau. Daugybę kartų įžeidžiau Tave juokaudamas, kai ilsėjomės ar tuo pačiu guoliu dalijomės, sėdėjome kartu ar valgėme, kartais dviese, o kartais ir tarp daugelio draugų. O Patikimasis, prašau, atleisk visus mano įžeidimus.

TEXT 43:: Sina oled isaks kõigele selles kosmilises avaldumises, nii liikuvale kui ka liikumatule. Sina oled selle kummardatav juht, kõrgeim vaimne õpetaja. Keegi pole Sinuga võrdne ning keegi ei saa olla Sinuga üks. Kuidas saakski siis veel olla kolmes maailmas kedagi, kes oleks Sinust võimsam, oo, mõõtmatu jõu Valitseja!

TEXT 43:: Tu – viso kosminio pasaulio, viso to, kas juda ir nejuda, tėvas. Tu – jo garbinamas vadovas, vyriausias dvasinis mokytojas. Nėra Tau lygių ir niekas negali Tau prilygti. Tad ar gali būti kas nors didingesnis už Tave trijuose pasauliuose, o neaprėpiamos galios Viešpatie?

TEXT 44:: Sina oled Kõigekõrgem Jumal, keda peab kummardama iga elusolend. Seepärast langen ma maha Sinu ette, et avaldada Sulle oma sügavat lugupidamist ning paluda Sinu armu. Nii nagu isa andestab oma pojale vallatused, nagu sõber andestab oma sõbrale häbematused, nagu naine andestab oma kaasale ebaviisakused, palun ma Sind andestada mulle need eksimused, mis ma olen teinud Sind ebaõiglaselt koheldes.

TEXT 44:: Tu Aukščiausiasis Viešpats, ir kiekviena gyvoji būtybė turi garbinti Tave. Todėl krentu Tau po kojų išreikšti pagarbą ir meldžiu Tavo malonės. Kaip tėvas pakenčia sūnaus įžūlumą, kaip draugas atleidžia draugui akiplėšiškumą, kaip vyras pakenčia žmonos familiarumą, taip meldžiu atleisti tai, ką galėjau bloga Tau padaryti.

TEXT 45:: Olles näinud seda kõiksuse kuju, mida ma iial varem pole näinud, olen ma rõõmus, kuid samal ajal on mu mõistus hirmust segaduses. Seepärast, oo, jumalate Jumal, oo, universumi elupaik, palun heida minu peale Oma armu ning ilmuta End mulle taas Jumala Isiksuse kujul.

TEXT 45:: Aš džiaugiuosi išvydęs niekada anksčiau neregėtą visatos pavidalą, tačiau tuo pat metu mano protą kausto ir baimė. Todėl, o viešpačių Viešpatie, o visatos prieglobsti, būk man maloningas ir vėl apreikški Savąjį Dievo Asmens pavidalą.

TEXT 46:: Oo, kõiksuse kuju, oo, tuhandekäeline Jumal, ma soovin näha Sind Sinu neljakäelisel kujul, kui Sinu pead katab kroon ning kui Sa hoiad kätes nuia, ketast, merikarpi ja lootoselille. Ma ihkan näha Sind sellisel kujul.

TEXT 46:: O visatos pavidale, o tūkstantranki Viešpatie, aš noriu regėti Tave keturrankį su šalmu ant galvos, su vėzdu, disku, kriaukle ir lotoso žiedu rankose. Trokštu išvysti Tave tokį.

TEXT 47:: Jumala Kõrgeim Isiksus ütles: Mu kallis Arjuna, Oma sisemise energia abil oli Mul õnn sulle näidata seda ülimat kõiksuse kuju materiaalses maailmas. Enne sind pole keegi seda algset, piiritut ja pimestavalt säravat kuju näinud.

TEXT 47:: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, pasitelkęs Savo vidinę galią, su džiaugsmu atskleidžiau tau aukščiausią materialiame pasaulyje visatos pavidalą. Iki šiol niekas neregėjo šio pirminio, beribio ir akinamai spindinčio pavidalo.

TEXT 48:: Oo, parim Kuru sõdalastest, enne sind pole keegi Minu kõiksuse kuju näinud, sest ei „Vedade" uurimise, ohverduste, heategevuse, jumalakartlike tegude ega karmide askeeside läbi pole võimalik seda kuju materiaalses maailmas näha.

TEXT 48:: O geriausias Kuru dinastijos kary, dar niekas niekada iki tavęs neregėjo šio Mano visatos pavidalo, nes šį Mano pavidalą pamatyti materialiame pasaulyje neįmanoma nei studijuojant Vedas, nei aukojant aukas ar teikiant labdarą, nei atliekant doringus darbus ar rūsčias askezes.

TEXT 49:: Sa sattusid hirmu ning segaduse mõjuvalda, nähes Minu kohutavat kuju. Olgu sellel nüüd lõpp. Mu pühendunu, ole taas vaba rahutusest. Rahuliku mõistusega võid sa nüüd vaadata kuju, mida soovid näha.

TEXT 49:: Regėdamas Mane tokį siaubingą, suglumai ir pasimetei. Tebūnie tam galas. Mano bhakte, užmirški bet kokią baimę ir nurimusiu protu žvelk į tavo taip trokštamą pavidalą.

TEXT 50:: Sañjaya ütles Dhṛtarāṣṭrale: Olles seda Arjunale öelnud, ilmutas Jumala Kõrgeim Isiksus, Kṛṣṇa, End Oma tegelikul, neljakäelisel kujul ning omandas lõpuks kahekäelise kuju, hajutamaks Arjuna hirmu.

TEXT 50:: Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: Taip pasakęs Arjunai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, atskleidė Savo tikrą keturrankį pavidalą, o paskui pasirodė Savo dvirankiu pavidalu, padrąsindamas nusigandusį Arjuną.

TEXT 51:: Kui Arjuna nägi Kṛṣṇat Tema algsel kujul, ütles ta: Oo, Janārdana, nähes Sinu ülimalt ilusat inimnäolist keha, on mu mõistus nüüd rahunenud ning mu algne loodus taastunud.

TEXT 51:: Išvydęs Kṛṣṇą pirminiu Jo pavidalu, Arjuna tarė: O Janārdana, regėdamas Tave nuostabios žmogaus išvaizdos, atgavau dvasios ramybę ir atsitokėjau.

TEXT 52:: Jumala Kõrgeim Isiksus ütles: Mu kallis Arjuna, seda Minu keha, mida sa praegu vaatled, on väga raske näha. Isegi pooljumalad otsivad alati võimalust selle nägemiseks, sest see on sedavõrd armas vaatepilt.

TEXT 52:: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, labai sunku išvysti šį Mano pavidalą, kurį tu dabar regi. Net ir pusdieviai visada ieško galimybės pamatyti tą artimą širdžiai pavidalą.

TEXT 53:: Seda Minu keha, mida sa oma transtsendentaalsete silmadega praegu näed, pole võimalik mõista lihtsalt „Vedasid" uurides, rangeid askeese järgides, heategevusega tegeledes või Minu ees templis kummardades. Need ei ole vahendid, mille abil Mind on võimalik näha sellisena nagu Ma olen.

TEXT 53:: Pavidalo, kurį dabar regi transcendentinėmis akimis, neįmanoma suvokti vien studijuojant Vedas ar atliekant rūsčias askezes, teikiant labdarą ar garbinimu. Tai ne tos priemonės, kurios padėtų išvysti Mane tokį, koks Aš esu.

TEXT 54:: Mu kallis Arjuna, ainult kõrvalekaldumatu pühendunud teenimisega on Mind võimalik mõista sellisena nagu Ma olen, seistes sinu ees, ning näha Mind näost näkku. Ainult sel viisil võid sa mõista Minu isiksuse saladusi.

TEXT 54:: Mano brangus Arjuna, tiktai su pasiaukojimu tarnaujant Man ir į nieką kitą nenukrypstant, galima pažinti Mane tokį, koks stoviu priešais tave, ir tiesiogiai Mane išvysti. Tik taip galima atskleisti Mano pažinimo paslaptį.

TEXT 55:: Mu kallis Arjuna, see, kes rakendab end Minu puhtasse pühendunud teenimisse, mis on vaba karmaliste tegevuste ja mõttespekulatsioonide saastast, kes töötab Minu heaks, kes seab Mind oma elu kõrgeimaks eesmärgiks ning kes suhtub sõbralikult igasse elusolendisse, jõuab kindlasti Minu juurde.

TEXT 55:: Mano brangus Arjuna, kas tyrai atlieka pasiaukojimo tarnystę Man, kas nesusitepęs karmine veikla bei spekuliatyviais samprotavimais, kas darbuojasi Man, kam Aš esu aukščiausias gyvenimo tikslas ir kas yra draugiškas visoms gyvosioms būtybėms, tas tikrai ateina pas Mane.